Popierinių rankšluosčių triukai šventiniam stalui: 7 patarimai su maisto saugos pastabomis

Daugelis popierinį rankšluostį laiko tik priemone nuvalyti išsiliejusią arbatą ar nusausinti rankas. Tačiau gerai virtuvei jis daug universalesnis. Ukrainiečių lifestyle portale pasidalyta septyniais būdais, kuriais šeimininkės naudoja popierinius rankšluosčius ruošdamos šventinį stalą. Dalis jų yra tikrai praktiški, kiti ne tokie vienareikšmiški. Čia aptariame visus septynis, pridėdami, ką apie juos verta žinoti iš maisto saugos perspektyvos.
1. Rankšluostis po atitirpstančia mėsa
Šaltinyje patariama, išėmus mėsą iš šaldiklio, po ja pakišti popierinį rankšluostį: jis sugers atitirpimo skystį ir mėsa nepavirs „košės“. Tai veikia, tik prie šio patarimo reikia pridėti keletą saugumo pastabų.
Jungtinių Valstijų žemės ūkio departamento Maisto saugos tarnyba (FSIS) pabrėžia, kad yra tik trys saugūs atitirpinimo būdai: šaldytuve, šaltame vandenyje ir mikrobangų krosnelėje. Mėsos negalima atitirpinti ant virtuvės stalo ar kambario temperatūroje, nes atšilus virš 4 °C bakterijos pradeda daugintis. Todėl rankšluostis yra tik pagalbinė priemonė, kuri padeda sugerti skystį, o ne atitirpinimo būdas. Šį rankšluostį išmeskite iš karto, o lėkštę ir šalia esantį paviršių nuplaukite karštu vandeniu su ploviklio, nes skystis gali turėti bakterijų. Dar vienas faktas: FSIS primena, kad maistą saugu kepti ir neatitirpinus, tik tada kepimas užtrunka apie 50 procentų ilgiau.
Bakterijos greičiausiai dauginasi šiltoje temperatūroje, tarp šaldytuvo šalčio ir karšto patiekalo. Atitirpstančios mėsos paviršius atšyla pirmas, nors viduje dar yra ledo, todėl ant stalo paliktas gabalas gali būti nesaugus, nors vidus vis dar kietas. Dėl to atitirpinimas šaldytuve yra patikimiausias, tik jam reikia pasirūpinti laiku iš anksto.
2. Nusausinti prieš kepant
Antras triukas: baklažanus ar grybus prieš dedant į keptuvę nusausinti popieriumi, kad jie keptųsi, o ne troškintųsi. Taip ir yra. Ant keptuvės patekusi drėgmė virsta garais ir atvėsina paviršių, todėl produktas verda savo sultyse ir lieka minkštas. Sausas paviršius apskrunda greičiau ir įgauna traškesnę plutelę. Tas pats galioja mėsai, žuviai ir daržovėms: pirma nusausinkite, tada dėkite į gerai įkaitintą keptuvę ir nekraukite per daug vienu metu. Apskrudimas yra cheminė baltymų ir cukrų reakcija aukštoje temperatūroje, suteikianti kepiniui skonį ir spalvą. Kol paviršius drėgnas, jis neįkaista tiek, kad reakcija vyktų, todėl sausas paviršius skrunda geriau.
3. Riebalams nuo kepinių nusiurbti
Šaltinis siūlo iškeptą patiekalą dėti ant lėkštės, išklotos keliais popieriaus sluoksniais, kad susigertų riebalų perteklius. Tai praktiška, ypač kepiniams, blynams, kotletams. Tačiau tikėtis, kad „ir centimetrų ties juosmeniu nepadaugės“, kaip rašo šaltinis, nereikėtų. Popierius sugeria tik tai, kas liko ant paviršiaus, o riebalai, įsigėrę į tešlą ar mėsą, lieka ten. Todėl šis būdas pagerina patiekalo paviršių ir patiekimą, bet nepaverčia jo dietiniu.
4. Riebalams nuo sultinio paviršiaus
Ketvirtas patarimas: numesti ant riebaus sriubos paviršiaus popieriaus gabalėlį, kad jis „pagautų“ riebalų plėvelę ir sultinys taptų skaidresnis bei sveikesnis. Riebalų plėvelės dalį popierius tikrai sugeria, ypač jei greitai paliesite paviršių ir ištrauksite. Tačiau „sveikesniu“ sultinio tai nepadaro, nes riebalų kiekio pokytis nedidelis. Jei norite sumažinti riebalų kiekį, efektyviau vieną kartą sultinį atšaldyti: riebalai sustings viršuje ir juos galima nugraibyti šaukštu.
5. Žalumynų laikymas
Penktas triukas man atrodo patikimiausias. Petražolių, krapų ir kitų žalumynų pundelį apvyniokite popieriniu rankšluosčiu ir sudėkite į maišelį ar indą. Dažniausia žalumynų gedimo priežastis yra kondensatas: drėgmė, kuri kaupiasi sandariame inde, pagreitina pūvimą. Rankšluostis sugeria perteklinę drėgmę, bet palieka šiek tiek reikalingos žalumynų gyvybei. Reguliariai keiskite rankšluostį, kai jis sudrėksta, ir neplaukite žalumynų prieš laikymą, nebent juos nusausinsite.
6. Rankšluostis šaldytuve nuo kvapų
Šaltinis rašo, kad kelis sulankstytus rankšluosčius šaldytuve galima laikyti kaip kvapų ir drėgmės sugėriklius, ne blogesnius už specialias priemones. Drėgmę jie tikrai sugeria, tačiau kvapų sugėrimas yra daug silpnesnis, nei teigiama. Jei šaldytuve kvepia nemaloniai, ieškokite priežasties: sugedusių produktų, išsiliejusio skysčio ar nenuplautos lentynos. Kvapų absorbuoti geriau tinka kepimo soda atviruose induose.
7. Valiklis ant vertikalaus paviršiaus
Paskutinis triukas: jei valiklis nuteka nuo plytelių ar spintelių durelių, sudrėkinkite popierinį rankšluostį valikliu, prispauskite prie dėmės ir palikite. Rankšluostis laiko skystį ant paviršiaus, todėl jis ilgiau veikia dėmę. Tai praktiška riebalų dėmėms ir kalkių apnašoms. Naudokite tik tas priemones, kurios tinka paviršiui, ir nepalikite per ilgai ant dažytų ar lakuotų paviršių. Po valymo nuplaukite paviršių vandeniu.
Higiena ir saugumas
Popierinis rankšluostis yra vienkartinis. Po kontakto su žalia mėsa, paukštiena ar žuvimi jį iškart išmeskite, nepanaudokite kitam darbui ir nusiplaukite rankas. Nelaikykite ritinio šalia kaitlentės ar atviros liepsnos: popierius lengvai užsidega. Taip pat niekada nenaudokite jo mikrobangų krosnelėje ilgiau, nei reikia, ir ypač venkite spalvoto ar dekoruoto popieriaus.
Tai vadinama kryžmine tarša: bakterijos iš žalios mėsos ar žuvies per rankas, peilį, lentelę ar rankšluostį gali patekti ant produktų, kurie nebus kaitinami, pavyzdžiui, daržovių ar duonos. Todėl rankų plovimas muilu ir vandeniu po žalių produktų yra viena paprasčiausių apsaugos priemonių. Daugiau apie saugų maisto tvarkymą rasite Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos svetainėje.
Pigiau ar brangiau
Kai kurie šeimininkai per mėnesį sunaudoja kelis ritinius. Paprastas bandymas: savaitę užsirašykite, kiek ritinių sunaudojate, tada kitą savaitę naudokite tik pusę lapo ten, kur užtektų. Daugelyje situacijų rezultatas toks pat. Daugkartiniai audeklai gali būti pigesni ilgalaikėje perspektyvoje, tačiau juos reikia dažnai skalbti, o po kontakto su žalia mėsa pakeisti. Todėl geriausia derinti: audeklą naudoti rankoms ir sausiems paviršiams, popierių – žaliai mėsai ir riebiems paviršiams.
Ko nedaryčiau
- Neatitirpinčiau mėsos ant stalo vien dėl to, kad po ja padėjau rankšluostį.
- Nenaudočiau to paties rankšluosčio po žalia mėsa ir kitam darbui.
- Nelaikyčiau rankšluosčių šalia viryklės.
- Netikėčiau, kad sultinys po rankšluosčio tampa „sveikesnis“.
- Nepirkčiau jų „atsargai“ be saiko: tai vienkartinis produktas.
Dažnai užduodami klausimai
Ar popierinį rankšluostį galima dėti į mikrobangų krosnelę? Trumpai, pavyzdžiui, apdengti indą, galima, bet naudokite balto, nespalvoto popieriaus rankšluostį ir nepalikite be priežiūros.
Ar tinka rankšluosčiai kepimui? Ne. Kepti reikia kepimo popieriaus, o ne rankšluosčio.
Ar popierinis rankšluostis tinka mediniams paviršiams? Taip, sausam valymui, bet venkite permirkymo.
Kodėl žalumynai su rankšluosčiu geriau išsilaiko? Nes rankšluostis sugeria kondensatą, o būtent drėgmės perteklius sukelia pūvimą.
Ar galima naudoti rankšluostį po žalia mėsa rankoms nuvalyti? Geriau ne: rankas plaukite su muilu ir vandeniu.
Ruošiant šventinį stalą svečių būriui maisto saugos taisyklės ypač svarbios mažiems vaikams, nėščiosioms, vyresnio amžiaus žmonėms ir sergantiems lėtinėmis ligomis. Jei esate nėščia, sergate lėtine liga ar vartojate vaistus ir abejojate dėl maisto pasirinkimo, pasitarkite su gydytoju ar vaistininku. Bendrų maisto saugos patarimų rasite ir Pasaulio sveikatos organizacijos svetainėje.
Informacija pateikiama tik informaciniais tikslais ir nepakeičia gydytojo ar kito sveikatos priežiūros specialisto konsultacijos.
Informacija skirta švietimo tikslams ir nepakeičia gydytojo ar kito specialisto konsultacijos. Dėl sveikatos problemų kreipkitės į gydytoją.


