Namų oras šildymo sezonu: 8 dalykai, kurie jį blogina, ir ką daryti kitaip

Rudenį ir žiemą namuose praleidžiame daugiausia laiko. Langai uždaryti, kad neišeitų šiluma, radiatoriai karšti, ant palangės džiūsta skalbiniai, o vakare uždegama žvakė jaukumui. Atrodo, kad viskas gerai. Tačiau būtent šiuo metu namų oras dažnai būna prastesnis nei lauke.

Higienos instituto Aplinkos sveikatos skyrius primena, kad namų oro kokybė labai veikia savijautą, ypač vaikų, senjorų ir žmonių, kuriems sunkiau kvėpuoti ar vargina alergijos. Štai aštuoni dažniausi dalykai, kurie orą namuose pablogina, ir ką galima padaryti kitaip.

1. Vėdinate „per plyšelį“ visą dieną

Pravertas langas valandų valandas atrodo protingas sprendimas, bet iš tikrųjų tai blogiausias variantas: atvėsta sienos ir palangės, išeina daug šilumos, o oras vis tiek pasikeičia prastai.

Taip pat skaitykite: Visą gyvenimą valgiau špinatus dėl geležies – kol dietologė pasakė, kad jie daro priešingai

Kaip geriau: 2–3 kartus per dieną 5–10 minučių atidarykite langus plačiai, geriausia priešingose namų pusėse, kad susidarytų skersvėjis. Oras pasikeis greitai, o sienos ir baldai neatvės.

2. Oras per sausas

Šildant butą oro drėgmė gali nukristi gerokai žemiau 40 proc. Tada sausėja nosies gleivinė, akys, oda, sunkiau miegoti. Santykinė oro drėgmė rodo, kiek vandens garų yra ore, palyginti su tuo, kiek jo oras gali sulaikyti esant tokiai temperatūrai. Šildomas oras tampa „troškulingesnis“, todėl žiemą patalpose jis sausėja.

Kaip geriau: palaikykite 40–60 proc. drėgmę. Nedidelis drėgmės matuoklis kainuoja kelis eurus. Jei oras per sausas, padės oro drėkintuvas ar net indas su vandeniu ant palangės ne prie pat radiatoriaus.

3. Arba, priešingai, per drėgnas

Kita bėda – kai drėgmės per daug. Rasojantys langai, juodos dėmės lango kampuose ar už spintos – ženklas, kad namuose per drėgna ir pradeda kurtis pelėsis.

Kaip geriau: vėdinkite po dušo ir verdant valgį, naudokite gartraukį, neatitraukite baldų visiškai prie išorinių sienų. Pelėsio dėmes išvalykite kuo greičiau.

4. Skalbiniai džiūsta kambaryje

Viena skalbinių mašina, išdžiovinta kambaryje, į orą išgarina litrą ar du vandens. Jei tai daroma uždarame kambaryje, drėgmė kaupiasi.

Kaip geriau: jei įmanoma, džiovinkite vonioje su veikiančia ventiliacija arba balkone. Kambaryje – tik pravėdinę ir ne miegamajame.

5. Maišote valymo priemones

Baliklio ir rūgščių ar amoniako turinčių valiklių derinys gali išskirti nuodingų dujų. Net ir be maišymo stiprūs aerozoliai uždaroje patalpoje dirgina kvėpavimo takus.

Kaip geriau: niekada nemaišykite skirtingų valiklių, valydami pravėdinkite, rinkitės paprastesnes priemones. Dažnam valymui užtenka šilto vandens, muilo ir acto.

6. Žvakės, smilkalai ir „oro gaivikliai“

Degančios žvakės ir smilkalai išskiria smulkiųjų dalelių, o kai kurie oro gaivikliai – lakiųjų cheminių medžiagų. Jaukumas turi kainą. Smulkiosios dalelės – tai tokios mažos kietos ar skystos daleles, kad jos lengvai patenka giliai į kvėpavimo takus. Todėl uždarose patalpose jų verta vengti, ypač jei namuose gyvena vaikų ar alergiškų žmonių.

Kaip geriau: žvakes deginkite retkarčiais ir pravėdinkite po to. Vietoje gaiviklių – reguliarus vėdinimas ir indelis su apelsino žievelėmis ar gvazdikėliais.

7. Dulkės ir augintinių plaukai

Dulkėse kaupiasi alergenai, o šildymo sezonu jos dažniau sukyla nuo karštų radiatorių. Augintinių plaukai ir pleiskanos taip pat blogina oro kokybę.

Kaip geriau: valykite drėgnai, dulkių siurblį rinkitės su HEPA filtru, augintinių guoliavietes skalbkite reguliariai, o radiatorius kartą per mėnesį nuvalykite.

Taip pat skaitykite: Metus kentėjau nuo rėmens – kol viena namų priemonė viską pakeitė

8. Rūkymas viduje

Tai bene didžiausias namų oro priešas. Tabako dūmų dalelės nusėda ant baldų, užuolaidų ir sienų ir ilgai išlieka net išvėdinus.

Kaip geriau: jokio rūkymo namuose, net „prie atidaryto lango“.

Kodėl vėsesniame miegamajame miegama geriau

Daug kas mėgsta šiltą miegamąjį, tačiau miegui palankiausia temperatūra paprastai yra apie 18–20 °C. Per šiltame ir sausame kambaryje dažniau prabundama, džiūsta burna ir nosis. Prieš miegą trumpai išvėdinkite miegamąjį ir, jei radiatorius reguliuojamas, šiek tiek jį pasukite. Šiltą antklodę pasilikite, o orą kambaryje – vėsesnį.

O augalai?

Kambariniai augalai sukuria jaukumą ir gerina nuotaiką. Vis dėlto tyrimai rodo, kad įprastame bute jų poveikis oro valymui yra labai nedidelis, todėl vėdinimo jie nepakeičia. Laikykite augalus dėl grožio, o orą keiskite atidarydami langus.

Jei namuose gyvena alergiškas žmogus

Tokiu atveju ypač svarbu reguliariai skalbti patalynę karštame vandenyje, nelaikyti miegamajame daug minkštų žaislų, kilimų ir sunkių užuolaidų, kuriose kaupiasi dulkės. Taip pat verta apsvarstyti oro valytuvą su HEPA filtru miegamajame.

Svarbiausia taisyklė

Jei turite krosnį, židinį ar dujinį katilą, įsirenkite anglies monoksido (smalkių) detektorių. Tai vienintelis būdas laiku pastebėti bekvapes ir nematomas dujas.

Jei namuose nuolat jaučiamas tvankumas, galvos skausmas ar rasoja langai net reguliariai vėdinant, verta pasikviesti specialistą, kuris patikrintų vėdinimo sistemą ar kaminų trauką.

Žmonėms, sergantiems llétinėmis kvėpavimo takų ligomis, nėščiosioms ir vartojantiems vaistus, dėl savijautos pokyčių namuose verta pasitarti su gydytoju ar vaistininku. Daugiau apie aplinkos sveikatą rasite Higienos instituto svetainėje.

Keli paprasti įpročiai – trumpas, bet platus vėdinimas, tinkama drėgmė ir švara – leidžia per visą šildymo sezoną kvėpuoti švaresniu oru savo namuose.

Informacija pateikiama tik informaciniais tikslais ir nepakeičia gydytojo ar kito sveikatos priežiūros specialisto konsultacijos.