Kaip popierinis kalendorius padeda planuoti ir išlaikyti motyvaciją

Lapkritį parduotuvių lentynose ir knygynuose vėl pasirodo kitų metų kalendoriai – sieniniai, stalo, kišeniniai. Daugelis dvejoja: ar jų dar tikrai reikia, kai telefone ir taip yra kalendorius su priminimais? Pasak psichologų, popieriaus pasirinkimas gali slėpti ką nors daugiau nei nostalgiją. Apie tai rašo leidinys „Grazia“.
Ką apie žmones, renkančius popierių, sako psichologai?
Žmonės, kurie kasdieniam planavimui renkasi popierinį kalendorių, o ne pasikliauja vien telefonu, galbūt galvoja šiek tiek kitaip, ir tai jiems suteikia keletą privalumų. Psichologai pažymi, kad ranka užrašyti planai gali padėti geriau įsiminti informaciją, efektyviau organizuoti laiką ir išlaikyti motyvaciją.
Žmones, kurie renkasi popierinius planuoklius, psichologai dažnai apibūdina kaip pareigingus, save analizuojančius ir kūrybingus. Jiems patinka matyti savo gyvenimą ir sumanymus užrašytus ant popieriaus, o ne paslėptus išmaniojo telefono pranešimuose.
Net perbraukto atlikto darbo pojūtis – ne vien malonus vaizdas. Smegenims tai suteikia nedidelį pasitenkinimo signalą, kuris skatina tęsti pradėtą darbą ir naudotis šiuo planavimo metodu ir toliau.
Motyvacija – tai vidinė paskata imtis veiksmo ir nenustoti jo daryti. Ją dažnai palaiko matoma pažanga: kai aiškiai matome, kiek jau nuveikta, lengviau tęsti toliau. Todėl net smulkūs, kalendoriuje pažymėti žingsniai gali tapti reguliaraus darbo atrama.
Laukimo džiaugsmas
Šis įprotis turi ir emocinę pusę. Jei jums patinka sieniniame kalendoriuje apvesti artėjančios atostogų datas, tai rodo ne tik organizuotumą: svarbus ir pats laukimo procesas. Psichologai aiškina: kuo dažniau matome kokį nors objektą, tuo labiau jis mums gali patikti. Kaskart, kai žvilgsnis užkliūva už kalendoriuje pažymėtų laisvų dienų, atsiranda maloni laukimo nuojauta.
Daugelis popierinio kalendoriaus šalininkų vertina ir paprastumą. Toks pasirinkimas gali būti būdas patiems kontroliuoti savo laiką ir neleisti dienotvarkės užvaldyti internetui bei nuolatiniams pranešimams.
Kaip smegenys reaguoja į popierių ir ekraną?
Tyrimai rodo, kad informacijos rašymas ant popieriaus užduočių atlikimo ir atminties tikrinimo metu sukelia stipresnį aktyvumą smegenų zonose, susijusiose su atmintimi, vizualiniu suvokimu ir kalba. Rašant fiziniame lape, smegenys susidaro turtingesnį vaizdą: informacija susiejama ne tik su žodžiais, bet ir su konkrečia vieta lape bei vizualiu išdėstymu.
Atmintis veikia ne kaip vienas stalčius, į kurį sudedama informacija. Dalyką prisimename lengviau, kai jį siejame su keliais ženklais iš karto: žodžiais, vieta lape, spalva ar rankos judesiu. Todėl užrašymas, apvedimas ar pabraukimas gali suteikti papildomų „užuominų“, kurių vėliau ieško prisiminimas.
Tokijo universiteto tyrėjai, remiantis leidiniu, atliko tyrimą, kuriame dalyviai savo dienotvarkę užsirašė popieriniame kalendoriuje, planšetėje ar išmaniajame telefone. Tų, kurie naudojosi popieriumi, smegenų atminties sričių veikla buvo aktyvesnė, be to, jie detales prisiminė maždaug 25 proc. greičiau nei išmaniųjų telefonų naudotojų grupė.
Popierius padeda geriau suvokti laiką
Tyrėjai taip pat pastebėjo, kad popierinius kalendorius naudojantys žmonės paprastai sudaro kokybiškesnius planus ir geriau mato visą savo dienotvarkę. Eksperimentuose popierinių planuoklių naudotojai ne tik kūrė realistiškesnius planus, bet ir įvykdė didesnę jų dalį. Tikslų užrašymas ir jų vykdymo stebėjimas gali padėti geriau matyti pažangą ir prisiimti didesnę atsakomybę už rezultatą.
Kada popierinis kalendorius tampa slaptuoju ginklu?
Popierinį kalendorių verta rinktis, jei žmogų lengvai blaško telefono pranešimai, jei reikia vienu žvilgsniu matyti visą mėnesį arba tiesiog patinka pats planavimo ritualas – rašymo priemonės, gražus dizainas ir galimybė viską užrašyti ranka. Kūrybinių profesijų atstovai ir žmonės, kurie stengiasi suderinti didelius asmeninius tikslus su darbo pareigomis, iš tokio metodo dažnai gali daug laimėti, nes jis leidžia fiziškai peržiūrėti sumanymus ir pamatyti bendrą vaizdą.
O kada geriau skaitmeninis?
Vis dėlto išmaniojo telefono kalendoriaus nereikėtų nurašyti. Jis tebėra labai naudingas organizuojant sudėtingus kasdienius reikalus, palaikant bendrą šeimos grafiką, dažnai keliaujant ir primenant skubius dalykus. Jei žmogui sunku prisiminti visas pareigas ar laiku persijungti tarp užduočių, skaitmeniniai priminimai gali būti ne trūkumas, o labai svarbi pagalba.
Psichologai pataria planavimo būdą rinktis pagal savo poreikius. Kartais geriausias sprendimas – derinti abu: popieriniame kalendoriuje peržiūrėti didžiuosius tikslus ir mėnesio planus, o telefone nusistatyti konkrečius priminimus ir susitikimų laikus.
Kodėl rašymas ranka „užkabina“ atmintį?
Rašydami ranka dirbame lėčiau, todėl priversti pasirinkti, ką iš tikrųjų verta užrašyti. Lėtesnis tempas reiškia, kad informaciją apmąstome giliau. Be to, popierinis lapas turi aiškią vietą ir išvaizdą: prisimename, kad susitikimas buvo užrašytas viršuje dešinėje ar apvestas raudonai. Telefono ekrane visos dienos atrodo vienodai, todėl tokių „kabliukų“ atminčiai lieka mažiau.
Kalendorius kaip šeimos žinutė
Sieninis kalendorius turi dar vieną privalumą: jis matomas visiems namiškiams. Vaikų renginiai, gydytojo vizitai, atostogos ir šeimos šventės, užrašyti vienoje vietoje, padeda išvengti klausimų „ar tai buvo šį ketvirtadienį?“ ir leidžia visiems matyti bendrą vaizdą. Tai paprastas būdas, kad kiekvienas jaustųsi įtrauktas į bendrus planus.
Kaip pradėti? Trys paprasti žingsniai
Jei jau svarstote kitų metų kalendorių, pamėginkite taip:
- pasirinkite formatą, kurį matysite kasdien: sieninį virtuvėje ar stalo kalendorių prie darbo vietos;
- iš pradžių užsirašykite tik tris svarbiausius dalykus dienai ar savaitei, o ne viską iš eilės;
- kas vakarą perbraukite atliktus darbus ir užsirašykite, ką padarysite rytoj.
Per kelias savaites suprasite, ar toks ritualas jums tinka, ir ar jums šalia popieriaus reikia ir telefono priminimų.
Nauji įpročiai paprastai lengviau prigyja, kai pradedama nuo mažų ir aiškių žingsnių, o ne nuo didelio pokyčio iš karto. Jei kalendoriuje žymite ir sveikatos reikalus, pavyzdžiui, vizitus pas gydytoją, tai patogu, tačiau dėl vaistų vartojimo laiko ar režimo visada pasitarkite su gydytoju arba vaistininku.
Informacija pateikiama tik informaciniais tikslais ir nepakeičia gydytojo ar kito sveikatos priežiūros specialisto konsultacijos.
Informacija skirta švietimo tikslams ir nepakeičia gydytojo ar kito specialisto konsultacijos. Dėl sveikatos problemų kreipkitės į gydytoją.


