Ar telefonas gali padėti daugiau vaikščioti? Higienos instituto vertinimo išvados
Telefonas dažniausiai kaltinamas tuo, kad prirakina mus prie sofos. Tačiau Higienos institutas atliko mokslinių tyrimų vertinimą ir priėjo prie įdomios išvados: tinkamai naudojamos skaitmeninės priemonės gali padėti nueiti daugiau žingsnių ir apskritai daugiau judėti.
Svarbiausia, kad ne bet kokia programėlė. Veikia tik tos, kurios turi tam tikrų savybių. Ir daugelį jų jau turite savo telefone – tik galbūt nė nežinote.
Kas iš tikrųjų padeda
Higienos instituto specialistai išnagrinėjo, kurios skaitmeninės priemonės padeda didinti fizinį aktyvumą. Vertinime nustatyta, kad veiksmingiausios yra tos, kurios turi šešis bruožus:
- Stebėjimas – matote, kiek iš tikrųjų nuėjote ar judėjote.
- Tikslų nustatymas – žinote, kiek norite pasiekti šiandien ar šią savaitę.
- Grįžtamasis ryšys – programėlė parodo, kaip jums sekasi, palyginti su vakar ar praėjusia savaite.
- Personalizacija – tikslas pritaikytas būtent jums, o ne „visiems po 10 000“.
- Žaidybinimas – ženkliukai, serijos, mažos „pergalės“, kurios skatina tęsti.
- Socialinė sąveika – galimybė dalytis rezultatais ar varžytis su kitais.
Vertinime daugiausia nagrinėti vaikai, paaugliai ir darbingo amžiaus žmonės. Tačiau šie principai yra paprasti ir pritaikomi bet kuriame amžiuje.
Žingsniamatis jau yra jūsų telefone
Dauguma išmaniųjų telefonų patys skaičiuoja žingsnius, jei juos nešiojatės kišenėje ar rankinėje. Šią informaciją rasite telefono sveikatos ar fizinio aktyvumo programėlėje, kuri dažniausiai jau įdiegta. Jei nerandate, paprašykite vaikų ar anūkų parodyti – tai užtruks kelias minutes. Žingsniamatis veikia pagal paprastą principą: telefone esantis judesio jutiklis užfiksuoja kūno siūbavimą einant ir pagal tai suskaičiuoja žingsnius. Todėl rezultatas būna tikslesnis, kai telefonas nuolat yra su jumis.
Pirmą savaitę nieko nekeiskite. Tiesiog pažiūrėkite, kiek žingsnių nueinate įprastą dieną. Tai bus jūsų atskaitos taškas.
Kaip tai pritaikyti po 60-ies
Nusistatykite savo tikslą, ne kaimynės. Jei dabar nueinate 3000 žingsnių, nesiekite iš karto 10 000. Užtenka pridėti po 500–1000 žingsnių kas savaitę. Tai maždaug 5–10 minučių papildomo ėjimo.
Palaipsniui didinamas krūvis lengviau priimamas organizmui: raumenys, sąnariai ir širdis turi laiko prisitaikyti, o įprotis įsitvirtina be pervargimo. Jei sergate lėtine liga, vartojate vaistus ar jaučiate nepasitikėjimą savo jėgomis, prieš didindami fizinį krūvį pasitarkite su gydytoju.
Žiūrėkite į savaitės vaizdą. Lietinga diena su 2000 žingsnių nėra nesėkmė, jei per savaitę vidurkis auga. Dauguma programėlių rodo savaitės ar mėnesio grafiką – būtent jis geriausiai parodo pažangą.
Įsijunkite priminimus. Daugelis telefonų ir laikrodžių gali priminti atsistoti, jei ilgai sėdite. Tai paprastas būdas nutraukti ilgą sėdėjimą prie televizoriaus.
Džiaukitės mažomis pergalėmis. Kai programėlė praneša, kad pasiekėte tikslą trečią dieną iš eilės, tai nėra vaikiškas žaidimas. Tyrimai rodo, kad tokie maži paskatinimai iš tiesų padeda nepasiduoti.
Įtraukite artimuosius. Pasidalinkite žingsniais su vaikais ar anūkais ir surenkite savaitės „varžybas“. Arba susitarkite su kaimyne, kad kasdien abi nueisite bent 5000 žingsnių, ir vakare pasitikrinkite.
Laikrodis ar apyrankė – ar verta?
Jei telefoną dažnai paliekate ant stalo, žingsniai bus skaičiuojami netiksliai. Tokiu atveju patogesnė išmanioji apyrankė ar laikrodis, kuris visada ant rankos. Paprasčiausi modeliai kainuoja nebrangiai ir rodo žingsnius, miegą bei primena atsistoti.
Vyresniems žmonėms verta atkreipti dėmesį ir į saugumo funkcijas. Kai kurie telefonai ir laikrodžiai gali atpažinti staigų nugriuvimą ir, jei žmogus nereaguoja, automatiškai paskambinti artimiesiems ar pagalbos tarnybai. Paprašykite artimųjų padėti šią funkciją įjungti ir įrašyti kontaktus.
O jei telefono neturite ar nemėgstate
Skaitmeninė priemonė yra tik pagalbininkas. Tie patys principai veikia ir be jos:
- pasikabinkite kalendorių ant šaldytuvo ir kasdien pažymėkite, ar ėjote pasivaikščioti;
- nusistatykite konkretų tikslą, pavyzdžiui, „kasdien iki parduotuvės ir atgal pėsčiomis“;
- kartą per savaitę peržiūrėkite, kiek dienų pavyko;
- eikite kartu su kuo nors – tai bene stipriausias motyvatorius.
Paprastas žingsniamatis, kurį galima prisisegti prie diržo, kainuoja kelis eurus ir nereikalauja jokio telefono.
Kodėl tai veikia
Psichologai tai vadina savikontrole: kai matome savo elgesį skaičiais, natūraliai pradedame jį gerinti. Tas pats principas veikia ir taupant pinigus ar mažinant cukrų. Skaičius ekrane tampa mažu iššūkiu, o pasiektas tikslas – priežastimi pasidžiaugti. Ypač stipriai veikia bendras tikslas su kitu žmogumi: nenorime nuvilti draugo, todėl išeiname net tada, kai tingisi.
Savikontrolė paprastai reiškia gebėjimą stebėti savo veiksmus ir juos koreguoti pagal užsibrėžtą tikslą. Daugiau apie sveikatai palankų judėjimą galite rasti Pasaulio sveikatos organizacijos svetainėje.
Ko nedaryti
Skaičiai turi padėti, o ne varginti. Jei jaučiate skausmą sąnariuose, dusulį ar svaigulį, nedidinkite tikslo vien todėl, kad „taip liepia programėlė“. Geriau sumažinkite tempą ir, jei reikia, pasitarkite su šeimos gydytoju.
Taip pat nepamirškite: žingsniai nėra vienintelis judėjimas. Darbas sode, plaukimas, važiavimas dviračiu ar mankšta namuose telefono žingsniamačiui gali būti nematomi, bet kūnui jie labai naudingi.
Higienos instituto išvados paprastos: kai matome savo judėjimą, turime aiškų tikslą ir gauname grįžtamąjį ryšį, judame daugiau. O telefonas, kuris dažnai mus sulaiko ant sofos, gali tapti priežastimi nuo jos pakilti.
Informacija pateikiama tik informaciniais tikslais ir nepakeičia gydytojo ar kito sveikatos priežiūros specialisto konsultacijos.
Informacija skirta švietimo tikslams ir nepakeičia gydytojo ar kito specialisto konsultacijos. Dėl sveikatos problemų kreipkitės į gydytoją.
