Ar paprastas žmogus gali naudoti defibriliatorių ir ar juo galima pakenkti?

Prekybos centre, oro uoste, traukinių stotyje, sporto salėje ar seniūnijoje vis dažniau matome nedidelę dėžutę su širdies ir žaibo ženklu. Tai automatinis išorinis defibriliatorius, sutrumpintai AED. Daugelis praeina pro jį net nepagalvoję, o paklausti dažniausiai sako: „Aš nemokėčiau“, „bijočiau pakenkti“. Iš tikrųjų šis prietaisas sukurtas būtent tam, kad juo galėtų pasinaudoti bet kuris praeivis be medicininio išsilavinimo.

Kam reikalingas defibriliatorius

Kai širdis staiga sustoja, dažniausiai tai įvyksta dėl sutrikusio širdies ritmo: širdis ne plaka, o tik chaotiškai virpa ir nebepumpuoja kraujo. Žmogus netenka sąmonės ir nebekvėpuoja normaliai. Tokiu atveju svarbi kiekviena minutė. Europos gaivinimo taryba pabrėžia, kad greitas gaivinimas ir defibriliatoriaus panaudojimas per pirmąsias minutes gerokai padidina tikimybę išgyventi.

Širdies sustojimas ir širdies priepuolis nėra tas pats. Per priepuolį užsikemša širdies kraujagyslė, žmogus dažnai išlieka sąmoningas, o širdis dar plaka. Sustojimas yra elektrinis sutrikimas: širdis nebesusitraukia taip, kad pumpuotų kraują, todėl gaivinti reikia nedelsiant. Šios būklės susijusios, nes priepuolis kartais sukelia ir sustojimą. Defibriliatorius skirtas būtent virpančiai širdžiai, o ne bet kokiam skausmui krūtinėje.

Defibriliatorius per elektrodus perduoda trumpą elektros impulsą, kuris gali atkurti normalų širdies ritmą. Kol atvyks greitoji pagalba, dažnai praeina keliolika minučių, todėl būtent šalia esantys žmonės gali padaryti didžiausią skirtumą.

Kodėl bijoti nereikia

Prietaisas pats kalba. Įjungus AED, jis balsu aiškiai pasako, ką daryti, dažniausiai lietuviškai. Daugelyje prietaisų yra ir paveikslėliai.

Prietaisas pats nusprendžia. AED analizuoja širdies ritmą ir impulsą siūlo tik tada, kai jis reikalingas. Jei žmogui elektros impulsas nepadėtų, prietaisas jo nesuteiks.

Pakenkti beveik neįmanoma. Žmogui, kurio širdis sustojusi, didžiausia žala yra nieko nedaryti.

Ką daryti: žingsnis po žingsnio

1. Įsitikinkite, kad aplinka saugi jums ir nukentėjusiajam.
2. Patikrinkite reakciją. Garsiai pakalbinkite, švelniai papurtykite už pečių. Jei žmogus nereaguoja, atloškite galvą ir apie 10 sekundžių stebėkite, ar jis normaliai kvėpuoja.
3. Skambinkite 112. Jei šalia yra kitų žmonių, vienas tegul skambina, o kitas atneša defibriliatorių. Įjunkite telefono garsiakalbį: dispečeris padės ir patars, ką daryti.
4. Pradėkite krūtinės paspaudimus. Delną dėkite krūtinės viduryje, kitą ant viršaus, rankas laikykite tiesias ir spauskite stipriai bei greitai, maždaug 100–120 kartų per minutę, apie 5–6 cm gyliu.
5. Kai atneša AED, įjunkite jį ir vykdykite balso nurodymus.
6. Priklijuokite elektrodus prie plikos krūtinės taip, kaip parodyta ant jų: vieną po dešiniuoju raktikauliu, kitą kairėje pusėje, žemiau pažasties. Jei krūtinė šlapia, ją nusausinkite.
7. Nelieskite žmogaus, kai prietaisas analizuoja ritmą ir kai suteikia impulsą. Prietaisas tai primins.
8. Tęskite paspaudimus, kai prietaisas nurodo, ir nesustokite, kol atvyks medikai arba žmogus pradės normaliai kvėpuoti.

Jei esate pavargę, o šalia yra kitas žmogus, keiskitės kas dvi minutes. Paspaudimai yra fiziškai sunkūs, ir pavargus jų kokybė krinta.

Krūtinės paspaudimai kuriam laikui pakeičia sustojusios širdies darbą: jie išstumia kraują į smegenis ir kitus organus. Defibriliatorius tik bando atkurti ritmą, o kraujotaką tuo metu palaiko jūsų rankos. Todėl paspaudimai svarbūs ir tada, kai prietaiso dar nėra šalia.

Dažni klausimai

Ar galima naudoti, jei žmogus guli ant šlapio paviršiaus? Taip, tik nusausinkite krūtinę ir patraukite jį nuo balos, jei tai lengva padaryti.

O jei žmogus turi širdies stimuliatorių? Jį dažnai matyti kaip iškilimą po oda. Elektrodą klijuokite šiek tiek toliau nuo jo.

Ar galima naudoti vaikui? Taip. Daugelis prietaisų turi vaikų režimą ar atskirus elektrodus. Jei jų nėra, naudokite įprastus.

O jei suklysiu? Daug žmonių bijo padaryti klaidą ar sulaukti priekaištų. Tačiau sustojus širdžiai, didžiausia rizika žmogui yra tai, kad niekas nepradeda padėti. Jūs nesate vieni: 112 dispečeris kalbės su jumis visą laiką, o prietaisas pats nurodys kiekvieną žingsnį.

Ar paspaudimai gali sulaužyti šonkaulius? Kartais taip nutinka, ypač vyresniems žmonėms. Tai nemalonu, bet šonkauliai sugyja, o sustojusi širdis be pagalbos nebeatsigauna. Todėl spauskite drąsiai ir nesustokite. Net jei žmogus atsigavo, jį vis tiek turi apžiūrėti medikai, nes širdies ritmas gali sutrikti iš naujo.

Ką pastebėti dar prieš sustojant širdžiai

Kartais organizmas siunčia įspėjimus: spaudžiantis skausmas krūtinėje, plintantis į ranką ar žandikaulį, staigus dusulys, šaltas prakaitas, stiprus silpnumas. Tokiu atveju nelaukite, kol praeis, ir nedelsdami skambinkite 112.

Žinokite, kur jie kabo

Pažiūrėkite, ar defibriliatorius yra jūsų darbovietėje, prekybos centre, kuriame dažnai lankotės, bažnyčioje, bendruomenės namuose ar seniūnijoje. Kai žinote iš anksto, nelaimės atveju sutaupote brangių minučių. Kai kuriose savivaldybėse viešai skelbiama, kur yra defibriliatoriai.

Labai naudinga dalyvauti pirmosios pagalbos mokymuose. Juos dažnai organizuoja Lietuvos Raudonasis Kryžius, savivaldybės, sveikatos biurai ar darbdaviai. Kelios valandos praktikos ant manekeno suteikia pasitikėjimo, kurio neduos joks straipsnis.

Apie širdies ir kraujagyslių sveikatą bendrai galima paskaityti Pasaulio sveikatos organizacijos svetainėje. Jei sergate lėtine širdies liga ar vartojate vaistus, su gydytoju pasikalbėkite, ką jūsų artimieji turėtų žinoti nelaimės atveju.

Kodėl tai svarbu ir mums patiems

Staigus širdies sustojimas dažniausiai įvyksta namuose, o šalia būna artimieji. Todėl gaivinimo įgūdžiai yra ne tik kitų, bet ir mūsų pačių šeimos apsauga. Apie tai, kaip judėjimas ir kasdieniai įpročiai padeda širdžiai, rašėme straipsnyje apie vaikščiojimą, o kaip atpažinti kitus pavojingus ženklus, rasite ir straipsnyje apie pirmąją pagalbą.

Žalia dėžutė ant sienos nėra vien medikams. Ji skirta jums, kaimynui, praeiviui, bet kam, kas atsidurs šalia tinkamu metu.

Informacija pateikiama tik informaciniais tikslais ir nepakeičia gydytojo ar kito sveikatos priežiūros specialisto konsultacijos.