Šeštadienis, lapkričio 21 d.

Raudonos žinios Sveikų naujienų vitrina

Sezoniniai patarimai

Kaip bute sulaikyti šilumą be šildytuvo: aštuonios paprastos priemonės ir saugumo taisyklės

6 min. skaitymo

Kaip bute sulaikyti šilumą be šildytuvo: aštuonios paprastos priemonės ir saugumo taisyklės
Asociatyvi nuotrauka „Kaip bute sulaikyti šilumą be šildytuvo: aštuonios paprastos priemonės ir saugumo taisyklės“ (eduard / Unsplash)

Šildymo sezono pradžioje daugelis pradeda skaičiuoti, kiek kainuos šilti namai. Net jei butas šildomas ir nėra blogai apšiltintas, kai kurios mažos priemonės gali pastebimai pakeisti komfortą. Ukrainiečių lifestyle svetainėje pasidalyta aštuoniais patarimais, kaip „įpakuoti“ šilumą bute ir nesušalti be papildomo šildytuvo. Dalį jų išbandyti lengva, o prie kitų verta pridėti saugumo pastabų, kurių originale trūksta. Aptarkime visus aštuonis.

1. Sandarinkite langus

Pirmasis patarimas: pradėkite nuo langų, nes būtent per juos išeina didelė šilumos dalis. Šaltinis siūlo naudoti specialias gumines sandarinimo juostas, kurias parduoda ūkinių prekių parduotuvėse. Tai pigus ir efektyvus sprendimas, ypač senesniems langams. Paprastas patikrinimas: uždekite žvakę ar laikykite lengvą popieriaus lapelį prie lango rėmo ir stebėkite, ar liepsna ar popierius juda. Jei juda, ten yra skersvėjis.

Jungtinių Valstijų Energetikos departamento „Energy Saver“ programa primena, kad oro nuotėkio užsandarinimas yra vienas efektyviausių būdų pagerinti namo komfortą ir sumažinti sąskaitas, o užsandarinti reikia ne tik langus: kiekvieną siūlę, durų ir angų jungtį.

2. Užsandarinkite vietas prie įėjimo durų

Antras patarimas: naudokite sandariklį ar montavimo putas siūlėms bei plyšiams prie lauko durų užpildyti, nes per šią vietą išeina daug šilumos. Čia verta pasistengti, bet išlaikyti saiką. Putos tinka dideliems plyšiams tarp durų staktos ir sienos, o smulkesnius galima užsandarinti silikono ar akrilo sandarikliu. Durų apačioje galima pritvirtinti sandarinimo juostą ar volelį. Svarbiausia: nesandarinkite visiškai viso būsto be vėdinimo, nes tada kaupsis drėgmė ir atsiras pelėsis.

3. Storos užuolaidos

Trečias patarimas: pirkite tankias užuolaidas ir užtraukite jas tada, kai lauke stiprėja vėjas ar sninga. Audinys sulaiko šaltą orą, o tarp lango ir užuolaidos susidaro oro sluoksnis. Naktį užtraukite, dieną atitraukite, kad į kambarį patektų saulės šiluma. Tik pasirūpinkite, kad užuolaidos nedengtų radiatoriaus, nes šiluma tada ims kaupti už jų.

4. Folija už radiatoriaus

Ketvirtas triukas: jei šildymas yra, bet ne itin efektyvus, už radiatoriaus pritvirtinkite šilumą atspindinčią foliją. Ji nukreipia šilumą į kambarį, o ne į išorinę sieną. Šis būdas ypač naudingas, kai radiatorius pastatytas ant šaltos išorinės sienos. Naudokite specialią radiatoriams skirtą atspindinčią plėvelę. Jei tvirtinate paprastą foliją, pritvirtinkite ją prie sienos taip, kad ji nelietų radiatoriaus ir nekabėtų prie elektros laidų. Prieš darydami, įsitikinkite, kad jūsų daugiabučio bendrijos taisyklės nedraudžia keisti radiatorių aplinkos.

5. Kilimai ir takeliai

Penktas patarimas: pasirūpinkite kilimais. Šaltinis, remdamasis ekspertais, teigia, kad kilimas gali sumažinti šilumos nuostolius iki 15 procentų, nes didelė dalis šalčio į būstą ateina per grindis. Tikslią procentinę dalį sunku patikrinti, tačiau šaltos grindys tikrai labai pablogina šilumos pojūtį. Kilimas ar takelis ant šaltų grindų gerokai pakelia komfortą, o šiltos šlepetės dar labiau.

6. Apribokite erdvę

Šeštas patarimas: jei didelėje svetainėje praleidžiate laiką tik vienoje zonoje, pastatykite širmą ar pertvarą ir taip sukurkite mažesnę šiltesnę erdvę. Tai ypač tinka dirbantiems iš namų. Taip pat galite uždaryti durimis nenaudojamas patalpas, kad nereikėtų jų šildyti. Tik palikite jose minimalų šildymą, nes per šaltose patalpose gali atsirasti pelėsis.

7. Šilumos „salelės“

Septintas patarimas: ten, kur praleidžiate daugiausiai laiko, pastatykite kelis butelius su karštu vandeniu. Dirbant iš namų, tokį „šildytuvą“ galima padėti ant kėdės, o naktį – į lovą. Naudokite specialias šildymo pagalves ar sandarius buteliukus su apsauginiais užvalkalais. Į butelį pilkite karštą, bet ne verdantį vandenį, o prieš naudodami patikrinkite, ar dangtelis sandarus. Verdantis vanduo ir nesandarus butelys gali sukelti nudegimų.

8. Šiltas maistas ir gėrimai

Paskutinis patarimas: nepamirškite šiltų patiekalų ir gėrimų. Karšta sriuba, arbata ar kakava šildo iš vidaus, o išjungus orkaitę po kepimo, ji dar kurį laiką atiduoda šilumą į virtuvę. Čia pat būtina įspėjimas: orkaitė ar dujinė viryklė negali būti šildymo prietaisu.

Saugumo taisyklės, kurių negalima praleisti

Čia svarbiausia dalis, nes šildymo klaidos gali kainuoti sveikatą.

  • Niekada neapšildykite namų dujine virykle ar orkaite su atidarytomis durelėmis. Dujos ir kita kuro degimo produktai išskiria anglies monoksidą (smalkes): jis bekvapis, bespalvis ir gali žudyti miegančius žmones. JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centrai (CDC) ir Vartotojų produktų saugos komisija (CPSC) tai nuolat primena.
  • Turėkite anglies monoksido detektorių, ypač jei namuose yra dujinis ar kietojo kuro šildymas. Jis turi būti kiekviename aukšte ir prie miegamųjų.
  • Šildymo sistemą kasmet turėtų patikrinti specialistas.
  • Generatorių, kepsninių ir anglių niekada nenaudokite patalpoje.
  • Elektrinius šildytuvus statykite atokiau nuo užuolaidų ir baldų ir nepalikite be priežiūros.
  • Jei jaučiate galvos skausmą, svaigulį, pykinimą ar sumišimą, išeikite į lauką ir skambinkite 112.

Anglies monoksidas pavojingas todėl, kad įkvėptas jungiasi su kraujo hemoglobinu ir trukdo kraujui nešti deguonį į organus. Pirmieji požymiai primena paprastą negalavimą ar peršalimą, todėl žmogus ne visada supranta, kas vyksta, ypač miegodamas. Detektorius padeda laiku pastebėti dujų kaupimąsi, nes jų nei užuodžiame, nei matome. Prietaisą verta naudoti pagal gamintojo instrukciją ir kartais patikrinti, ar jis veikia.

Apie vėdinimą

Gali atrodyti, kad vėdinti žiemą neprasminga, bet tai svarbu. Geriausia vėdinti trumpai: plačiai atidarykite langus 5–10 minučių, nei laikyti pravirų ištisą dieną. Taip pakeičiate orą, bet sienos nespėja atvėsti. Be vėdinimo šiltame, sandariame būste kaupiasi drėgmė, o tai skatina pelėsį.

Drėgmės bute daugiausia atsiranda patiems gyventojams: kvėpuojant, gaminant maistą, maudantis ir džiovinant skalbinius patalpose. Šiltas oras sulaiko daugiau vandens garų, tačiau prie šalto lango ar išorinės sienos jie virsta vandens lašeliais, o drėgnas paviršius yra palanki vieta pelėsiui. Todėl ryte aprasoję langai yra ženklas, kad orą bute verta pakeisti, ypač po virimo ar skalbinių džiovinimo.

Ko nedaryčiau

  • Nešildyčiau namų dujine virykle ar orkaite.
  • Nepilčiau į šildymo butelius verdančio vandens.
  • Nesandarinčiau visko taip, kad nebeliktų vėdinimo.
  • Nestatyčiau baldų prieš radiatorių.
  • Nelaikyčiau šildytuvų be priežiūros.

Dažnai užduodami klausimai

Kokia temperatūra bute yra tinkama? Dažniausiai rekomenduojama apie 20–21 °C dieną ir kiek mažiau naktį. Jei namuose yra vaikų ar pagyvenusių žmonių, temperatūra neturėtų būti per žema. Šilumos pojūtis priklauso ne tik nuo oro temperatūros, bet ir nuo drėgmės, skersvėjų bei šaltų paviršių, todėl du kambariai su tuo pačiu termometro rodmeniu gali jaustis skirtingai. Jei sergate lėtine liga, laukiatės ar vartojate vaistų, dėl tinkamos patalpų temperatūros pasitarkite su gydytoju ar vaistininku; bendresnės informacijos rasite Pasaulio sveikatos organizacijos svetainėje.

Ar folija už radiatoriaus tikrai veikia? Ji gali šiek tiek padidinti šilumos atspindį į kambarį, ypač prie šaltos išorinės sienos, bet stebuklų nežada.

Ar sandarinimas gali pakenkti? Jei užsandarinsite viską be vėdinimo, taip. Todėl vėdinkite reguliariai.

Ar šilti gėrimai tikrai šildo? Jie suteikia šilumos pojūtį, bet nepakeičia šildymo.

Informacija pateikiama tik informaciniais tikslais ir nepakeičia gydytojo ar kito sveikatos priežiūros specialisto konsultacijos.

Informacija skirta švietimo tikslams ir nepakeičia gydytojo ar kito specialisto konsultacijos. Dėl sveikatos problemų kreipkitės į gydytoją.

Jūsų komentaras