Budėjimo elektra žiemą: ką galima išjungti, o ką geriau palikti įjungtą

Kai prasideda šildymo sezonas ir sąskaitos auga, daug žmonių pradeda kovoti su vadinamąja „budėjimo“ elektra: traukia iš rozečių televizorių, mikrobangų krosnelę, įkroviklius. Tai protinga – budėjimo režimas per metus tikrai suvalgo kelias dešimtis eurų. Bet, kaip paaiškino elektrikas, kuris man keitė skydinę, yra trys prietaisai, kurių žiemą išjungti negalima. Ne dėl patogumo, o dėl saugumo.

1. Katilo arba šildymo sistemos valdiklis

Šiuolaikiniai dujiniai ir granuliniai katilai, taip pat šilumos siurbliai turi elektroninį valdiklį. Žmonės, išvažiuodami kelioms dienoms, kartais išjungia katilą „visiškai“, kad nedegtų veltui. Problema ta, kad kartu išjungiama ir apsauga nuo užšalimo. Jei lauke dvidešimt laipsnių šalčio, o namas be šildymo stovi tris dienas, vamzdžiuose ir radiatoriuose vanduo užšąla. Sugrįžus ir įjungus – trūksta vamzdis, o remontas kainuoja daugiau nei metai šildymo.

Valdiklis budėjimo režime naudoja 2–5 vatus – tai maždaug euras per mėnesį. Apsaugos nuo užšalimo funkcija kaip tik ir skirta tam, kad katilas pats įsijungtų, kai temperatūra patalpoje nukrenta žemiau 5–7 laipsnių. Apsaugos nuo užšalimo režimas veikia kaip budintis termostatas: katilas šildo tik tada, kai patalpa pernelyg atvėsta, todėl energijos sunaudoja nedaug. Jei nesate tikri, kaip šį režimą įjungti, pažiūrėkite gamintojo instrukcijoje arba pasitarkite su šildymo sistemos meistru.

2. Šaldytuvas ir šaldiklis

Atrodo akivaizdu, bet elektrikas sako, kad kasmet sulaukia skambučių dėl to paties: žmogus išvažiavo žiemą savaitei, išjungė šaldytuvą „kad netuščiai suktųsi“, o sugrįžo į kvapą, kurio nepavyksta išvėdinti mėnesį. Išjungtas šaldiklis su maistu per parą atšyla, o mėsa ir žuvis tampa pavojingos. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras primena, kad kartą atšildyto ir vėl užšaldyto maisto valgyti negalima. Šiltame maiste greitai dauginasi bakterijos, o pakartotinis užšaldymas jų nesunaikina, tik laikinai sustabdo jų augimą. Saugaus maisto laikymo patarimų galima rasti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro svetainėje.

Svarbiau – kompresorius. Šaldytuvai konstruojami nuolatiniam darbui. Išjungtas šaltoje patalpoje (pavyzdžiui, sodo namelyje ar nešildomoje virtuvėje), kurioje temperatūra nukrenta žemiau 10 laipsnių, jis vėliau gali neužsivesti, nes sutirštėja kompresoriaus alyva.

3. Dūmų ir anglies monoksido davikliai

Tai pats svarbiausias punktas. Žiemą gaisrų namuose daugiausia – Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, pagrindinės priežastys yra krosnys, šildytuvai ir elektros instaliacija. Kai kurie dūmų davikliai jungiami prie tinklo, o kai kurie veikia su baterija. Žmonės juos išjungia, kai daviklis „pypsi“ dėl senkančios baterijos, ir pamiršta.

Anglies monoksido daviklis žiemą dar svarbesnis: kai namuose kūrenama krosnis, židinys ar dujinis katilas, o langai uždaryti dėl šalčio, bekvapės dujos kaupiasi nepastebimai. Daviklis už 15–20 eurų yra vienintelis būdas tai sužinoti laiku.

Anglies monoksidas susidaro, kai kuras (malkos, dujos, granulės) dega negaudamas pakankamai oro. Šios dujos neturi nei spalvos, nei kvapo, o pirmieji apsinuodijimo požymiai, pavyzdžiui, galvos skausmas ar svaigulys, panašūs į peršalimą, todėl žmonės jų dažnai nesieja su dujomis. Jei daviklis suveikia, reikia nedelsiant išeiti į lauką ir pranešti bendruoju pagalbos numeriu.

Ką daryčiau

1. Prieš išvažiuodamas katilą perjungčiau į apsaugos nuo užšalimo režimą (dažnai žymimas snaigės simboliu), o ne išjungčiau.
2. Šaldytuvą palikčiau įjungtą; jei išvažiuoju ilgiau nei mėnesiui – ištuštinčiau, išjungčiau ir palikčiau praviras duris.
3. Dūmų daviklių baterijas keisčiau kiekvieną rudenį, kai persukami laikrodžiai – taip lengviau prisiminti.
4. Taupyčiau ten, kur tai saugu: televizorius, kompiuteris, mikrobangų krosnelė, kavos aparatas – visa tai galima išjungti be jokios rizikos.

Ko nedaryčiau

• Nejungčiau katilo ir šaldytuvo per prailgintuvą su jungikliu – tai dažniausia priežastis, kodėl jie „netyčia“ išjungiami.
• Neišjungčiau daviklio dėl pypsėjimo – keisčiau bateriją.
• Nenaudočiau elektrinio šildytuvo per naktį be termostato – tai pagrindinė žiemos gaisrų priežastis daugiabučiuose.

Kur taupymas iš tikrųjų veikia

Elektrikas pateikė paprastą skaičiavimą. Televizorius, dekoderis, kompiuteris, mikrobangų krosnelė, kavos aparatas ir keli įkrovikliai budėjimo režime per metus suvartoja 150–250 kilovatvalandžių – tai 40–70 eurų pagal dabartines kainas. Juos visus galima jungti per vieną prailgintuvą su jungikliu ir išjungti išeinant iš namų ar prieš miegą be jokios rizikos. Katilo valdiklis, šaldytuvas ir davikliai kartu per metus kainuoja mažiau nei dešimt eurų. Taupymas iš jų – simbolinis, o rizika – reali.

Dažnai užduodami klausimai

Kiek kainuoja katilo budėjimo režimas per žiemą? Maždaug 3–6 eurai už visą sezoną. Trūkęs vamzdis – nuo kelių šimtų.

Ar Wi-Fi maršrutizatorių galima išjungti? Galima, jei prie jo neprijungta signalizacija ar išmanieji davikliai. Priešingu atveju – ne.

Kaip sužinoti, ar dūmų daviklis dar veikia? Paspausti testavimo mygtuką bent kartą per mėnesį. Daviklis senesnis nei 10 metų keičiamas nepriklausomai nuo to, ar pypsi.

Informacija pateikiama tik informaciniais tikslais ir nepakeičia gydytojo ar kito sveikatos priežiūros specialisto konsultacijos.