Pirmadienis, lapkričio 16 d.

Raudonos žinios Sveikų naujienų vitrina

Sveika namų aplinka

Vonios valymas be pirktinės chemijos: trys priemonės, 10 minučių ir minkštas šepetys

5 min. skaitymo

Vonios valymas be pirktinės chemijos: trys priemonės, 10 minučių ir minkštas šepetys
Asociatyvi nuotrauka „Vonios valymas be pirktinės chemijos: trys priemonės, 10 minučių ir minkštas šepetys“ (Monfocus / Pixabay)

Idealiai švari vonia yra daugelio šeimininkių tikslas, tačiau jam pasiekti dažnai išleidžiama ir pinigų, ir laiko. Ukrainiečių lifestyle portale pasidalyta paprastu būdu, kuris nenaudoja pirktinės buitinės chemijos: vonios valymo pasta iš trijų priemonių, kurias tikriausiai jau turite namuose. Autorė teigia, kad pasta labai efektyvi, pigi, nepažeidžia vonios dangos ir dar palieka malonų citrinos kvapą. Pažiūrėkime, kaip ji ruošiama ir kur reikia atsargumo.

Receptas pagal originalą

Pastai paruošti reikia:

  • 2 valgomųjų šaukštų kepimo sodos;
  • 1 valgomojo šaukšto vandenilio peroksido;
  • 1 valgomojo šaukšto citrinos sulčių.

Visus tris komponentus atskirame inde sumaišykite iki tirštos pastos. Kempine tepkite ant vonios sienelių ir dugno, ypatingą dėmesį skirdami labiau užterštoms vietoms ir nuotekoms. Palikite 10 minučių veikti, tada kruopščiai nušveiskite minkštu šepečiu ar kempine. Likučius nuplaukite švariu vandeniu iš čiaupo.

Šaltinis išvardija tris privalumus: pasta efektyvi ir pašalina nešvarumus, pigi, o saugi, nes joje nėra agresyvių chemikalų, galinčių pažeisti vonios dangą ar pakenkti sveikatai. Soda esą yra švelnus abrazyvas, nesibraižantis paviršiaus, o citrinos sultys palieka malonų kvapą.

Kaip kiekvienas komponentas veikia

Supratus, ką daro kiekviena priemonė, lengviau pasirinkti, kada ši pasta tinka.

Kepimo soda yra šarminė ir švelniai abrazyvinė. Ji gerai tirpdo riebalus, muilo plėvelę ir šalina lengvas dėmes, kai trinama drėgna kempine. Tačiau abrazyvumas nėra visiškai nulinis: ant labai jautrių paviršių (pavyzdžiui, blizgaus akrilo) stipriai trinant gali atsirasti smulkių įbrėžimų.

Šarminės ir rūgščios medžiagos veikia skirtingai: šarminė soda geriau tirpdo riebalinius nešvarumus ir muilo plėvelę, o rūgštis – mineralines nuosėdas. Kai soda susimaišo su citrinos sultimis, dalis jų poveikio vienas kitą neutralizuoja, todėl pasta yra švelnesnė nei kiekviena šių priemonių atskirai. Vis dėlto ji veikia tik tol, kol mišinys dar šviežias.

Vandenilio peroksidas (parduodamas vaistinėse apie 3 proc. tirpalas) yra švelnus oksidatorius. Jis padeda balinti dėmes, naikina dalį pelėsio ir bakterijų. Ant tamsių ar spalvotų audinių, siūlių ir dažytų paviršių jis gali blukinti. Oksidatorius – tai medžiaga, kuri lengvai atiduoda deguonį, todėl ji ir balina dėmes, ir pamažu pati skyla į vandenį bei deguonį. Dėl šios priežasties sena ar ilgai buvusi atidaryta peroksido pakuotė gali veikti silpniau, o buteliuką reikėtų laikyti vaikams nepasiekiamoje vietoje.

Citrinos sultys turi citrinos rūgšties, kuri tirpdo kalkių apnašas ir muilo nuosėdas. Rūgštis gali pažeisti kai kuriuos paviršius, pavyzdžiui, natūralų akmenį ar emalę su įtrūkimais.

Kalkių apnašos susidaro, kai kietas vandenis išdžiūsta ant paviršiaus ir palieka jame ištirpusių mineralų, daugiausia kalcio junginių. Rūgštis šiuos mineralus paverčia tirpiais junginiais, kuriuos vėliau nuplauna vanduo. Kuo vanduo kietesnis, tuo greičiau apnašos atsinaujina, ypač ant čiaupų ir dušo galvutės.

Saugumo taisyklės, kurių originale nėra

Straipsnyje rašoma, kad mišinyje nėra agresyvių chemikalų. Ši formuluotė šiek tiek supaprastina, todėl pridėsiu kelias pastabas.

  1. Paruoškite pastą prieš pat naudojimą. Peroksidas lėtai skyla, kai susimaišo su kitomis medžiagomis, ir pasta kuo greičiau turi būti sunaudota. Nelaikykite mišinio sandariame inde: skylant peroksidui išsiskiria deguonis, o sandarus indas gali pūsti ar sprogti.
  2. Niekada nemaišykite peroksido su actu. Šių medžiagų junginys sudaro perakto rūgštį, kuri dirgina odą, akis ir kvėpavimo takus. Čia naudojamos citrinos sultys, bet nesukeiskite jų su actu.
  3. Nemaišykite su baliklio (chloro) priemonėmis ir amoniaku. Tai pavojinga kvėpavimo takams.
  4. Mūvėkite pirštines ir vėdinkite patalpą. Peroksidas ir rūgštis dirgina odą, ypač jei oda jautri ar pažeista.
  5. Nelaikykite peroksido šviesoje. Jis skyla nuo šviesos, todėl turi būti tamsiame buteliuke.
  6. Išbandykite nedideliame plote. Ypač jei vonia akrilinė, emaliuota su įtrūkimais ar spalvota.

Žingsnis po žingsnio

  1. Nuplaukite vonią šiltu vandeniu, kad pašalintumėte laisvus nešvarumus.
  2. Sumaišykite sodą, peroksidą ir citrinos sultis stikliniame ar plastikiniame inde (ne metaliniame).
  3. Užtepkite pastą kempine ant sienelių ir dugno, daugiau – ant gelsvų dėmių ir apie nuotekas.
  4. Palikite 10 minučių. Šaltinis rekomenduoja šį laiką. Daugiau nei pusvalandį nepalikite, kad pasta neišdžiūtų.
  5. Nutrinkite minkštu šepečiu ar kempine apskritimo judesiais.
  6. Gerai nuskalaukite šiltu vandeniu. Jei likučių lieka, kartokite skalavimą.
  7. Nusausinkite minkšta šluoste, kad neliktų dryžių ir kalkių dėmių.

Ką daryti su kalkių nuosėdomis ir pelėsiu

Pasta tinka lengvoms ir vidutinėms dėmėms. Jei vonia padengta storomis kalkių nuosėdomis, geriau naudoti specialų kalkių tirpiklį ar citrinos rūgšties tirpalą, nes soda ir peroksidas čia padeda mažai. Pelėsis siūlėse yra kitas klausimas: jis dirgina kvėpavimo takus, todėl valykite su pirštinėmis ir gerai vėdinkite. Jei pelėsis gilus ir kartojasi, geriausia iškirpti seną sandariklį ir užtepti naują, o drėgmės šaltinį pašalinti. Pelėsis auga ten, kur ilgai išlieka drėgmė, todėl vien nuvalius paviršių problema grįš, jei patalpa prastai vėdinama. Žmonėms, sergantiems astma ar kitomis llétinėmis kvėpavimo takų ligomis, taip pat nėščiosioms, dėl valymo priemonių ir pelėsio naudojimo geriau pasitarti su gydytoju ar vaistininku.

Kaip derinti su kitais valymo įpročiais

Vonios pasta tinka kaip kas kelių savaičių „gilusis“ valymas, o kasdienei ar savaitinei priežiūrai pakanka drėgnos kempinės ir švelnaus ploviklio. Taip nesikaups muilo plėvelė ir kalkių sluoksnis, todėl pastos prireiks rečiau. Valydami nepamirškite dušo žarnos, čiaupo ir maišytuvo: ant jų kalkės kaupiasi greičiausiai, o jų pasta nenuima, jei apnašos senos. Tokius paviršius geriau pamirkyti citrinos rūgšties tirpale, tačiau prieš tai pažiūrėkite gamintojo instrukciją, nes chromuotos dangos nemėgsta ilgo rūgšties poveikio.

Ekonominė nauda taip pat realistiška: kepimo soda ir citrina kainuoja kelis centus porai valymų, o vaistinėje pirktas peroksidas užtenka ilgam. Tačiau reikia tikrai išmatuoti kiekius, o ne berti „iš akies“: per daug sodos pastą daro grūdėtą ir sunkiau nuskalaujamą.

Prevencija

  • Po maudynių paleiskite ventiliaciją ar atidarykite langą.
  • Nusausinkite sienas ir kampus minkšta šluoste.
  • Nelaikykite šlapių kempinių ir butelių ant vonios dugno.
  • Kartą per savaitę trumpai nuvalykite vonią, kad apnašos nespėtų sukietėti.

Ko nedaryčiau

  • Nemaišyčiau peroksido su actu ar baliklio priemonėmis.
  • Nelaikyčiau paruoštos pastos sandariame inde.
  • Netrinčiau metaliniu šveitikliu ar kietu šepečiu.
  • Nenaudočiau pastos ant natūralaus akmens ar pažeistos emalės neišbandęs.
  • Nepalikčiau pastos išdžiūti ant paviršiaus.

Dažnai užduodami klausimai

Ar pasta pakeičia visą buitinę chemiją? Lengvoms ir vidutinėms dėmėms taip, stiprioms kalkių nuosėdoms ir giliam pelėsiui ne.

Ar tinka akrilinei vonii? Taip, bet trinkite minkšta kempine ir išbandykite nedideliame plote.

Ar galima naudoti sultis iš buteliuko? Taip, bet natūralios citrinos sultys švelnesnės.

Ar galima pastą naudoti plytelėms? Taip, siūlėms ir plytelėms ji tinka, bet po valymo gerai nuplaukite.

Kodėl pasta burbuliuoja? Soda ir rūgštis reaguoja, išsiskiria anglies dioksidas. Tai normalu.

Informacija pateikiama tik informaciniais tikslais ir nepakeičia gydytojo ar kito sveikatos priežiūros specialisto konsultacijos.

Informacija skirta švietimo tikslams ir nepakeičia gydytojo ar kito specialisto konsultacijos. Dėl sveikatos problemų kreipkitės į gydytoją.

Jūsų komentaras