Lapų deginimas kieme: kas yra dūmuose ir kaip jie veikia kvėpavimo takus
Spalio savaitgalis, sugrėbti lapai, krūva šakų, ir iš kaimyno kiemo ima rūkti pilkas dūmų stulpas. Daugeliui tai rudens kvapas, susijęs su vaikystės prisiminimais. Bet tas dūmų kamuolys, kuris užlieja visą gatvę, yra ne tik nemalonus kaimynams. Jis turi realų poveikį orui, kuriuo kvėpuojame, ypač tiems, kurie šalia.
Kas yra lapų dūmuose
Drėgni lapai dega prastai: jie rusena, o ne dega aukšta liepsna. Būtent rusenimas išskiria daugiausia teršalų. Lapų ir žolės dūmuose randama:
- Kietųjų dalelių (KD2,5 ir KD10). Smulkiosios dalelės yra tokios mažos, kad su įkvepiamu oru patenka giliai į plaučius.
- Anglies monoksido. Rusenant, kai trūksta deguonies, jo susidaro daugiau.
- Policiklinių aromatinių angliavandenilių (PAA). Tai junginiai, susidarantys nevisiškai sudegus organinėms medžiagoms. Kai kurie jų laikomi kenksmingais sveikatai.
- Lakiųjų organinių junginių. Jie dirgina akis ir kvėpavimo takus.
Skaičiai prie raidžių KD rodo dalelių dydį: kuo dalelė smulkesnė, tuo giliau ji gali patekti į kvėpavimo takus. Anglies monoksidas yra bekvapės ir bespalvės dujos, todėl žmogus jų nepajunta, nors įkvėptos jos trukdo deguoniui pasiskirstyti kraujyje.
Jei kartu su lapais deginama plastiko maišelių, dažytos medienos ar kitų atliekų, dūmuose atsiranda ir kitų pavojingų junginių.
Kaip dūmai veikia žmones
Trumpalaikis dūmų poveikis daugeliui sveikų žmonių pasireiškia akių perštėjimu, kosuliu, gerklės dirginimu, galvos skausmu. Pasaulio sveikatos organizacijos oro kokybės gairės pabrėžia, kad smulkiųjų kietųjų dalelių poveikis sveikatai nustatomas net esant santykinai mažoms koncentracijoms.
Ypač jautrios grupės yra mažieji vaikai, vyresnio amžiaus žmonės ir žmonės, kurių kvėpavimo takai jautrūs. Kiemo laužas, kurio dūmai nuslenka į kaimynų langus, gali gerokai pabloginti oro kokybę visoje gatvėje kelioms valandoms. Rudenį, kai vėjo mažai, o oras drėgnas, dūmai ilgiau laikosi žemiau ir nesisklaido. Jei sergate llétine plaučių ar širdies liga, nešiojate kvėpavimo takų ligų vaistus arba esate nėščia, dėl pablogėjusio oro ir savijautos pasitarkite su gydytoju ar vaistininku.
Tas, kuris degina, dažnai stovi arčiausiai laužo, todėl gauna didžiausią dūmų dozę.
Ką sako taisyklės
Lietuvoje atliekų deginimą reglamentuoja aplinkosaugos teisės aktai ir savivaldybių atliekų tvarkymo taisyklės. Daugelyje miestų ir miestelių lapų, šakų ir kitų žaliųjų atliekų deginti draudžiama, o už pažeidimus gresia administracinės baudos. Kaimo vietovėse taisyklės gali skirtis, tačiau ir ten deginti galima tik laikantis priešgaisrinės saugos reikalavimų ir neteršiant aplinkos.
Smulkiau apie konkrečias taisykles ir baudų dydžius rašėme atskirame straipsnyje apie šakų deginimą kieme. Prieš deginant verta pasitikrinti savo savivaldybės taisykles, nes jos skiriasi. Apie oro taršą ir jos poveikį sveikatai galima paskaityti Pasaulio sveikatos organizacijos svetainėje.
Ką daryti su lapais vietoj deginimo
Kompostavimas. Lapai yra viena geriausių komposto žaliavų. Sumaišyti su žole ir virtuvės atliekomis, jie per kelis mėnesius virsta derlinga žeme. Užtenka komposto dėžės ar krūvos sodo kampe.
Mulčias. Susmulkinti lapai puikiai tinka mulčiuoti lysves, krūmus ir medžius. Jie saugo dirvą nuo šalčio, išlaiko drėgmę ir pamažu ją praturtina.
Lapų žemė. Lapus galima sukrauti į atskirą krūvą ar maišus su keliomis skylutėmis. Per vienus ar dvejus metus jie virsta purioje lapų žemėje, tinkamoje sodinukams.
Žaliųjų atliekų aikštelės. Daugelis savivaldybių turi didelių gabaritų ir žaliųjų atliekų surinkimo aikšteles, kur lapus ir šakas galima priduoti nemokamai. Kai kur rudenį organizuojamas ir lapų surinkimas iš gyventojų.
Palikti dalį. Dalis lapų po krūmais ar sodo kampuose žiemą tampa prieglobsčiu vabzdžiams, ežiams ir kitiems naudingiems gyvūnams.
Kodėl lapai nėra šiukšlės
Lapuose yra azoto, kalio, fosforo ir organinių medžiagų, kuriuos medžiai per vasarą sukaupė iš dirvos. Sudeginus juos, didžioji dalis organinės medžiagos pavirsta dūmais ir anglies dvideginiu, o lieka tik nedidelis kiekis pelenų. Kompostuojant ar mulčiuojant ta pati medžiaga grįžta į dirvą ir maitina augalus. Todėl sodininkystės specialistai lapus vadina nemokamomis trąšomis, kurias rudenį kasmet atneša pati gamta.
Vienas praktinis pastebėjimas: ąžuolų, riešutmedžių ir kaštonų lapai yra kietesni ir lėčiau irsta, todėl juos geriau susmulkinti vejapjove ar sumaišyti su minkštesniais lapais. Obelų, klevų ir beržų lapai suyra greitai.
Jei vis dėlto deginama
Jei gyvenate vietovėje, kur deginti leidžiama, ir nusprendėte tai daryti, yra keli dalykai, kurie sumažina žalą ir riziką:
- Tik sausos medžiagos. Sausos šakos dega greičiau ir išskiria mažiau dūmų nei drėgni lapai.
- Jokių kitų atliekų. Plastikas, dažyta mediena, guma ir buitinės atliekos niekada nedeginamos.
- Vėjas ir kaimynai. Nedeginkite, kai vėjas pučia į kaimynų namus ar kai rūkas.
- Priešgaisrinė sauga. Laužas toliau nuo pastatų ir medžių, šalia vanduo, ir laužas niekada nepaliekamas be priežiūros.
Trumpai
Rusenantys lapai išskiria smulkiųjų kietųjų dalelių, anglies monoksido ir kitų teršalų, kurie dirgina kvėpavimo takus ir pablogina oro kokybę visoje gatvėje. Daugelyje Lietuvos miestų ir miestelių deginti lapus draudžiama. Geresnės alternatyvos yra kompostavimas, mulčiavimas ir žaliųjų atliekų aikštelės, kurios lapus paverčia nauda, o ne dūmais.
Informacija pateikiama tik informaciniais tikslais ir nepakeičia gydytojo ar kito sveikatos priežiūros specialisto konsultacijos.
Informacija skirta švietimo tikslams ir nepakeičia gydytojo ar kito specialisto konsultacijos. Dėl sveikatos problemų kreipkitės į gydytoją.
