Drėgmė bute ir vaikų kosulys: ką bendra turi džiovykla svetainėje

Kai lapkritį balkone skalbiniai nebedžiūsta, džiovykla kaip ir pas visus persikėlė į svetainę, prie radiatoriaus. Taip darė mama, taip dariau ir aš dvidešimt metų. Rankšluosčiai sudžiūdavo per parą, o kad kambaryje drėgna – na, žiema, visiems drėgna. Kai jauniausias vaikas trečią žiemą iš eilės kosėjo nuo lapkričio iki kovo, šeimos gydytoja paklausė, kur džiovinam skalbinius. Atsakymas jai viską paaiškino.

Kiek vandens išgarina viena džiovykla

Vienas skalbimo mašinos krovinys, net ir gerai išgręžtas, laiko apie 2 litrus vandens. Visa tai išgaruoja į kambarį. Jei skalbiate kas dvi dienas, per savaitę į butą išgaruoja 7–8 litrai, o žiemą langai uždaryti ir vėdinama trumpai. Oro drėgmė kambaryje pakyla iki 70–80 procentų, nors Higienos instituto rekomenduojama norma gyvenamosiose patalpose yra 40–60 proc.

Santykinė oro drėgmė rodo, kiek vandens garų ore yra, palyginti su tuo, kiek jo tokioje temperatūroje apskritai gali tilpti. Šaltame ore telpa mažiau garų, todėl prie šaltų langų ir sienų jie virsta vandens lašeliais.

Kas auga, kai drėgna

Kai drėgmė viršija 60–65 proc., prasideda trys dalykai.

Pirma, ant šaltų paviršių – langų, kampų už spintų – rasoja vanduo, o kur yra vanduo ir organinės medžiagos (tapetai, dulkės, dažai), per kelias savaites įsikuria pelėsis. Jis ne visada matomas, dažnai slepiasi už baldų. Pelėsis – tai mikroskopiniai grybeliai, kurie dauginasi sporomis, o šios sklinda ore. Todėl svarbu pašalinti drėgmės šaltinį, o ne vien nuvalyti matomą dėmę.

Antra, drėgname ore dauginasi dulkių erkutės – pagrindinis buitinių alergijų ir lėtinio kosulio šaltinis vaikams. Dulkių erkutės – mikroskopiniai padarėliai, gyvenantys patalynėje, minkštuose balduose ir kilimuose. Alergiją sukelia ne pačios erkutės, o jų išskyros ir dalelės, patenkančios į orą.

Trečia, pati džiovykla: skalbiniai, kurie džiūsta lėtai (ilgiau nei paros), spėja „užsistovėti“. Tas kvapas, kurį vadiname drėgmės kvapu, iš tikrųjų yra bakterijų ir pelėsių veiklos rezultatas. Gydytoja parodė tyrimą, kurio duomenimis lėtai džiovinami rankšluosčiai turi iki kelių kartų daugiau mikroorganizmų nei džiovinti greitai ar lauke. Juos vėliau trinam į veidą.

Ką daryčiau

1. Džiovinčiau ne svetainėje, o vonioje ar virtuvėje su įjungtu ištraukimu. Ten yra ventiliacija, o drėgmė neišsiskirsto po visus kambarius.
2. Atidaryčiau langą 10 minučių tris kartus per dieną. Trumpas ir visiškas vėdinimas pašalina drėgmę, bet neatvėsina sienų. Nuolat praviras langas žiemą tik šaldo ir drėgmės nemažina.
3. Gręžčiau ilgiau. 1200 apsukų vietoj 800 iš kiekvieno krovinio išgręžia dar puslitrį vandens, o skalbiniai sudžiūsta dvigubai greičiau.
4. Nusipirkčiau drėgmės matuoklį už 8–10 eurų. Tai vienintelis būdas iš tikrųjų žinoti, ar kambaryje 50, ar 80 procentų.
5. Jei butas mažas – svarstyčiau džiovyklę su kondensatoriumi. Tai didžiausia investicija, bet drėgmė surenkama į indą, o ne išgarinama į kambarį.

Ko nedaryčiau

• Nedžiovinčiau skalbinių miegamajame – ten praleidžiame trečdalį paros ir ten drėgmė kenkia labiausiai.
• Nekabinčiau skalbinių tiesiai ant radiatoriaus – jie džiūsta greitai, bet radiatorius tuo metu nešildo kambario ir drėgmė kyla itin greitai.
• Nenaudočiau skalbinių kvapiklių kvapui užmušti – jie maskuoja problemą, bet bakterijų nenaikina.

Kas pasikeitė

Drėgmės matuoklis svetainėje rodė 74 procentus. Perkėlus džiovyklą į vonią ir pradėjus vėdinti pagal taisyklę, po savaitės rodė 52. Vaikas šią žiemą kosėjo kur kas mažiau – gydytoja sakė, kad daugeliu atvejų to ir pakanka.

Kaip suprasti, kad bute jau per drėgna

Nereikia net matuoklio, kad pastebėtumėte pirmuosius požymius: ryte aprasoję langai, kurie neišdžiūsta iki pietų; drėgni ir šalti kampai už spintų; tamsios dėmės ties langų rėmais; patalynė, kuri ryte atrodo lyg šiek tiek drėgna. Jei bent du iš šių požymių pasikartoja kasdien, drėgmė viršija 65 procentus ir skalbinių džiovinimas kambaryje tą problemą tik gilina. Vaikų ir vyresnių žmonių kosulys, kuris prasideda lapkritį ir dingsta pavasarį, labai dažnai yra būtent patalpų, o ne lauko oro pasekmė. Jei vaikas kosti ilgai arba jau turi alergiją ar astmą, dėl priežasčių ir gydymo verta kreiptis į gydytoją, o paskirto gydymo savavališkai keisti nereikėtų. Daugiau apie sveiką patalpų aplinką rasite Higienos instituto svetainėje.

Dažnai užduodami klausimai

Ar oro sausintuvas verta pinigų? Mažam butui su dviem vaikais ir skalbimu kasdien – taip, nes alternatyva yra pelėsis ir remontas. Vienam žmogui, kuris skalbia kartą per savaitę, pakanka vėdinimo.

Kaip suprasti, kad rankšluosčiai jau „užsistovėję“? Jei kvapas lieka net po skalbimo – skalbti 60 laipsnių temperatūroje su šaukštu sodos ir džiovinti greitai.

Ar pelėsis už spintos tikrai pavojingas? Pasaulio sveikatos organizacija pelėsį patalpose sieja su kvėpavimo takų ligomis ir astmos paūmėjimais, ypač vaikams ir vyresniems žmonėms.

Informacija pateikiama tik informaciniais tikslais ir nepakeičia gydytojo ar kito sveikatos priežiūros specialisto konsultacijos.