Kodėl rudenį ir žiemą verta gerti net tada, kai troškulio nejaučiate

Vasarą apie vandenį primena karštis, o rudenį ir žiemą gerti daugelis tiesiog pamiršta. Lauke vėsu, prakaituojama mažiau, troškulio beveik nesijaučia. Tačiau būtent šiuo metu, kai namuose įjungtas šildymas ir oras tampa sausesnis, organizmas skysčių netenka daugiau, nei atrodo.

Higienos institutas primena svarbų dalyką: troškulio jausmas nėra tikslus rodiklis, ypač vyresniems žmonėms. Su amžiumi jis silpnėja ir gali visai nepasireikšti, net kai organizmui skysčių jau trūksta. Todėl laukti, kol „norėsis gerti“, po 60-ies yra klaida.

Troškulys – tai smegenų signalas, kad organizme mažėja skysčių. Su amžiumi šis signalas tampa silpnesnis, todėl žmogus gali jaustis gerai, nors skysčių jau trūksta. Dėl to pravartu gerti pagal dienos įpročius, o ne tik pagal pojūtį, ypač šildymo sezonu, kai sausas oras skysčių netekimą dar padidina.

Kiek skysčių reikia

Suaugusiam žmogui rekomenduojama per parą suvartoti bent 1,5–2 litrus skysčių. Tikslesnį kiekį Higienos institutas siūlo apskaičiuoti paprasta formule: kūno svoris kilogramais × 0,03 = litrai per parą.

Pavyzdžiui, pagal šią formulę:

• 60 kg sveriančiam žmogui reikia apie 1,8 l;
• 70 kg – apie 2,1 l;
• 80 kg – apie 2,4 l.

Svarbi žinia tiems, kuriems toks kiekis atrodo neįveikiamas: į jį įeina ne tik vanduo. Skaičiuojasi ir arbata, sriuba, pienas, kefyras, kava, taip pat vandeningas maistas – agurkai, pomidorai, obuoliai, citrusai. Taigi rytinė kava, dubenėlis sriubos pietums ir keli puodeliai arbatos per dieną jau sudaro didelę dienos poreikio dalį.

Lietuviška virtuvė čia net padeda: sriubos, šaltibarščiai, kefyras, rūgpienis ir arbatos yra puikūs skysčių šaltiniai.

Kaip atpažinti, kad skysčių trūksta

Dehidratacija prasideda nepastebimai. Pirmieji jos požymiai dažnai painiojami su nuovargiu ar „oro permainomis“:

• sausa burna ir lūpos;
• nuovargis, mieguistumas;
• galvos skausmas;
• svaigulys, ypač staigiai atsistojus;
• retesnis šlapinimasis ir tamsesnis šlapimas.

Vyresnių žmonių organizmas skysčių netenka greičiau, o trūkumas gali turėti rimtesnių pasekmių – nuo pablogėjusios savijautos iki didesnės rizikos sukniubti ar nugriūti dėl svaigulio.

Dehidratacija – būklė, kai organizmas netenka daugiau skysčių, nei jų gauna. Vanduo reikalingas kraujotakai, kūno temperatūrai palaikyti ir daugeliui kitų kasdienių procesų, todėl jo trūkumas greitai atsiliepia savijautai. Kuo anksčiau pastebimi pirmieji požymiai, tuo lengviau skysčių atsargas papildyti paprastais gėrimais.

Kaip gerti daugiau, jei nesinori

Higienos institutas vyresniems žmonėms siūlo kelis paprastus būdus:

1. Gerkite mažomis porcijomis, bet dažnai – po kelis gurkšnius kas valandą, o ne visą stiklinę per prievartą.
2. Laikykite stiklinę ar ąsotį matomoje vietoje – ant virtuvės stalo, prie fotelio, prie lovos.
3. Nusistatykite priminimus telefone arba susiekite gėrimą su įpročiais: stiklinė po pabudimo, prieš kiekvieną valgį, išgėrus vaistus.
4. Įvairinkite skysčius – vanduo su citrina, žolelių arbata, sriuba, kefyras.
5. Pasirinkite patogią gertuvę ar ąsotį su žymėmis – taip lengviau matyti, kiek jau išgėrėte.

Mažomis porcijomis gerti paprastai lengviau, nes nesijaučia sunkumo skrandyje, o įprotis greičiau įsitvirtina, kai gėrimas susietas su kasdieniais veiksmais, pavyzdžiui, valgiu ar vaistų vartojimu. Tinka ir šiltas, ir kambario temperatūros skystis – svarbiausia, kad jį gertumėte reguliariai.

Renkantis gertuvę, Higienos institutas pataria atsižvelgti į medžiagą. Plastikinės yra lengvos, bet laikui bėgant gali sugerti kvapus, todėl rinkitės be bisfenolio A (BPA). Nerūdijančio plieno gertuvės tvirtos ir higieniškos, o stiklinės nesugeria kvapų, bet yra trapios.

4 mitai apie vandenį

Mitas: „Jei nejauti troškulio, vandens nereikia.“ Faktas: vyresniems žmonėms troškulys gali būti silpnas ar visai nepasireikšti, todėl gerti reikia reguliariai.

Mitas: „Kava ir arbata dehidratuoja.“ Faktas: įprastas šių gėrimų kiekis prisideda prie bendro skysčių balanso. Svarbu tik gerti saikingai.

Mitas: „Galima lengvai išgerti per daug vandens.“ Faktas: sveikam žmogui tai nutinka itin retai. Daug dažniau žmonės neišgeria net minimalaus rekomenduojamo kiekio.

Mitas: „Skysčiai iš maisto nesiskaičiuoja.“ Faktas: vanduo, esantis sriubose, vaisiuose ir daržovėse, taip pat prisideda prie bendro dienos kiekio.

Kaip suprasti, kad geriate pakankamai

Paprasčiausias ženklas – šlapimo spalva. Jei ji šviesiai geltona, skysčių greičiausiai pakanka. Tamsiai geltona ar ruda spalva rodo, kad reikia gerti daugiau. Tiesa, kai kurie vaistai ir vitaminai gali šlapimo spalvą pakeisti, todėl tai tik orientyras.

Jei vanduo atrodo neskanus

Daugelis vyresnių žmonių sako, kad paprasto vandens tiesiog nesinori. Tokiu atveju verta pabandyti įmesti į ąsotį citrinos, apelsino ar agurko griežinėlių, mėtų lapelių ar kelias šaldytas spanguoles. Šiltas vanduo su citrina ryte ar šilta žolelių arbata vakare dažnai geriama lengviau nei šaltas vanduo.

Rudenį – dar viena priežastis

Šildymo sezonu kambario oras tampa sausas, o sausas oras pamažu „išsiurbia“ drėgmę iš kvėpavimo takų ir odos. Todėl rudenį ir žiemą gerti ne mažiau svarbu nei vasarą. Puodelis šiltos žolelių arbatos vakare ar karšta sriuba pietums – patogus būdas pasirūpinti skysčiais, kai šalto vandens gerti nesinori.

Patogus būdas – vakare pasiruošti ąsotį vandens visai kitai dienai ir pastatyti jį matomoje vietoje. Iki vakaro ąsotis turėtų būti tuščias.

Svarbi išimtis

Jei gydytojas jums yra nurodęs riboti skysčių kiekį dėl širdies, inkstų ar kitos būklės, laikykitės jo rekomendacijų, o ne bendrosios formulės. Taip pat, jei vartojate vaistų, skatinančių šlapimo išsiskyrimą, paklauskite gydytojo, kiek skysčių jums tinkama gerti. Tą patį verta daryti nėštumo metu ar sergant lėtinėmis ligomis: bet kokius gėrimo ar mitybos pokyčius aptarkite su gydytoju arba vaistininku, nes jie geriausiai žino, kaip tai dera su jūsų sveikatos būkle ir vartojamais vaistais.

Informacija pateikiama tik informaciniais tikslais ir nepakeičia gydytojo ar kito sveikatos priežiūros specialisto konsultacijos.