Sloga rudenį: arbata su medumi tinka, degtinė su pipirais – ne

Kiekvienoje šeimoje yra savas „receptas“ rudens slogai. Vieni seneliai prisiekia degtine su pipirais, kiti liepia kvėpuoti virš puodo su ką tik išvirtomis bulvėmis, treti verda arbatą su medumi ir citrina. Šie būdai perduodami iš kartos į kartą, ir retai kas susimąsto, ar jie tikrai padeda.

Trumpai: arbatą su medumi palikčiau, nes šiltas gėrimas ramina gerklę ir padeda išgerti daugiau skysčių. Kvėpavimą virš verdančio puodo kartočiau tik labai atsargiai arba visai atsisakyčiau, ypač su vaikais. O štai degtinės su pipirais nebekartočiau niekada.

Svarbu iš karto pasakyti: nė vienas iš šių būdų negydo peršalimo. Daugumą rudens slogų sukelia virusai, ir organizmas su jais susidoroja pats per kelias dienas ar savaitę. Namų būdai gali tik palengvinti savijautą, o kai kurie, deja, gali ir pakenkti.

Sloga – tai viršutinių kvėpavimo takų gleivinės reakcija į virusą. Gleivinė patinsta ir pradeda gaminti daugiau gleivių, todėl nosis užgula arba iš jos bėga. Tai natūrali organizmo reakcija į infekciją, todėl simptomai paprastai praeina savaime, o namų priemonės gali tik padaryti laukimą pakeliamesnį.

Ką rodo žinios apie kiekvieną būdą

Kodėl degtinės nebekartočiau

Mintis paprasta: išgėrus „sušyla“, prakaituojama, ir atrodo, kad liga „išeina“. Tačiau šilumos pojūtis atsiranda todėl, kad išsiplečia odos kraujagyslės, o kūnas iš tiesų netenka šilumos greičiau. Alkoholis taip pat skatina skysčių netekimą, o sergant skysčių reikia daugiau nei įprastai.

Dar viena problema – vaistai. Sergant dažnai vartojami karščiavimą mažinantys ar kiti vaistai, o alkoholis su kai kuriais iš jų netinka. Be to, alkoholis prastina miego kokybę, o poilsis yra vienas svarbiausių dalykų sergant. Todėl iš viso šeimos „recepto“ palikčiau nebent pipirus sriuboje.

Alkoholis ir daugelis vaistų apdorojami kepenyse, todėl vartojami kartu gali sustiprinti vienas kito poveikį ar šalutinius reiškinius. Jei nuolat vartojate vaistus, sergate lėtine liga ar laukiatės kūdikio, dėl alkoholio, naujų namų priemonių ar mitybos pokyčių pasitarkite su gydytoju arba vaistininku.

Kodėl su garais būčiau labai atsargi

Kvėpavimas virš garų dažnai suteikia trumpą palengvėjimą, nes drėgmė padeda pasijusti laisviau kvėpuojant. Tačiau verdančio vandens puodas ant stalo, rankšluostis ant galvos ir nedidelis neatsargus judesys – tai tikra nudegimų rizika. Vaikai gali apsiversti puodą ant savęs, o vyresnio amžiaus žmonės – neišlaikyti pusiausvyros.

Jei garai jums padeda, saugesnė alternatyva – šiltas dušas ar vonios kambarys su garais. Taip pasiekiamas panašus efektas be verdančio vandens priešais veidą. Taip pat padeda ir drėgnesnis oras miegamajame, ypač šildymo sezono metu.

Kodėl arbatą su medumi palikčiau

Šiltas gėrimas ramina perštinčią gerklę, o sergant svarbu gerti pakankamai skysčių. Medus suteikia malonų skonį ir gali palengvinti gerklės perštėjimą. Citrina suteikia gaivumo. Tai nėra vaistas, bet tai malonus ir saugus būdas pasirūpinti savimi.

Viena svarbi išimtis: kūdikiams iki vienerių metų medaus duoti negalima. Mažiems vaikams medus gali būti pavojingas dėl botulizmo rizikos. Plačiau apie medų ir jo savybes rašėme atskirai.

Svarbu prisiminti, kad šiltas gėrimas neturi būti verdantis. Per karšta arbata gali nudeginti jau ir taip sudirgusią gerklę, todėl ją geriau šiek tiek atvėsinti.

Ko dar nedaryčiau

• Neprašyčiau antibiotikų „dėl viso pikto“. Antibiotikai veikia bakterijas, o ne virusus, kurie sukelia daugumą slogų.
• Nesikeisčiau vaistų su kaimynais ar draugais. Tai, kas tinka vienam, gali netikti kitam.
• Nevaikščiočiau į darbą su temperatūra. Poilsis padeda pasveikti, o kolegos neužsikrečia.
• Neužsidaryčiau tvankiame kambaryje. Trumpas vėdinimas kelis kartus per dieną atnaujina orą ir mažina virusų koncentraciją patalpoje.

Kas iš tikrųjų padeda pasijusti geriau

Paprasti dalykai dažniausiai veikia geriausiai: poilsis, pakankamai skysčių, šiek tiek drėgnesnis oras, lengvas maistas. Naudinga ir vitaminų bei daržovių turintis maistas, nors stebuklingo „imuniteto stiprintuvo“ nėra. Dažnas rankų plovimas padeda neužkrėsti šeimos narių.

Kaip neužkrėsti visos šeimos

Rudenį ir žiemą sloga dažnai keliauja per visą šeimą: pirmiausia suserga vaikas, po kelių dienų tėvai, o galiausiai ir seneliai, kurie atėjo padėti. Keli paprasti dalykai padeda šią grandinę nutraukti.

Rankas plaučiau dažnai ir kruopščiai, ypač prieš valgį ir grįžus namo. Čiaudėčiau ir kosėčiau į alkūnės linkį ar vienkartinę servetėlę, kurią iškart išmesčiau. Sergantis šeimos narys turėtų turėti savo puodelį ir rankšluostį.

Rankų plovimas muilu padeda todėl, kad virusai ant rankų patenka palietus paviršius, o paskui per veidą – į nosį ir burną. Daugiau apie užkrečiamųjų ligų profilaktiką galite rasti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro svetainėje.

Jei sergu pati, vengčiau artimo kontakto su vyresnio amžiaus žmonėmis ir kūdikiais, nes jiems peršalimo ligos gali būti sunkesnės. Apsilankymą pas močiutę geriau atidėti kelioms dienoms nei nunešti jai virusą kartu su pyragu.

Taip pat verta pasitarti su šeimos gydytoju dėl sezoninio skiepo nuo gripo, ypač vyresnio amžiaus žmonėms ir sergantiesiems lėtinėmis ligomis.

Kada kreiptis į gydytoją

Kreipkitės į šeimos gydytoją, jei aukšta temperatūra laikosi ilgiau nei tris dienas, jei sunku kvėpuoti, skauda krūtinę, savijauta po trumpo pagerėjimo vėl staigiai pablogėja arba serga mažas vaikas ar senyvo amžiaus žmogus su lėtinėmis ligomis. Jei kvėpuoti labai sunku ar žmogus sunkiai pažadinamas, skambinkite 112.

O kokie „receptai“ nuo slogos buvo jūsų šeimoje? Ar kai kurių vis dar laikotės?

Informacija pateikiama tik informaciniais tikslais ir nepakeičia gydytojo ar kito sveikatos priežiūros specialisto konsultacijos.