Ar transriebalų apribojimas sumažino mirtingumą nuo širdies ligų? Danijos patirtis

Kartais didžiausi sveikatos pokyčiai prasideda ne nuo vaistų ar naujų technologijų, o nuo vieno sprendimo dėl to, kas patenka į mūsų lėkštes. 2003 metais Danija tapo pirmąja šalimi pasaulyje, kuri įstatymu griežtai apribojo pramoninius transriebalus maiste. Tuo metu daugelis abejojo, ar tai turės kokios nors reikšmės. Po kelerių metų skaičiai pradėjo kalbėti patys už save.

Įdomu tai, kad ši idėja kilo ne iš politikų, o iš gydytojų ir mokslininkų, kurie keletą metų rinko duomenis ir įtikinėjo valdžią, kad problema yra rimta.

Kas yra transriebalai

Transriebalai yra tam tikro tipo riebalų rūgštys. Didžioji jų dalis maiste atsirado dėl pramoninio proceso, vadinamo daliniu hidrinimu. Šiuo procesu skysti augaliniai aliejai paverčiami kietesniais riebalais. Tokie riebalai buvo pigūs, ilgai negenda ir suteikia gaminiams patrauklią tekstūrą.

Todėl dešimtmečius jų buvo gausu margarinuose, sausainiuose, pyragaičiuose, traškučiuose, greitame maiste, gruzdintuose patiekaluose ir daugelyje pusgaminių.

Nedidelis kiekis natūralių transriebalų yra ir pieno produktuose bei atrajotojų gyvūnų mėsoje, tačiau tyrimai daugiausia susirūpinimo kelia būtent dėl pramoninių transriebalų.

Kodėl jie tokie žalingi

Tyrimai parodė, kad pramoniniai transriebalai veikia širdį ir kraujagysles itin nepalankiai. Jie didina „blogojo“ MTL cholesterolio kiekį ir kartu mažina „gerojo“ DTL cholesterolio kiekį. Be to, jie siejami su uždegiminiais procesais organizme.

Cholesterolis yra riebalinė medžiaga, kurią organizmas naudoja ląstelėms ir hormonams kurti. Kraujyje jis juda su baltymų „nešikliais“: MTL cholesterolis perneša jį į audinius, o DTL – grąžina atgal į kepenis. Todėl šių rodiklių santykis svarbus kraujagyslių sveikatai.

Pasaulio sveikatos organizacija skaičiuoja, kad pramoniniai transriebalai kasmet prisideda prie šimtų tūkstančių mirčių nuo širdies ir kraujagyslių ligų visame pasaulyje. Įdomu tai, kad jų nauda žmogaus organizmui nežinoma visai.

Ką padarė Danija

2003 metais Danija nustatė, kad pramoninių transriebalų maisto produktuose negali būti daugiau nei 2 % visų riebalų kiekio. Taisyklė galiojo tiek danų, tiek importuotiems produktams, restoranams ir kepykloms.

Gamintojai iš pradžių baiminosi, kad produktai taps brangesni arba praras skonį. Tačiau paaiškėjo, kad transriebalus galima pakeisti kitais riebalais be didelių pokyčių. Pirkėjai daugeliu atvejų net nepastebėjo skirtumo.

Ką parodė rezultatai

Mokslininkai vėliau palygino Danijos širdies ir kraujagyslių ligų mirtingumą su panašiomis šalimis, kuriose tokio apribojimo nebuvo. Jų skaičiavimais, per pirmuosius trejus metus po draudimo Danijoje nuo širdies ir kraujagyslių ligų mirė maždaug 14 žmonių iš 100 tūkstančių mažiau per metus, nei būtų galima tikėtis be pokyčių.

Tai gali skambėti kaip nedidelis skaičius, tačiau šalies mastu tai reiškia šimtus išsaugotų gyvybių kasmet. Panašūs rezultatai vėliau pastebėti ir kitose šalyse bei JAV miestuose, kurie įvedė panašius apribojimus.

Svarbu suprasti, kad širdies ligų mažėjimą lemia daug veiksnių: mažiau rūkymo, geresnis gydymas, kraujospūdžio kontrolė. Todėl mokslininkai lygino Danijos duomenis su panašiomis šalimis, kad išskirtų būtent transriebalų apribojimo poveikį. Net ir atsižvelgus į tai, skirtumas išliko pastebimas.

Ar tai liečia Lietuvą?

Taip. Danijos pavyzdžiu pasekė kitos šalys, o 2021 metais Europos Sąjunga įvedė bendrą taisyklę: maisto produktuose pramoninių transriebalų negali būti daugiau nei 2 g 100 g riebalų. Ši taisyklė galioja ir Lietuvoje.

Tai reiškia, kad šiandien parduotuvėse parduodamuose produktuose transriebalų yra daug mažiau nei prieš 20 metų. Tačiau tai nereiškia, kad apie juos galima visiškai pamiršti.

Kur dar gali pasitaikyti transriebalų

Seni receptai ir pigūs riebalai. Kai kurie kepimo riebalai, ypač nežinomos kilmės, gali turėti daugiau transriebalų.

Pakartotinai kaitinamas aliejus. Aliejuje, kuris kaitinamas daug kartų, pavyzdžiui, gruzdintuvėse, gali susidaryti nedidelis kiekis transriebalų ir kitų nepageidaujamų junginių.

Produktai iš šalių, kuriose taisyklės švelnesnės. Kelionėse ar perkant produktus iš ne ES šalių verta atidžiau skaityti etiketes.

Namuose transriebalų susidarymą galima sumažinti labai paprastai: neperkaitinti aliejaus iki rūkimo, nenaudoti to paties aliejaus kepti kelis kartus ir rinktis kepimą orkaitėje ar troškinimą vietoj gruzdinimo.

Kaip atpažinti etiketėje

Ieškokite užrašų „iš dalies hidrinti riebalai“ ar „iš dalies hidrintas aliejus“. Būtent šie žodžiai rodo, kad produkte gali būti pramoninių transriebalų. Užrašas „visiškai hidrinti riebalai“ reiškia kitą procesą, kurio metu transriebalų beveik nesusidaro, tačiau tokie riebalai yra sotieji.

Sotieji riebalai – tai riebalų rūšis, kuri dažniausiai būna kieta kambario temperatūroje, pavyzdžiui, sviestas ar kokosų riebalai. Todėl etiketėje verta žiūrėti ne tik į transriebalus, bet ir į bendrą sočiųjų riebalų kiekį gaminyje.

Ką verta rinktis vietoje to

Daugumai žmonių svarbiausia yra ne tiek transriebalų paieška, kiek bendras riebalų balansas. Rinkitės daugiau augalinių aliejų, ypač rapsų ir alyvuogių, riešutų, sėklų ir riebios žuvies. Mažiau valgykite pramoninių kepinių, gruzdintų patiekalų ir greito maisto. Tai naudinga ne tik dėl transriebalų, bet ir dėl druskos, cukraus bei kalorijų.

Jei sergate llétine liga, laukiatės ar vartojate vaistus, mitybos pokyčius verta aptarti su gydytoju ar vaistininku. Daugiau informacijos apie sveiką mitybą rasite Pasaulio sveikatos organizacijos svetainėje.

Viena taisyklė, didelis poveikis

Danijos pavyzdys parodė, kad paprastas sprendimas gali turėti realų poveikį visos šalies sveikatai. Šiandien šios taisyklės saugo ir mus. Tačiau kasdieniai pasirinkimai virtuvėje ir prekybos centre vis tiek lieka mūsų rankose.

Informacija pateikiama tik informaciniais tikslais ir nepakeičia gydytojo ar kito sveikatos priežiūros specialisto konsultacijos.