Kas iš tikrųjų nutinka jūsų telefono ekranui per dieną
Daugelis žmonių mano, kad telefonas sugenda tik tada, kai jis nukrenta ant grindų. Iš tikrųjų ekrano gedimas – tai procesas, kuris vyksta nuolat, lėtai, ir dažnai pastebimas tik tada, kai jau per vėlu. Kaune, kaip ir bet kuriame kitame mieste, telefonų servisų specialistai kasdien mato tuos pačius atvejus: žmogus ateina su įskilusiu ekranu ir sako, kad „nieko nedarė”, „tik padėjo ant stalo” arba „jis tiesiog pats sugedo”. Bet telefonai patys savaime nesilaužo – kažkas visada nutinka.
Šiame straipsnyje kalbėsime apie penkias pagrindines priežastis, kodėl ekranai genda greičiau, nei tikimasi, ir – svarbiausia – ką galima padaryti, kad taip neatsitiktų. Čia nėra jokių sudėtingų techninių terminų, tik praktinė informacija, kurią verta žinoti kiekvienam, kas naudojasi išmaniuoju telefonu.
Pirmoji priežastis: Kauno klimatas ir temperatūros svyravimai
Lietuva – ne tropikų šalis, bet temperatūrų svyravimai čia gana ryškūs. Žiemą lauke gali būti -15°C, o įėjus į šiltą parduotuvę ar kavinę – staiga +22°C. Šis temperatūros šuolis, kuris įvyksta per kelias sekundes, yra vienas iš labiausiai neįvertinamų ekrano priešų.
Kodėl? Telefonų ekranai – ypač OLED ir AMOLED tipo – yra pagaminti iš kelių sluoksnių skirtingų medžiagų: stiklo, organinių junginių, metalo rėmelių. Kiekviena iš šių medžiagų plečiasi ir traukiasi skirtingu greičiu, kai keičiasi temperatūra. Kai šie procesai vyksta per greitai, tarp sluoksnių atsiranda mikroįtrūkimai, kurie iš pradžių visiškai nematomi, bet laikui bėgant sukelia ekrano atsisluoksniavimą, mirksėjimą arba „negyvų” taškų atsiradimą.
Praktinis patarimas yra paprastas: jei atėjote iš šalto oro, neišsitraukite telefono iš kišenės bent 5–10 minučių. Leiskite jam lėtai prisitaikyti prie aplinkos temperatūros. Tas pats galioja ir atvirkščiai – prieš išeidami į šaltį, nepalikite telefono ant šilto automobilio prietaisų skydelio. Šis įprotis gali pratęsti ekrano tarnavimo laiką kelis kartus.
Antroji priežastis: kišenė – pavojingesnė vieta, nei atrodo
Kiek kartų per dieną jūs įsidedate telefoną į kišenę kartu su raktais, monetomis ar ausinukais? Jei esate kaip dauguma žmonių – tai nutinka nuolat, ir kiekvieną kartą tai yra maža, bet reali rizika.
Raktai ir monetos yra pagaminti iš metalų, kurių kietumas dažnai viršija ekrano apsauginį stiklą. Net jei telefonas turi apsauginę plėvelę ar grūdintą stiklą, nuolatinis trintis sukelia mikroįbrėžimus. Iš pradžių jie nematomi plika akimi, bet po kelių mėnesių ekranas pradeda atrodyti „nulaužytas” – šviesa atsispindi keistai, vaizdas atrodo ne toks ryškus.
Be to, kišenėje telefono ekranas nuolat spaudžiamas. Jei kišenė ankšta – pavyzdžiui, džinsuose – ekranas patiria nuolatinį spaudimą, kuris gali sukelti vadinamąjį „pressure damage”. Tai ypač aktualu OLED ekranams, kurie yra jautresni mechaniniam spaudimui nei senesni LCD ekranai.
Ką daryti? Idealiu atveju – telefonas kišenėje turėtų būti vienas. Jei tai neįmanoma, bent jau įsitikinkite, kad raktai ar kiti daiktai yra kitoje kišenėje. Taip pat verta investuoti į gerą dėklą, kuris apsaugo ne tik ekraną, bet ir šoninius kraštus.
Trečioji priežastis: netinkamas dėklas arba jo nebuvimas
Dėklai – tai viena iš tų temų, kur žmonės dažnai klysta dviem kraštutinumais. Vieni visai nenaudoja jokio dėklo, nes „telefonas gražus ir gaila slėpti”. Kiti perka pigiausius dėklus iš interneto už kelis eurus ir galvoja, kad apsauga užtikrinta. Abu variantai gali baigtis tuo pačiu – sugadintu ekranu.
Telefono dėklas atlieka kelias funkcijas vienu metu. Pirma, jis absorbuoja smūgio energiją kritimo metu. Antra, jis pakelia telefono kraštus virš paviršiaus, kai telefonas guli ekranu žemyn – taip ekranas neliečia stalo ar grindų. Trečia, geras dėklas apsaugo šoninius kraštus, kurie dažnai yra pirmieji, kenčiantys nuo kritimų.
Pigūs silikoniniai dėklai iš Kinijos internetinių parduotuvių dažnai neatitinka tikslių telefono matmenų. Jie gali būti per laisvi, todėl kritimo metu tiesiog nuslys, arba per tvirti ir spausti ekraną iš šonų. Kokybiškas dėklas – tai ne prabanga, o investicija. Kaune galima rasti specializuotų parduotuvių, kur parduodami originalūs arba sertifikuoti dėklai konkretiems telefonų modeliams.
Rekomenduojama rinktis dėklus su „raised edges” – tai reiškia, kad dėklo kraštas yra šiek tiek aukštesnis nei ekrano paviršius. Tokiu atveju, net jei telefonas nukrenta ekranu žemyn ant lygaus paviršiaus, ekranas tiesiogiai neliečia žemės. Kartu su grūdintu apsauginiu stiklu tai yra gana patikima apsaugos kombinacija.
Ketvirtoji priežastis: netinkamas įkrovimas ir baterija kaip ekrano priešas
Tai skamba neįtikėtinai, bet baterijos būklė tiesiogiai veikia ekraną. Kaip? Kai baterija pradeda degraduoti – o tai nutinka su kiekvienu įkrovimo ciklu – ji gali pradėti išsipūsti. Išsipūtusi baterija spaudžia telefoną iš vidaus, ir pirmiausia tai jaučia ekranas, kuris pradeda atsisluoksniuoti arba atsiskirti nuo rėmelio.
Kauniečiai, kaip ir visi kiti, dažnai daro tas pačias klaidas su įkrovimu: palieka telefoną įkrauti per naktį, naudoja neoriginalius įkroviklius, krauna telefoną iki 100% ir leidžia jam visiškai išsikrauti iki 0%. Visa tai pagreitina baterijos degradaciją.
Šiuolaikiniai telefonai geriausiai funkcionuoja, kai baterijos lygis palaikomas tarp 20% ir 80%. Tai ne mitas – tai patvirtinta gamintojų rekomendacijomis. „Apple” ir „Samsung” telefonuose yra specialios funkcijos, leidžiančios apriboti įkrovimą iki 80%, būtent dėl šios priežasties.
Jei pastebite, kad telefono ekranas pradeda šiek tiek kilti nuo rėmelio arba jutiklinis ekranas reaguoja keistai – tai gali būti išsipūtusios baterijos požymiai. Tokiu atveju reikia kuo greičiau kreiptis į servisą, nes išsipūtusi baterija yra ne tik ekrano, bet ir saugos problema.
Penktoji priežastis: smūgiai, kurių nepastebite
Visi žino, kad telefonas gali sugesti nukritęs. Bet mažai kas galvoja apie mažus, kasdienius smūgius, kurie kaupiasi laikui bėgant. Tai vadinama „cumulative damage” arba kaupiamoji žala.
Kiekvieną kartą, kai padedате telefoną ant stalo – net ir atsargiai – ekranas patiria nedidelį smūgį. Kiekvieną kartą, kai telefonas vibruoja ant kieto paviršiaus, jis šiek tiek juda ir trinasi. Kiekvieną kartą, kai jį ištraukiate iš kišenės ir jis paliečia sagą ar užtrauktuką – tai dar vienas mikrosmūgis.
Šie smūgiai individualiai yra visiškai nepavojingi. Bet po šešių mėnesių ar metų jų poveikis kaupiasi. Ekrane atsiranda mikroįtrūkimai, kurie nematomi, bet silpnina stiklo struktūrą. Tada ateina vienas „paskutinis” smūgis – ir ekranas lūžta taip, tarsi jis buvo numestas iš antro aukšto, nors iš tikrųjų tiesiog nukrito nuo stalo.
Štai kodėl apsauginis stiklas yra toks svarbus. Jis veikia kaip „buferis” – absorbuoja šiuos mažus smūgius ir, jei reikia, lūžta pats, apsaugodamas tikrąjį ekraną. Apsauginio stiklo pakeitimas kainuoja keliolika eurų, o tikro ekrano – kelis šimtus. Skaičiai kalba patys už save.
Ką daryti, jei ekranas jau sugedo: Kauno servisų realybė
Jei ekranas jau lūžęs, svarbu žinoti, kaip elgtis toliau. Kaune yra nemažai telefonų servisų, bet jų kokybė labai skiriasi. Keletas dalykų, į kuriuos verta atkreipti dėmesį renkantis servisą.
Pirma, klauskite apie naudojamas dalis. Originalios dalys visada geriau nei analogai, bet jos kainuoja daugiau. Geras servisas visada pasakys, kokias dalis naudoja, ir leis jums pasirinkti. Jei servisas vengia šio klausimo arba sako, kad „viskas originalu” už neįtikėtinai mažą kainą – tai raudona vėliava.
Antra, klauskite apie garantiją. Rimti servisai suteikia bent 3–6 mėnesių garantiją ant atlikto darbo. Jei garantijos nėra – rizikuojate, kad po savaitės ekranas vėl sugedo ir jums teks mokėti iš naujo.
Trečia, nebijokite paklausti, kiek laiko užtruks remontas. Daugumos telefonų ekrano keitimas trunka 30–60 minučių. Jei servisas sako, kad reikia palikti telefoną kelioms dienoms – tai arba jie labai užimti, arba neturi reikiamų dalių, arba darbas sudėtingesnis, nei atrodo. Visi šie atvejai yra normalūs, bet apie juos turėtumėte žinoti iš anksto.
Taip pat verta žinoti, kad kai kurie gedimai, kurie atrodo kaip ekrano problema, iš tikrųjų yra programinės įrangos problema. Jei ekranas mirksėti pradėjo po atnaujinimo arba po to, kai telefonas permirko – prieš mokant už ekrano keitimą, verta paprašyti specialisto įvertinti situaciją.
Kaip sukurti telefonui ilgaamžiškumo įpročius – ir kodėl tai verta
Telefonas šiandien yra vienas brangiausių kasdienių daiktų, kurį nešiojamės su savimi. Vidutinis išmanusis telefonas Lietuvoje kainuoja 400–800 eurų, o flagmanai – dar daugiau. Tad investuoti šiek tiek laiko ir pinigų į jo apsaugą yra visiškai logiška.
Pradėkime nuo to, ką galima padaryti šiandien, dabar, niekur neišeinant. Patikrinkite, ar jūsų telefone yra apsauginis stiklas. Jei jo nėra – tai pirmasis žingsnis. Patikrinkite dėklą – ar jis tikrai apsaugo ekraną, ar tik atrodo gražiai. Patikrinkite baterijos būklę – „iPhone” tai galima padaryti nustatymuose, „Android” telefonuose yra specialios programėlės.
Ilgalaikiai įpročiai yra svarbiausi. Stenkitės nedėti telefono kartu su raktais. Nekraukite telefono per naktį, jei tai nėra būtina. Nepalikite telefono automobilyje karštą vasaros dieną – temperatūra ten gali viršyti 60°C, o tai yra mirtina bet kokiam ekranui. Nenaudokite telefono drėgnomis rankomis, net jei jis yra „atsparus vandeniui” – atsparumas vandeniui laikui bėgant mažėja.
Galiausiai, verta pagalvoti apie telefonų draudimą. Lietuvoje kai kurios draudimo bendrovės siūlo išmaniųjų telefonų draudimą, kuris apima ekrano gedimus. Mėnesinė įmoka dažnai yra 5–10 eurų, o ekrano keitimas gali kainuoti 150–300 eurų. Matematika paprasta.
Telefonų ekranai nėra amžini, ir niekas to nesitiki. Bet skirtumas tarp ekrano, kuris tarnauja dvejus metus, ir ekrano, kuris lūžta po šešių mėnesių, dažnai slypi ne telefono kokybėje, o tame, kaip mes su juo elgiamės. Maži, kasdieniai sprendimai – tinkamas dėklas, apsauginis stiklas, sąmoningas įkrovimas – sudaro didelį skirtumą ilgalaikėje perspektyvoje. Ir tai galioja ne tik Kaune, bet ir visur kitur.
