Ar galima valgyti daržoves, augintas prie judraus kelio? Svarbiausia – kur sodinti

Sodyba prie kelio, kiemas šalia gatvės, daržas palei tvorą, už kurios važiuoja automobiliai, – Lietuvoje tai labai įprastas vaizdas. Daugelis daržininkų apie tai net negalvoja: juk daržovės savos, be chemijos. Tačiau šalia judrių kelių dirvoje ir ant augalų kaupiasi sunkieji metalai, ir kai kurios daržovės juos sugeria kur kas aktyviau nei kitos.

Iš kur jie atsiranda

Prie kelių dirvą teršia ne tik išmetamosios dujos. Švino, kadmio, cinko ir vario patenka iš padangų, stabdžių trinkelių dėvėjimosi, kelių dulkių ir senų taršos šaltinių. Nors etilinis benzinas seniai nebenaudojamas, dirvoje kadaise nusėdęs švinas išlieka dešimtmečius.

Europos maisto saugos tarnyba švino ir kadmio poveikį vertina kaip svarbią visuomenės sveikatos problemą. Šios medžiagos organizme kaupiasi ilgai, o kadmis ypač apkrauna inkstus. Didžioji dalis šių metalų į organizmą patenka būtent su maistu.

Sunkieji metalai – tai metalai, kurie nesuyra ir nesinaikina, todėl dirvoje išlieka labai ilgai, o patekę į organizmą pamažu kaupiasi. Inkstai yra organai, kurie filtruoja kraują ir šalina iš jo atliekas, todėl būtent jie ilgą laiką tenkančią apkrovą jaučia labiausiai.

Kurios daržovės kaupia daugiausia

Ne visos daržovės vienodai jautrios.

Daugiausia kaupia:

• lapinės daržovės – salotos, špinatai, rūgštynės, lapiniai kopūstai, krapai, petražolės. Dideli lapai sulaiko daug dulkių, o kai kurios rūšys metalus sugeria ir per šaknis;
• šakniavaisiai – morkos, burokėliai, ridikėliai, bulvės. Jie auga tiesiai dirvoje, todėl daugiausia teršalų būna žievelėje ir paviršiniame sluoksnyje.

Mažiau kaupia:

• vaisinės daržovės – pomidorai, agurkai, cukinijos, paprikos, pupelės, žirniai;
• vaisiai ir uogos, augantys ant krūmų ar medžių.

Tai nereiškia, kad pomidorai prie kelio visai saugūs, tačiau jų rizika gerokai mažesnė nei salotų.

Kiek toli – jau saugu

Daugiausia teršalų nusėda pirmuosiuose keliasdešimtyje metrų nuo kelio. Kuo toliau, tuo jų mažiau. Tikslus atstumas priklauso nuo eismo intensyvumo, vėjų krypties ir reljefo, todėl universalaus skaičiaus nėra. Tačiau bendra taisyklė aiški: lysves, ypač lapinių daržovių, verta įrengti kuo toliau nuo kelio. Praktiškai tai reiškia, kad daržą verta planuoti ir pagal vyraujančią vėjo kryptį: jei vėjas dažniausiai pučia nuo kelio į sklypą, dulkių čia nusės daugiau, todėl gyvatvorė toje pusėje ypač prasminga.

Ką galima padaryti

• Gyvatvorė ar tanki tvora tarp kelio ir daržo sulaiko dalį dulkių.
• Lapines daržoves sodinkite toliausiai nuo kelio, arčiau – vaisines daržoves ar gėles.
• Pakeltos lysvės su šviežia, patikrinta žeme – vienas veiksmingiausių sprendimų, jei sklypas mažas.
• Dirvos rūgštingumas svarbus. Rūgščioje dirvoje kadmis judresnis ir lengviau patenka į augalus. Kalkinimas ir organinės medžiagos, pavyzdžiui, kompostas, padeda metalus labiau sulaikyti dirvoje.
• Kruopščiai plaukite lapines daržoves tekančiu vandeniu, atplėšdami lapus vieną nuo kito.
• Šakniavaisius lupkite, nes didžioji dalis teršalų būna paviršiuje.

Dirvos rūgštingumą nusako pH rodiklis, kurį galima nustatyti paprastu bandymo rinkiniu ar atliekant dirvos tyrimą. Kalkinimas – tai dirvos papildymas kalkinančiomis medžiagomis, kurios rūgštingumą sumažina, o kompostas gerina jos struktūrą ir geriau sulaiko medžiagas.

Kada verta ištirti dirvą

Jei daržas yra labai arti judraus kelio, buvusios pramonės teritorijos, garažų, senos degalinės ar sąvartyno, verta pasidomėti dirvos sudėtimi. Sunkiųjų metalų tyrimus atlieka akredituotos agrocheminių tyrimų laboratorijos, pavyzdžiui, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro laboratorija Kaune. Rezultatai parodys, ar nerimauti verta, ir padės nuspręsti, ką ir kur sodinti.

Augalai, kurie valo dirvą

Kai kurie augalai sugeria sunkiuosius metalus itin aktyviai. Tokia jų savybė vadinama fitoremediacija. Šia savybe pasižymi, pavyzdžiui, saulėgrąžos ir sareptinės garstyčios. Tačiau svarbu suprasti: tokie augalai metalus ne sunaikina, o sukaupia savyje. Todėl jų negalima valgyti, šerti gyvuliams ar mesti į kompostą, kurį vėliau naudosite daržui.

Taip pat skaitykite: Šie vaisiai tyliai kelia hemoglobiną – ką valgyti, kad kraujas būtų stipresnis

Vaikai ir smėlio dėžės

Jei sklypas prie kelio, verta pagalvoti ir apie vaikus. Mažieji dažnai liečia žemę, o paskui – burną. Smėlio dėžę geriau įrengti toliau nuo kelio ir užpildyti švariu, pirktu smėliu, o po žaidimų lauke vaikams visada nuplauti rankas.

Grybai ir uogos prie kelių

Ta pati logika galioja ne tik daržui. Grybai ypač aktyviai kaupia sunkiuosius metalus, todėl grybauti palei judrius kelius nerekomenduojama. Tas pats pasakytina apie pakelėse augančias gervuoges, šermukšnius, šaltalankius ar obelis. Kad ir kaip viliojančiai atrodytų pakelės derlius, jį geriau palikti paukščiams.

Kompostas ir lapai

Rudenį daugelis grėbia lapus nuo gatvės pusės ir neša juos į kompostą ar mulčiuoja jais lysves. Jei sklypas prie judraus kelio, lapus, surinktus tiesiai prie kelkraščio, geriau naudoti gėlynams ar dekoratyviniams augalams, o ne daržovių lysvėms.

Ar parduotuvės daržovės saugesnės?

Prekyboje esančius produktus kontroliuoja Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, o sunkiųjų metalų kiekiams maiste Europos Sąjungoje taikomos didžiausios leidžiamos ribos. Savo daržo derliaus niekas netikrina, todėl atsakomybė tenka pačiam daržininkui. Tai nereiškia, kad savos daržovės prastesnės – dažnai jos kaip tik geresnės. Tiesiog verta žinoti, kur jos auga. Daugiau apie maisto saugą ir jo priežiūrą galima rasti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos svetainėje. Nėščiosioms, mažų vaikų tėvams ir lėtinėmis ligomis, ypač inkstų, sergantiems žmonėms dėl mitybos pokyčių verta pasitarti su gydytoju.

Trumpai

Daržas prie kelio nėra priežastis atsisakyti savo daržovių. Tačiau verta protingai išdėstyti lysves, lapines daržoves sodinti kuo toliau, plauti ir lupti derlių, o kilus abejonių – ištirti dirvą.

Informacija pateikiama tik informaciniais tikslais ir nepakeičia gydytojo ar kito sveikatos priežiūros specialisto konsultacijos.