Maisto papildai telefonu: 1 440 eurų per dvejus metus išleido pensininkė

Man 41-eri, gyvenu Klaipėdoje, o mama – Telšiuose, vienoje iš tų senų daugiabučių gatvių netoli turgaus. Kartą per savaitę važiuoju pas ją, vežu produktų ir išgeriu arbatos. Pernai rudenį virtuvės lentynoje pastebėjau kažką naujo: jau ne vieną, o aštuonis ar devynis mažus stiklainėlius.

– Čia vitaminai, – tarė mama. – Mano draugė iš choro rekomendavo. Sako, kad po septyniasdešimties be jų niekaip.

Tada nieko nesakiau. Mama gyvena vieniša, nori jaustis gerai, o tie stiklainėliai buvo ir rūpesčio ženklas, ir tam tikra pramoga: kiekvieną rytą ji juos išrikiuodavo ant stalo, tarsi mažą ritualą.

Kai išgirdau, kiek tai kainuoja

Po keleto mėnesių atsitiktinai sužinojau sumą. Mama užsakydavo juos per telefoną iš vienos įmonės, kuri jai paskambindavo kas mėnesį. Vidutiniškai – apie 60 eurų. Per dvejus metus tai apie 1 440 eurų. Mama gauna nedidelę pensiją, tad tai buvo labai jaučiama.

Bet pinigai nebuvo pagrindinė problema. Mama jau seniai vartoja receptinius vaistus – juos paskyrė šeimos gydytoja. O į tą rytinį ritualą jie niekaip nepatekdavo: „Tie vaistai atskirai, o čia tik vitaminai.”

Klausimas, kurio mes niekada neuždavėme

Paprašiau mamos, kad kitą kartą kartu eitume pas šeimos gydytoją, nes ruošėmės įprastai patikrai. Mama pasiėmė įprastus receptinius vaistus ir – paskutinę minutę – įsimetė į krepšį tris stiklainėlius „parodyti”.

Gydytoja išklausė, pasižiūrėjo į vaistus, užsirašė. Paskui paklausė paprasto dalyko:

– O ką dar geriate? Ne vien tai, kas išrašyta.

Mama pradėjo sakyti, kad „nieko ypatingo”, tik vitaminus. Gydytoja paprašė viską išvardyti. Kai mama pradėjo vardyti, aš pamačiau, kaip keičiasi jos veidas. Sąrašas buvo ilgesnis, nei pati manė. Gydytoja neskubėdama viską užsirašė, ištraukė mamos receptinių vaistų sąrašą ir paaiškino, kad maisto papildai nėra „nekaltas priedas”: kai kurie jų gali veikti kartu su receptiniais vaistais arba būti nereikalingi tam, kas jau gaunama iš maisto. Ji nepasakė, kad mama kažką pakenkė sau, – tiesiog paprašė peržiūrėti, kas tikrai reikalinga, ir kai kuriuos stiklainėlius kol kas nutraukti.

Maisto papildai yra koncentruoti vitaminų, mineralų ar kitų medžiagų šaltiniai, parduodami kaip maistas, o ne kaip vaistai. Kai kurios jų medžiagos gali keisti tai, kaip organizmas pasisavina ar skaido vaistus, todėl gydytojui ar vaistininkui svarbu žinoti apie viską, ką žmogus vartoja, net jei tai atrodo nekaltas priedas.

Man šis pokalbis buvo lyg šaltas dušas. Ne dėl to, kad atsitiko kažkas baisaus, o dėl to, kad dvejus metus niekas to nepaklausė. Nei mama nesakė, nei aš neklausiau.

Ką pakeitėme namuose

Grįžusios į Telšius pirmiausia padarėme mažą, bet svarbų darbą: viską surašėme ant lapo – ir receptinius vaistus, ir papildus. Lapą mama dabar nešiojasi piniginėje, ir rodo jį kiekvienam gydytojui bei vaistininkui. Antra, nusprendėme nebepirkti nieko telefonu iš nepažįstamų pardavėjų. Trečia – draugei iš choro pasakėme, kad atsargiau rekomenduotų, nes tai, kas tinka vienam, gali netikti kitam. Ji nustebo, bet nenusiminė. Prie kiekvieno pavadinimo patogu užsirašyti ir tai, kaip dažnai jis vartojamas. Žmonėms, kurie serga lėtine liga, vartoja vaistus ar laukiasi, bet kokius mitybos ar papildų pakeitimus verta aptarti su gydytoju ar vaistininku.

Mama iš pradžių buvo kiek nuliūdusi: jai trūko to ryto ritualo. Tada pasiūliau, kad tą pačią minutę pasiruoštų arbatos ir pasikviestų kaimynę. Dabar jos rytai kitokie, bet ne mažiau jaukūs.

Ką patarčiau kitiems

Jei jūsų tėvai ar seneliai geria maisto papildus, nesiginčykite ir neišmeskite jų slapčia. Geriau tiesiog paprašykite, kad viską surašytų ir parodytų šeimos gydytojui. Ir pasakykite, kad tai ne priekaištas, o rūpestis.

Kaip su mama kalbėjomės apie pinigus

Sunkiausia buvo ne medicininė pusė, o pokalbis apie pinigus. Mama gėdijosi, kad išleido tiek, ir pirmą dieną net nenorėjo apie tai kalbėti. Aš suprantu: žmogus, kuris visą gyvenimą taupė, nenori girdėti, kad dvejus metus mokėjo už tai, ko gal ir nereikėjo. Pasakiau jai, kad niekas nekaltas: skambučiai buvo malonūs, pardavėja kalbėjo kaip artima draugė, o patarimai atrodė nuoširdūs. Taip ir veikia daugelis pardavimų telefonu.

Tada pasiūliau paprastą taisyklę: jei kas nors skambina ir siūlo kažką mėnesiui ar ilgesniam laikui, nieko nespręsti per pirmą pokalbį. Pasakyti „aš pasitarsiu su dukra” ir padėti ragelį. Mama tą sakinį dabar kartoja kaip mantrą, ir man atrodo, kad jai net patinka turėti paruoštą atsakymą.

Sprendimo neskubinti padeda ir kitas įprotis: paprašyti pasiūlymo raštu ir ramiai perskaityti sąlygas, ypač jei siūloma prenumerata ar pakartotiniai užsakymai. Bendros informacijos apie maisto, įskaitant maisto papildų, priežiūrą rasite Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos svetainėje.

Kitą rudenį mama jau pati mane pamokė. Pasakė, kad draugė iš choro vėl bando kalbinti pirkti kažką naujo, o ji atsakė: „Pirma parodysiu savo gydytojai.” Draugė išsigando, bet paskui pati nuėjo pas savo šeimos gydytoją ir papasakojo, ką geria.

Taip pat skaitykite: Troškulio nejaučiate, todėl ir negeriate? Higienos institutas primena, kodėl po 60-ies tai klaida · Medžiaga, kurios trūksta beveik kiekvienoje lėkštėje: kodėl skaidulos tokios svarbios · Vaistinėje už tuos pačius vaistus paprašė 14 eurų, kitoje – 6: ką man paaiškino vaistininkė

Kur pasitikslinti

Apie maisto papildų ir vaistų saugumą informacijos skelbia Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba, o bendrus sveikatos klausimus nagrinėja Sveikatos apsaugos ministerija. Dėl konkrečių vartojamų preparatų visada kreipkitės į šeimos gydytoją ar vaistininką. Straipsnis nepakeičia specialisto konsultacijos.

Informacija pateikiama tik informaciniais tikslais ir nepakeičia gydytojo ar kito sveikatos priežiūros specialisto konsultacijos.