Moliūge atsirado minkšta dėmė: ar galima išpjauti ir valgyti likusią dalį?

Moliūgas – vienas dėkingiausių rudens derliaus produktų. Tinkamai paruoštas ir laikomas, jis gali išgulėti kelis mėnesius, o kai kurios veislės – net iki pavasario. Tačiau daugelis šeimininkų žino ir kitą vaizdą: gruodį, išėmus moliūgą iš sandėliuko, ant jo randama minkšta, tamsi dėmė. Ką tada daryti – pjauti ar mesti? Ir kodėl kartais moliūgas būna keistai kartus?

Kodėl moliūgas vertas vietos žiemos racione

Moliūgo minkštimas yra mažai kaloringas, tačiau sotus. JAV žemės ūkio departamento duomenimis, 100 gramų žalio moliūgo turi vos apie 26 kilokalorijas. Jame gausu beta karoteno, iš kurio organizmas gamina vitaminą A, taip pat skaidulų, kalio ir vitamino C. Moliūgų sėklos – geras magnio ir cinko šaltinis. Beta karotenas – augalų pigmentas, suteikiantis moliūgui oranžinę spalvą; organizmas jį gali paversti vitaminu A. Skaidulos – augalinio maisto dalis, kurios žmogaus organizmas nesuvirškina, tačiau jos reikalingos įprastai žarnyno veiklai ir ilgiau palaiko sotumo jausmą.

Svarbu ir tai, kad moliūgas yra vietinis produktas, kuris neprarado savo vertės per ilgą kelionę iš kitų šalių. Ilgai laikomas jis maistinių medžiagų praranda palyginti nedaug, ypač jei laikymo sąlygos tinkamos.

Pirmas žingsnis – tinkamai paruošti

Moliūgo ilgaamžiškumas prasideda dar derliaus nuėmimo dieną:

• palikite kotelį. Nupjaukite moliūgą su keliais centimetrais koto. Be koto atsiranda žaizda, pro kurią greitai patenka puvinį sukeliantys mikroorganizmai;
• neneškite už koto. Jis gali nulūžti;
• leiskite žievei sutvirtėti. Kelias dienas ar net porą savaičių palaikykite moliūgus šiltoje, sausoje vietoje. Per tą laiką žievė sukietėja, smulkūs įbrėžimai užgyja;
• atrinkite pažeistus. Moliūgai su įskilimais ar įspaudais ilgam laikymui netinka. Juos suvalgykite pirmiausia.

Kur ir kaip laikyti

Moliūgams tinka vėsi, bet ne šalta, sausa ir vėdinama patalpa. Tinkamiausia temperatūra – apie 10–15 °C. Šaltame, drėgname rūsyje jie dažniau pūva, o šiltame bute greičiau išdžiūsta.

Pelėsiai ir puvinį sukeliantys mikroorganizmai greičiausiai dauginasi drėgnoje aplinkoje. Todėl sausas, vėdinamas oras padeda žievei išlikti sausai, o tai sulėtina gedimą. Šaltame, drėgname rūsyje ant žievės kaupiasi drėgmė, ir moliūgas genda greičiau.

• Nedėkite moliūgų vieno ant kito ir tiesiai ant betono grindų – pakiškite lentą, kartoną ar šiaudų.
• Palikite tarpus, kad oras laisvai cirkuliuotų.
• Kas kelias savaites apžiūrėkite, ar neatsirado dėmių.

Minkšta dėmė: pjauti ar mesti?

Tai dažniausias klausimas. JAV maisto saugos ir patikros tarnybos rekomendacijos dėl pelėsio aiškios: kietų daržovių pažeistą vietą galima išpjauti, paliekant ne mažesnę kaip 2–3 cm atsargą aplink dėmę. Tačiau moliūgas gali būti apgaulingas – puvinys dažnai plinta nuo vidaus.

Moliūgą verta išmesti visą, jei:

• dėmė didelė, šlapia ar minkšta giliau nei žievė;
• perpjovus matosi pelėsis viduje ar sėklų kameroje;
• minkštimas gleivėtas, keistai kvepia ar yra rūgštus;
• pelėsis matomas ir ant kotelio vietos.

Pelėsis gali gaminti medžiagų, kurių nesunaikina virimas, todėl „išvirsiu, ir viskas bus gerai“ šiuo atveju negalioja.

Matomas pelėsio apnašas – tik dalis grybo: plonyčiai siūleliai minkštame, drėgname minkštime gali skverbtis daug giliau, nei matyti akimi. Todėl vandeningų ar suminkštėjusių vietų vien išpjauti nepakanka. Daugiau apie saugų maisto laikymą rasite Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos svetainėje.

Kartus moliūgas – signalas sustoti

Retais atvejais moliūgai, cukinijos ar kitos moliūginių šeimos daržovės būna ryškiai kartaus skonio. Tai lemia kukurbitacinai – natūralios medžiagos, kurių didesni kiekiai gali sukelti stiprių virškinimo sutrikimų. Dažniau taip nutinka, kai augalai apsidulkina su dekoratyviniais moliūgais ar auga stresinėmis sąlygomis.

Taisyklė paprasta: jei paragavę jaučiate aiškų, neįprastą kartumą, kąsnį išspjaukite, o visą moliūgą ar patiekalą išmeskite. Tokio kartumo nesumažina nei virimas, nei kepimas. Jei po tokio patiekalo pasireiškia virškinimo sutrikimų, ypač kai sergate lėtine liga, esate nėščia ar vartojate vaistus, pasitarkite su gydytoju arba vaistininku. Bendros informacijos apie mitybą ir maisto saugą galima rasti Pasaulio sveikatos organizacijos svetainėje.

Perpjautas moliūgas

Perpjautą moliūgą laikykite šaldytuve, uždengtą maistine plėvele, ir suvartokite per 3–5 dienas. Jei per tiek laiko nespėsite, supjaustykite kubeliais ar išvirkite tyrę ir užšaldykite porcijomis. Užšaldytas moliūgas tinka sriuboms, troškiniams, košėms ir kepiniams.

Sėklas nuplaukite, nusausinkite ir lėtai paskrudinkite orkaitėje – tai puikus užkandis vietoj traškučių.

Taip pat skaitykite: Nauja karta keičia taisykles: kodėl jauni žmonės atsisako alkoholio (ir ką renkasi vietoj to)

Kurios veislės laikosi ilgiausiai

Ne visi moliūgai vienodai ilgaamžiai. Kietažieviai, pavyzdžiui, muskatiniai ir stambiavaisiai moliūgai, tinkamomis sąlygomis gali išgulėti iki pavasario. Plonažieviai, dekoratyviniai ir Helovinui auginami moliūgai laikosi trumpiau – dažniausiai vos kelias savaites ar mėnesį. Cukinijos ir patisonai ilgam laikymui iš viso netinka.

Todėl žiemai pirmiausia suvalgykite trumpiau išsilaikančius moliūgus, o kietažievius palikite vėlesniam laikui. Paprasta taisyklė: kuo kietesnė ir storesnė žievė, kuo sausesnis ir tvirtesnis kotelis, tuo ilgiau moliūgas išgulės.

Dažniausi klausimai

Ar galima valgyti moliūgą, kuris šiek tiek susiraukšlėjo? Taip, jei minkštimas sveikas, be pelėsio ir keisto kvapo. Raukšlės rodo, kad moliūgas prarado drėgmės, bet tai dar nereiškia, kad jis sugedo.

Ar dekoratyvinius moliūgus galima valgyti? Dauguma jų nėra skirti maistui: jie būna kieti, sausi, o kai kurie – kartūs. Juos geriau palikti puošybai.

Ar moliūgą galima laikyti balkone? Tik tol, kol temperatūra nenukrenta žemiau nulio. Sušalęs moliūgas suminkštėja ir greitai genda.

Trumpai

Sveikas, nepažeistas moliūgas su koteliu, laikomas vėsioje ir sausoje vietoje, – tai vitaminų atsarga visai žiemai. Bet jei viduje pelėsis, minkštimas gleivėtas ar skonis kartus, gailėtis nereikia: toks moliūgas vietą turi tik komposte.

Informacija pateikiama tik informaciniais tikslais ir nepakeičia gydytojo ar kito sveikatos priežiūros specialisto konsultacijos.