Drėgmė rūsyje: kurie seni būdai veikia, o kurie kelia pavojų

Vargu ar yra kas nors slegiančiau už rūsį, primenantį povandeninį laivą: lašeliai ant lubų, pelėsio kvapas, pūvančios atsargos. Kovoti su tuo galima ilgai ir brangiai, o galima protingai. Ukrainiečių portale „Dobri novyni“ pasidalyta keliais „metų išbandytais“ būdais, kuriems nereikia statybininkų brigadų. Pažiūrėkime, ką kiekvienas iš jų siūlo, ką realiai duoda ir kur reikia atsargumo.
1. Druska: sugeria drėgmę iš oro
Šaltinis teigia, kad paprasta virtuvinė druska yra puikus sugėriklis: kelių kilogramų sausos druskos atvirame dėžėje ar dubenyje esą sugeria „visą“ drėgmės perteklių, o į padėklą subėgusį vandenį reikia periodiškai išpilti.
Tai iš dalies tiesa: druska higroskopiška. Tačiau jos talpa ribota, o rūsyje drėgmės kiekis gali būti didžiulis. Kai druska sugeria vandenį, ji virsta sūrymu ir nustoja veikti, todėl ją reikia reguliariai keisti ar džiovinti. Tai gera pagalba mažai erdvei, bet ne sprendimas dideliam rūsiui.
2. Negesintos kalkės: stipresnis sugėriklis
Negesintos kalkės (kalcio oksidas), pasak šaltinio, dar galingesnės. Maišas ar dėžė, pastatyta rūsio kampe, pamažu „gesinsis“ ir sugers drėgmę iš oro. Vieno maišo esą užtenka visai žiemai, o gautą gesintą kalkę galima naudoti ūkyje.
Čia būtina įspėjimas. Negesintos kalkės yra kaustinė medžiaga: sureagavusi su vandeniu išskiria šilumą ir stipriai dirgina odą, akis ir kvėpavimo takus. Dirbkite su pirštinėmis, akiniais ir kauke. Laikykite sausoje vietoje, vaikams ir augintiniams nepasiekiamoje, ir nelaikykite šalia maisto atsargų ar degių medžiagų. Jei kalkės sudrėksta, jos įkaista, todėl dėžė turi būti stabili ir negatavusi kam nors užkristi.
3. Linoleumas su bitumu: kai drėgmė kyla iš žemės
Jei drėgmės priežastis yra garavimas iš žeminių grindų, šaltinis siūlo seną linoleumą ant grindų, kruopščiai suklijuojant visas siūles ir sienų prisijungimus bitumu. Tai sukuria barjerą.
Idėja yra hidroizoliacinio sluoksnio principas, ir jis veikia, kai vanduo garuoja iš grunto. Tačiau jei vanduo skverbiasi per sienas ar pamatus, linoleumas jo nesustabdys. Be to, uždengus žemės grindis, drėgmė gali pasislinkti į sienas. Linoleumas tinka sausai kategorijai problemų, o ne esant nuolatiniam vandeniui.
4. Putų polistirenas ant lubų: kai „verkia“ lubos
Jei „verkia“ lubos ir sienos, kaltas temperatūrų skirtumas. Šaltinis siūlo 20 mm storio putų polistireno (ekstruzinio) plokštę, priklijuotą lubų vidinėje pusėje, ir sako, kad tai radikaliai išsprendžia kondensato problemą.
Šis patarimas yra vienas patikimiausių. Kondensatas susidaro, kai šiltas drėgnas oras liečiasi su šaltu paviršiumi, todėl šiluminė izoliacija išlygina paviršiaus temperatūrą. Tačiau neužteks vien plokštės, jei oras nevėdinamas: drėgmė ieškos kito šalto paviršiaus.
Santykinė oro drėgmė rodo, kiek vandens garų ore yra, palyginti su tuo, kiek jų tame pačiame ore tilptų esant tokiai temperatūrai. Šaltas oras sulaiko mažiau garų nei šiltas, todėl prisilietęs prie šalto paviršiaus jis atvėsta, o perteklinė drėgmė virsta vandens lašeliais. Todėl lubos ir sienos „verkia“ ten, kur paviršius šaltesnis už aplinkinį orą.
5. Įkaitintos plytos: pavojingas „greitas sprendimas“
Šaltinis rekomenduoja keletą molio plytų įkaitinti ant laužo, nunešti į rūsį metaliniame kibire ir išdėlioti po kampus: atvėsdamos jos esą sugers daug drėgmės.
Prie šio patarimo nepritariu. Šildymas ant laužo ir karštų plytų nešimas į uždarą patalpą kelia nudegimo, gaisro ir anglies monoksido rizikas. Plytos gali sugerti kiek drėgmės, bet jos prisisotina greitai, o poveikis trumpas. Žymiai saugiau naudoti elektrinį drėgmės šalintuvą ar tinkamą vėdinimą.
Anglies monoksidas yra bespalvės ir bekvapės dujos, susidarančios nepilnai degant kurui, pavyzdžiui, malkoms ar anglims. Uždaroje patalpoje jų gali kauptis nepastebimai, nes jų nesijaučia nei uosle, nei akimis. Todėl žarijas ir karštus daiktus į rūsį nešti nereikėtų.
6. Boro rūgštis nuo pelėsio
Išvalius pelėsį mechaniškai, šaltinis rekomenduoja sienas ir lubas nuplauti boro rūgšties tirpalu (20 g litrui vandens): dvi procedūros su kelių dienų pertrauka esą padės ilgam užmiršti problemą.
Boro rūgštis yra veiksminga antiseptinė priemonė, bet ne nekenksminga: ji nuodinga prarijus, kenkia reprodukcinei sistemai, ją reikia laikyti vaikams ir gyvūnams nepasiekiamoje vietoje. Dirbkite su pirštinėmis ir kauke, nepurkškite ant maisto atsargų ir ten, kur laikomos daržovės. Pelėsio problema grįš, jei neišspręsite drėgmės priežasties.
Pelėsio sporos gali dirginti kvėpavimo takus, ypač žmonėms, turintiems alergiją ar lėtinę plaučių ligą. Jei sergate lėtine liga, laukiatės ar vartojate vaistus, prieš valydami pelėsį ar dirbdami su cheminėmis medžiagomis pasitarkite su gydytoju arba vaistininku. Bendros visuomenės sveikatos informacijos rasite Nacionalinio visuomenės sveikatos centro svetainėje.
Kas iš tikrųjų išsprendžia problemą
Šaltinyje išvardyti būdai kovoja su pasekmėmis, o pagrindas yra priežasties paieška:
- Išsiaiškinkite drėgmės šaltinį. Kondensatas, gruntinis vanduo, lietaus nuotėkis, sugedę vamzdžiai ar prastas vėdinimas.
- Vėdinkite. Įrenkite ir naudokite ventiliacijos angas. Vėdinkite tada, kai lauko oras sausesnis už rūsio.
- Sutvarkykite išorę. Lietvamzdžiai, nuolydis nuo pamatų, drenažas.
- Izoliuokite šaltus paviršius, kad nesusidarytų kondensatas.
- Naudokite drėgmės šalintuvą, jei rūsys uždaras.
- Laikykite atsargas lentynose, ne ant grindų.
Kaip pasitikrinti, ar problema rimta
Prieš perkant medžiagas, pamatuokite drėgmę higrometru: rūsyje, kuriame laikomos daržovės, santykinė oro drėgmė paprastai būna aukšta, bet jei ji nuolat viršija maždaug 85–90 proc. ir ant sienų atsiranda juodų dėmių, laikymo sąlygos blogos. Padarykite paprastą bandymą: prie sienos užklijuokite nedidelį plastiko ar folijos gabalą ir palikite parai. Jei drėgmė susikaupia ant išorinės pusės, tai kondensatas iš oro, o jei po plėvele, drėgmė sklinda iš sienos. Tai padeda parinkti sprendimą: kondensatui padeda izoliacija ir vėdinimas, o skverbimuisi iš sienos reikia hidroizoliacijos.
Ko nedaryčiau
- Nenešiočiau įkaitintų plytų į rūsį.
- Nelaikyčiau negesintų kalkių be apsaugos ir ten, kur gali sudrėkti.
- Nenaudočiau boro rūgšties ten, kur laikomas maistas, be atsargumo.
- Nesitikėčiau, kad druska ar linoleumas pašalins pamatų nuotėkį.
- Nepalikčiau pelėsio „pasislėpti“ po izoliacija.
Dažnai užduodami klausimai
Ar druska padeda? Šiek tiek, mažoje erdvėje. Ji greitai prisisotina.
Kiek druskos reikia? Šaltinis siūlo kelis kilogramus atviroje dėžėje, bet tai tik laikina priemonė.
Ar linoleumas išspręs nuotėkį? Ne. Jis tinka tik garavimui iš grunto.
Ar galima naudoti drėgmės šalintuvą? Taip, tai vienas patikimiausių sprendimų uždariems rūsiams.
Kada kviesti specialistus? Jei drėgmė kartojasi, sienos trupa ar matote druskos nuosėdas.
Informacija pateikiama tik informaciniais tikslais ir nepakeičia gydytojo ar kito sveikatos priežiūros specialisto konsultacijos.
Informacija skirta švietimo tikslams ir nepakeičia gydytojo ar kito specialisto konsultacijos. Dėl sveikatos problemų kreipkitės į gydytoją.


