Kai išgirstu žodžių junginį „sveikatai draugiškas vynas“, man kažkodėl iškart kyla noras patikrinti, kas tą frazę sugalvojo ir kiek jam už tai sumokėjo. Ne todėl, kad natūralus vynas yra blogas dalykas – anaiptol, jame tikrai mažiau chemijos, mažiau pesticidų, mažiau intervencijos. Bet tarp „mažiau kenksmingas“ ir „draugiškas sveikatai“ yra praraja, kurią marketingo skyriai mielai užpildo gražiais žodžiais ir dar gražesnėmis etiketėmis.
Kas per tos raudonos etiketės?
Pastaruoju metu Europoje vėl įsisiūbavo diskusija apie įspėjamuosius užrašus ant alkoholinių gėrimų pakuočių – tuos, kurie primena, kad alkoholis siejamas su vėžio rizika. Airija jau žengė šį žingsnį, kitos šalys stebi ir svarsto. Ir čia atsiranda įdomus kontrastas: viena vertus, vyno pramonė (ypač natūralaus vyno segmentas) bando kurti įvaizdį, kad jų produktas – tai grįžimas prie žemės, prie sveikos gyvensenos, prie „gero“ alkoholio. Kita vertus, mokslinė bendruomenė vis atviriau kalba, kad alkoholis liks alkoholiu, nepriklausomai nuo to, ar vynuogės augintos biodinamiškai, ar naudojant purškalus iš fabriko.
Tos raudonos etiketės, kurios vis dažniau minimos naujienose, yra tarsi realybės čekis visai „natūralaus vyno“ estetikai. Galima turėti gražiausią popierinę etiketę su akvarele nupieštu vynuogynu, bet po ja gali tekti kabinti ir kitą, mažiau romantišką – su įspėjimu apie sveikatą.
Kodėl natūralus vynas tapo tokia populiaria etikete
Reikia pripažinti – natūralaus vyno banga atsirado ne iš oro. Žmonės pavargo nuo pernelyg išgryninto, standartizuoto skonio, kuris jauteisi kaip gaminamas pagal formulę. Natūralus vynas su savo netobulumais, kartais drumstumu, kartais netikėtu rūgštumu, atrodo autentiškesnis. Tai tikrai tiesa gaminimo procese: mažiau sulfitų, natūrali fermentacija, minimalus filtravimas.
Bet čia pat kyla klausimas – ar mažiau sulfitų automatiškai reiškia „sveikiau“? Iš tikrųjų sulfitai daugumai žmonių nesukelia didesnės problemos nei, tarkim, alergija į riešutus. Baimė dėl sulfitų dažnai yra labiau rinkodaros produktas nei mokslinis pagrindas. Ispaniški gamintojai, ypač mažose regionuose kaip Priorat ar Bierzo, tikrai daro puikų darbą su natūraliais metodais, tačiau kai jų vynas parduodamas su užrašu „sveikatai draugiškas“, tai jau nebe apie vyną, o apie pardavimų strategiją.
Vynas gali būti gaminamas sąžiningai, rūpestingai ir su meile žemei – ir vis tiek likti tuo, kuo yra: alkoholiniu gėrimu.
Ispanija – kodėl tema aktuali čia
Ispanija turi ilgą vyno tradiciją ir vis daugiau mažų vynininkų, kurie grįžta pas senas veislas, seną žemę, mažesnę intervenciją. Tai gražu ir verta pagarbos. Tačiau tuo pačiu Ispanija taip pat yra šalis, kurioje alkoholio suvartojimas per gyventoją išlieka aukštas, o kultūrinis požiūris į vyną kaip „normalų“, kasdienį dalyką kartais neleidžia rimtai pažiūrėti į sveikatos aspektus. Kai vietinė spauda rašo apie „raudonas etiketes“ ir galimus naujus reikalavimus, dalis pramonės reaguoja gynybiškai – kaip į grėsmę tradicijai, o ne kaip į galimybę permąstyti, ką iš tikrųjų reiškia „sveikas vartojimas“.
Ir tai suprantama – ekonomiškai vynas Ispanijai svarbus, ne tik kultūriškai. Bet argumentas „mes darome tai šimtmečius“ nėra argumentas apie sveikatą, tai argumentas apie tradiciją. Tos dvi sąvokos ne visada sutampa.
Kas iš tikrųjų skiriasi
- Mažiau papildomų medžiagų – tikra, ir tai gali reikšti mažiau galvos skausmų kitą dieną kai kuriems žmonėms.
- Aiškesnis skonio profilis, artimesnis vynuogei, mažiau technologinio „taisymo“.
- Tvaresnis auginimo procesas – dirvai ir aplinkai tikrai geriau.
- Etanolio kiekis – nesikeičia. Alkoholis liks alkoholiu, kad ir kaip natūraliai jis būtų pagamintas.
Paskutinis punktas, mano nuomone, yra tas, kurį rinkodara mieliausiai nutyli. Galima gerti biodinaminį, be pesticidų, su rankomis surinktomis vynuogėmis pagamintą vyną – ir vis tiek jis paveiks kepenis, miego kokybę ir riziką sveikatai lygiai taip pat, kaip ir pramoninis analogas, jei geriama panašiais kiekiais.
Stiklas, pilnas iliuzijų
Natūralus ispaniškas vynas – tikrai vertas dėmesio dėl to, kaip jis gaminamas, kokią žemę palaiko, kokią amatininkystę saugo. Bet vadinti jį „sveikatai draugišku“ yra ta pati logika, kaip vadinti rankų darbo šokoladą dietiniu vien todėl, kad jame nėra dirbtinių priedų. Skonis, sąžiningumas gamybos procese ir aplinkosauginis atsakomybės jausmas – tai reali vertė. Sveikatos nauda – tai jau nauja pasakojimo dalis, kurią pramonė prisegė, kai pastebėjo, kad vartotojai vis atsargiau žiūri į alkoholį.
Tos raudonos etiketės, kurios vis dažniau pasirodo naujienose, yra šalta, bet reikalinga priminimas: kad ir kaip gražiai atrodytų buteliukas, kad ir kokia jausminga būtų istorija apie mažą kaimo vyninę Kastilijoje, alkoholis lieka tuo, kas yra. O visa kita – tik geresnė ar prastesnė versija to paties gėrimo.
