Smogas šildymo sezonu: kam jis pavojingiausias ir kaip sumažinti riziką namuose

Spalio vakarais daugelyje Lietuvos gyvenviečių jau juntamas pažįstamas kvapas – iš kaminų kyla dūmai, o tarp namų tvyro pilkšva migla. Daugeliui tai rudens ir jaukumo ženklas. Tačiau Higienos institutas primena, kad būtent šildymo sezonu oro tarša ypač padidėja ten, kur namai šildomi patiems kūrenant malkas, anglis ar durpes.

Ir labiausiai nuo to nukenčia ne tie, kurie kūrena, o tie, kurie kvėpuoja: vaikai, senjorai ir žmonės, turintys širdies ar kvėpavimo sutrikimų.

Mažos dalelės, didelė problema

Deginant kietąjį kurą į orą patenka smulkiosios kietosios dalelės, sutrumpintai vadinamos KD. Jų nematyti plika akimi, bet jos skirstomos pagal dydį:

Taip pat skaitykite: Gastroenterologas įvardijo alkoholį, kuris labiausiai žaloja skrandį – atsakymas nustebins

• KD10 – dalelės iki 10 mikrometrų. Jos patenka į viršutinius kvėpavimo takus ir gali sukelti kosulį ar dirginimą.
• KD2,5 – dar smulkesnės. Jos pasiekia giliausias plaučių dalis, patenka į kraują ir gali paveikti visą organizmą.

Europos aplinkos agentūros duomenimis, oro tarša yra didžiausias aplinkos veiksnys, kenkiantis žmonių sveikatai Europoje, o dėl jos kasmet miršta apie 300 tūkst. žmonių. Net 96 proc. Europos Sąjungos miestų gyventojų kvėpuoja oru, kuriame smulkiųjų dalelių koncentracija viršija saugią ribą.

Įkvėptos dalelės organizme sukelia uždegimą ir oksidacinį stresą, apkrauna širdį, kraujagysles ir plaučius. Todėl žmonėms, kuriems sveikata ir taip reikalauja dėmesio, dūmų sezonas yra tikras išbandymas. Oksidacinis stresas – tai būklė, kai organizme susidaro daugiau agresyvių deguonies junginių, nei ląstelės spėja nukenksminti, todėl jos gali būti pažeidžiamos. Uždegimas savaime yra natūrali organizmo reakcija į dirgiklį, tačiau kai dirgiklis veikia nuolat, audiniai ilgainiui apkraunami.

Kaip sužinoti, koks oras jūsų gyvenvietėje

Ne visi žino, kad oro kokybę Lietuvoje galima stebėti realiu laiku. Aplinkos apsaugos agentūros puslapyje gamta.lt rodoma, kokia oro kokybė įvairiose vietovėse ir kokia smulkiųjų dalelių koncentracija. Užtenka kartą per dieną pažiūrėti telefone, kaip šiandien atrodo jūsų miestas.

Jei tarša didelė, jaučiamas dūmų kvapas ar matosi smogas, Higienos institutas pataria:

1. Mažiau būti lauke, ypač vakare, kai kūrenama daugiausia.
2. Riboti fizinį krūvį lauke – sparčią eiseną ar darbus sode atidėti kitai dienai.
3. Patalpas vėdinti rytais ar vėlai vakare, kai tarša paprastai mažesnė.
4. Jei gyvenate šalia rūkstančių kaminų, vėdinti trumpai, o ne palikti atvertą langą valandoms.

Ką padaryti namuose

Dalis lauko taršos neišvengiamai patenka ir į vidų. Tačiau namų orą galima pagerinti paprastais būdais:

• Valykite drėgnai. Sausas šluotos ar skudurėlio judesys dulkes tik pakelia į orą, o drėgna šluostė jas surenka.
• Rinkitės oro valytuvą su HEPA filtru. Tokie filtrai gali sulaikyti iki 99,97 proc. itin smulkių dalelių. Jie ypač naudingi miegamajame.
• Sandarinkite langus. Senos tarpinės praleidžia ne tik šilumą, bet ir dūmus.
• Kambariniai augalai sukuria jaukesnę aplinką, tačiau vėdinimo jie nepakeičia.

Jei kūrenate patys – darykite tai atsakingai

Šilti namai nebūtinai reiškia taršų orą. Daug lemia tai, kas ir kaip deginama:

• Kūrenkite tik sausomis malkomis. Drėgna mediena dega prastai, rūksta ir išskiria daugiau dalelių. Gerai išdžiovintos malkos skamba „skardžiai“, kai jas sudauži vieną į kitą.
• Rinkitės sertifikuotas granules ar briketus.
• Niekada nedeginkite buitinių atliekų – plastiko, pakuočių, baldų likučių ar padangų. Tai ne tik pavojinga, bet ir draudžiama.
• Bent kartą per metus išvalykite kaminą ir patikrinkite katilo ar krosnelės būklę. Švarus kaminas mažina gaisro riziką, o įranga veikia efektyviau.

Kaip atpažinti, kad krosnis dega gerai

Geras ženklas – beveik nematomi, šviesūs dūmai iš kamino ir skaisti geltona liepsna krosnyje. Jei dūmai tiršti, tamsūs ar gelsvi, o liepsna rusena, kuras greičiausiai drėgnas arba degimui trūksta oro. Tokiu atveju išsiskiria daugiausia teršalų, o šilumos gaunate mažiau. Drėgnoje medienoje dalis degimo šilumos sunaudojama vandeniui išgarinti, todėl krosnyje temperatūra būna žemesnė, o kuras sudega nevisiškai. Neišdegusios dalelės ir dujos iškeliauja su dūmais, todėl drėgnos malkos ne tik daugiau rūksta, bet ir menkiau šildo.

Kūrenkite mažesnėmis porcijomis, palikite pakankamai oro trauką ir nekraukite pilnos krosnies vienu kartu. Taip malkos sudega švariau, o krosnis greičiau įkaista.

Jei yra galimybė, verta svarstyti ir mažiau taršius sprendimus: centralizuotą šildymą, modernų katilą ar šilumos siurblį.

Kodėl tai svarbu būtent vyresniems

Su amžiumi organizmas jautriau reaguoja į oro taršą. Dienomis, kai lauke tvyro dūmai, daugelis vyresnių žmonių pastebi, kad greičiau pavargsta, sunkiau kvėpuoti einant ar dažniau kosti. Tai signalas pabūti viduje, išvėdinti tinkamu metu ir neapsikrauti fiziniu darbu lauke.

Jei tokiomis dienomis savijauta ryškiai pablogėja, atsiranda dusulys ar spaudimas krūtinėje, nedelskite ir kreipkitės į gydytoją.

Žmonės, sergantys lėtinėmis širdies ar plaučių ligomis arba vartojantys vaistus, kaip elgtis dūmų dienomis turėtų pasitarti su gydytoju ar vaistininku. Savarankiškai keisti paskirto gydymo nereikėtų. Bendros informacijos apie oro taršą ir sveikatą skelbia Pasaulio sveikatos organizacija.

Jei turite kaimynų, kurie vieni gyvena ir patys kūrena, pasidomėkite, ar jiems nereikia pagalbos: pakelti sunkių malkų, išvalyti kamino ar patikrinti, ar veikia smalkių detektorius.

Šildymo sezonas tęsis dar ne vieną mėnesį. Keli paprasti įpročiai – patikrinti oro kokybę, vėdinti tinkamu metu ir kūrenti tik sausą kurą – padės, kad jauki šiluma namuose netaptų našta sveikatai.

Informacija pateikiama tik informaciniais tikslais ir nepakeičia gydytojo ar kito sveikatos priežiūros specialisto konsultacijos.