Sausa gerklė ir kosulys šildymo sezonu: ką parodė 9 eurų drėgmėmatis bute

Man 59-eri, gyvename su vyru Šilainiuose, Kaune, trijų kambarių bute devintame aukšte. Kiekvieną rudenį nutinka tas pats: kai tik įjungia centrinį šildymą, namuose ima džiūti gerklė, paryčiais kosime, vaikaitė, kai atvažiuoja, ima trinti nosį. Visada galvojau, kad tai tiesiog sezoninis ligų metas. Šį rudenį nusprendžiau pasižiūrėti, ar ne ore reikalas.

Kaimynė pasiūlė paprastą dalyką

Prie šiukšlių konteinerių pasiguodžiau kaimynei. Ji nusijuokė ir pasakė: „O tu pamatuok drėgmę, ir tada kalbėsim.” Pasirodo, tokie mažyčiai prietaisėliai – drėgmėmačiai – parduodami elektronikos parduotuvėse ir kainuoja kelis eurus. Nusipirkau vieną už 9 eurus, pastačiau svetainėje ant palangės.

Kitą rytą pažiūrėjau į skaičius: 27 procentai. Nežinojau, ar tai daug, ar mažai. Pasiieškojau ir sužinojau, kad patalpose dažnai rekomenduojama laikyti apytiksliai 40–60 procentų drėgmę, taigi mano butas buvo žymiai sausesnis.

Drėgmėmatis rodo santykinę oro drėgmę – kiek vandens garų ore yra, palyginti su tuo, kiek jo oras gali išlaikyti esant tam tikrai temperatūrai. Šaltą lauko orą patalpoje sušildžius, jo drėgmė santykinai sumažėja, todėl šildymo sezonu butuose dažnai tampa sausa. Sausas oras gali džiovinti nosies ir gerklės gleivinę, todėl atsiranda nemalonus sausumo pojūtis.

Kodėl mano bute oras buvo toks sausas

Pradėjau galvoti, ką darau ne taip. Atsakymas atsirado greitai, ir man tai buvo šiek tiek nepatogu:

• Langus laikiau užsidariusi visą dieną, kad „nepabėgtų šiluma”.
• Radiatorių dengiau storomis užuolaidomis ir dar pastačiau kėdę su pledu.
• Skalbinius džiovindavau ant balkono, o ne bute.
• Miegamajame šildymą laikiau įjungtą visą naktį, o langą atidarydavau tik retkarčiais.

Kiekviena smulkmena pati savaime nebuvo didelė, bet kartu jos sukūrė labai sausą aplinką.

Ką pakeitėme

Nieko radikalaus nedarėme. Tiesiog kiekvieną dieną vėdindavome po penkias minutes, plačiai atidarydami langus du ar tris kartus, ir paskui vėl uždarydavome. Užuolaidas truputį patrumpinome, kad neuždengtų radiatoriaus. Dalį skalbinių pradėjome džiovinti bute ant stovo, bet ne vienu metu viską. Prie lovos pasistatėme didelį puodelį vandens, nors šio triuko poveikio nesiimu vertinti – tiesiog padarėme.

Trumpas, bet platus vėdinimas greitai iškeičia orą, o sienos ir baldai per tą laiką dar neatšąla, todėl patalpa vėl sušyla greičiau nei po ilgai praviro lango. Todėl daug paprasčiau vėdinti kelis kartus per dieną nei laikyti langą pravirą.

Po savaitės drėgmėmatis rodė 38, o dar po savaitės – apie 42 procentus. Gerklė ryte jau nebe taip džiūvo. Vyras pasakė, kad nebekosėja. Vaikaitė, kai atvažiavo savaitgalį, nei karto nesitrynė nosies. Žinoma, aš nesu gydytoja ir negaliu tvirtinti, kad viskas dėl drėgmės: galbūt tiesiog šis rudens sezonas lengvesnis. Bet pokytis buvo toks pastebimas, kad nusprendžiau ir toliau matuoti.

Kas nutiko su pelėsiu

Yra ir antra medalio pusė, apie kurią niekas man nepasakė. Kai pradėjau daugiau skalbinių džiovinti viduje, pastebėjau, kad vonios lange kampe atsirado tamsių taškelių. Tai buvo pelėsio pradžia. Valėme ją ir pradėjome atidžiau vėdinti vonią. Supratau: per daug drėgmės irgi blogai. Todėl ir reikia to prietaisėlio – kad matytum, ar nepatekai į kraštutinumą.

Pelėsis dažniausiai atsiranda vėsesnėse vietose, pavyzdžiui, kampuose, ant langų rėmų ar už baldų prie išorinių sienų. Ten šiltas drėgnas oras kondensuojasi į vandens lašelius, o paviršius ilgai neišdžiūsta. Dėl šios priežasties svarbu ne tik drėgmės kiekis ore, bet ir oro judėjimas patalpoje.

Ką patarčiau kaimynams

Jei kiekvieną šildymo sezoną jaučiate sausumą, nusipirkite drėgmėmatį ir porą dienų paprasčiausiai stebėkite skaičius. Nieko nekainuoja, o paskui žinosite, ar problema tikrai ore. Jei kosulys užsitęsia ilgiau nei kelias savaites ar atsiranda kitų simptomų, ieškokite ne drėgmės, o gydytojo – oro pokyčiai nėra gydymas. Jei sergate lėtine kvėpavimo takų liga, esate nėščia ar vartojate vaistus, dėl užsitęsusių simptomų ir pokyčių namų aplinkoje pasitarkite su gydytoju ar vaistininku.

Ką pasakė kiti kaimynai

Kai papasakojau apie savo atradimą laiptinėje, paaiškėjo, kad ne aš viena. Dviejuose butuose žmonės pasakojo tą patį: kiekvieną rudenį gerklė džiūsta, o pavasarį praeina. Vienas kaimynas pasakė, kad jam šeštą kartą nusipirkus dar vieną kosulio sirupą niekas nesikeičia, nes problema ne gerklėje, o ore. Tai skamba paprastai, bet man pačiai prireikė metų, kad tai pastebėčiau.

Kita kaimynė, gyvenanti šiaurinėje pusėje, atrado priešingą problemą: jos bute drėgmė buvo apie 65 procentus, o ant sienos už spintos atsirado pelėsio dėmė. Jai reikėjo ne drėkinti, o vėdinti ir ištraukti baldus nuo sienos. Taigi vienas prietaisėlis dviem kaimynėms parodė du visiškai skirtingus dalykus.

Kiek tai kainavo

Prietaisėlis kainavo 9 eurus, vėdinimas – nieko, užuolaidų patrumpinimas – pusvalandis su žirklėmis. Man atrodo, tai pigiausias sprendimas, kokį esu radusi nuo to laiko, kai pradėjau rūpintis namų aplinka. Svarbiausia, kad dabar žinau, kodėl vyras paryčiais kosėdavo ir ko reikėjo paklausti, o ne tik vėl pirkti sirupą.

Prietaisėlį dabar laikau svetainėje, ir kai tik pamatau, kad skaičius nukrenta žemiau 35, einu atidaryti lango. Kartais parašau žinutę kaimynei, kad ji pasižiūrėtų į savąjį. Taip mūsų laiptinė tapo kiek daugiau savijautos bendruomene.

Taip pat skaitykite: 18 laipsnių miegamajame man atrodė per šalta: dabar naktį radiatorių sukčiau žemyn · 3 senelių „receptai“ nuo slogos: kurį palikčiau, o kurio nebekartočiau niekada · 2 % druskos ir ne per šiltas kampas: ką daryčiau kitaip, kad rauginti kopūstai nepelytų

Kur rasti daugiau informacijos

Apie patalpų mikroklimatą ir sveiką aplinką galite paskaityti Higienos instituto svetainėje. Straipsnis nepakeičia gydytojo konsultacijos.

Informacija pateikiama tik informaciniais tikslais ir nepakeičia gydytojo ar kito sveikatos priežiūros specialisto konsultacijos.