Ėjimo tempas ir ilgesnis gyvenimas: tyrimas rodo ryšį, bet ne priežastį

Kiek kartų per dieną skubate į autobusą, parduotuvę ar tiesiog po namus? Pasirodo, tai, kaip greitai einate, gali pasakyti daugiau, nei manote. Remiantis amerikiečių leidinio „Men’s Journal“ pasakojimu, didelis tyrimas parodė, kad įprastas vyresnio amžiaus žmonių ėjimo tempas siejasi su ilgesniu gyvenimu.

Ką parodė tyrimas?

Rezultatai paskelbti medicinos žurnale „JAMA“. Mokslininkai išanalizavo 34 485 suaugusiųjų, kuriems 65 metai ar daugiau, duomenis ir pastebėjo, kad kiekvienas ėjimo greičio padidėjimas 0,1 metro per sekundę buvo susijęs su 12 proc. mažesne santykine mirties rizika.

Santykinė rizika rodo, kiek dažniau ar rečiau tam tikras įvykis pasitaiko vienoje žmonių grupėje, palyginti su kita. Tai grupių palyginimas, o ne tikslus pažadas kiekvienam žmogui, todėl šis skaičius nepasako, kiek gyvenimo pailgėtų asmeniškai jums.

Analizė apėmė devynių tyrimų dalyvius, kuriuos stebėjo nuo šešerių iki 21 metų. Ėjimo greitis davė svarbios informacijos apie tikėtiną gyvenimo trukmę net tada, kai buvo atsižvelgta į lėtines ligas ir kitus sveikatos rodiklius. Be to, ne mažesnis kaip vieno metro per sekundę greitis buvo siejamas su ilgesniu gyvenimu, nei būtų galima tikėtis pagal dalyvių amžių ir lytį.

Tai ne burtai, o rodiklis

Svarbu suprasti vieną dalyką: šie rezultatai neįrodo, kad greitesnis ėjimas pats savaime pailgina gyvenimą. Veikiau jie rodo, kad kasdienis ėjimo tempas gali atspindėti bendrą žmogaus sveikatos būklę.

Kodėl būtent ėjimas?

Mokslininkai ėjimo greitį apibūdino kaip paprastą ir lengvai prieinamą bendros fizinės sveikatos rodiklį. Ir tai logiška: eidami naudojame daug organizmo sistemų vienu metu. Reikia suderinto smegenų, raumenų, sąnarių, širdies ir plaučių darbo. Todėl pasikeitęs įprastas ėjimo tempas kartais išduoda sveikatos problemų ar fizinių galimybių apribojimų, kurių įprastos apžiūros metu ne visada iškart pastebi.

Kaip atrodo vienas metras per sekundę?

Tai nesunku įsivaizduoti: vienas metras per sekundę yra dešimt metrų per dešimt sekundžių. Jei turite ilgą tiesų koridorių ar lygų kiemą, galite iš smalsumo pamatuoti, per kiek laiko jį nueinate įprastu tempu. Tačiau tai tik orientyras, o ne diagnozė: ėjimo greitį veikia ir ūgis, avalynė, dienos nuovargis ar kelio danga. Jei kas nors jus neramina, geriau pasitarti su gydytoju.

Ką reiškia „siejasi“?

Tai tipiškas stebėjimo tyrimas: mokslininkai žmones stebėjo daugelį metų ir lygino jų duomenis. Toks tyrimas gali parodyti ryšį, bet negali įrodyti, kas yra priežastis, o kas pasekmė. Be to, lėtesnį ėjimo tempą gali lemti daugybė dalykų, nuo sąnarių skausmo iki bendro nuovargio. Todėl ėjimo greitis labiau primena šviesoforą, kuris sako „atkreipk dėmesį“, o ne sprendimą, ką daryti.

Jei pastebėjote, kad einate lėčiau

Jei pastaruoju metu atrodo, kad tempas sulėtėjo, ar greičiau pavargstate lipdami laiptais, verta apie tai pasikalbėti su šeimos gydytoju. Dažnai priežastis būna visai paprasta, ir ją galima pašalinti: netinkama avalynė, per mažai judėjimo ar nusilpę kojų raumenys. Svarbiausia nelaukti, kol nepatogumas taps įpročiu.

Judėjimas – tai ir savarankiškumas

Tiesia linija pėdinti – dar ne viskas, ko reikia kasdienybėje. Eiti pilna žmonių šaligatviu, apeiti kliūtį ar staiga apsisukti virtuvėje reikia pusiausvyros, koordinacijos ir gebėjimo greitai keisti judesio kryptį.

Pusiausvyrai palaikyti kartu dirba vidinė ausis, regėjimas, odos ir sąnarių jutimai bei raumenys, o smegenys visą šią informaciją sujungia. Todėl pusiausvyra priklauso ne nuo vieno organo, o nuo kelių sistemų darnos.

JAV Nacionalinis senėjimo institutas pabrėžia, kad fizinis aktyvumas padeda išsaugoti funkcines galias, tai yra gebėjimą savarankiškai atlikti kasdienius darbus ir pasirūpinti savimi senatvėje. Būtina pridurti, kad tyrime buvo matuojamas būtent ėjimo greitis, o ne gebėjimas įveikti kliūtis ar greitai keisti kryptį, todėl jo rezultatai neįrodo, kad geresnis vikrumas pats savaime pranašauja ilgesnį gyvenimą.

Kaip išlikti judriam?

Institutas rekomenduoja derinti ištvermės, jėgos ir pusiausvyros pratimus. Pusiausvyrai lavinti gali tikti trys paprasti pratimai:

• ėjimas atbulomis arba šonu;
• ėjimas statant vienos kojos kulną tiesiai prieš kitos kojos pirštų galus;
• stovėjimas ant vienos kojos.

Pradėti patariama nuo kasdienių pasivaikščiojimų patogiu tempu. Vėliau palaipsniui galima pridėti kontroliuojamus krypties pakeitimus ir pusiausvyros pratimus, iš pradžių būnant šalia stabilios atramos, pavyzdžiui, kėdės ar virtuvės stalviršio.

Jei jaučiate nestabilumą ar sunkiai išlaikote pusiausvyrą, prieš imdamiesi sudėtingesnių pratimų pasitarkite su gydytoju ar kineziterapeutu.

Kineziterapeutas yra specialistas, kuris padeda išlaikyti judėjimo gebėjimus ir parenka kiekvienam tinkamus pratimus. Jei sergate lėtine liga ar vartojate vaistus, apie fizinio krūvio didinimą pasitarkite su gydytoju ar vaistininku. Bendrų žinių apie fizinį aktyvumą rasite Pasaulio sveikatos organizacijos svetainėje.

Kaip pasivaikščiojimą paversti naudingesniu?

Jei sveikata leidžia, pasivaikščiojimą galima šiek tiek pagyvinti. Pasirinkite maršrutą su nedideliais nuolydžiais ar laiptais, eikite su draugu ar kaimynu, kad tempas išliktų natūraliai gyvas, o jaukiame parke ar skvere pabandykite kelioms minutėms pagreitinti žingsnį ir vėl sulėtinti. Svarbu ne nuvargti, o išlaikyti reguliarumą: geriau dvidešimt minučių kiekvieną dieną nei vienas ilgas žygis kartą per mėnesį.

Kai pasivaikščiojimas tampa dienotvarkės dalimi, pavyzdžiui, vyksta tuo pačiu metu po pietų ar vakarienės, jį lengviau išlaikyti net tada, kai nėra nuotaikos. Pradžioje pakanka trumpesnių pasivaikščiojimų, o jų trukmę galima didinti palaipsniui, kad organizmas spėtų priprasti.

Maža žinutė, didelė prasmė

Ėjimo greičio skaičiai nėra nuosprendis, bet jie primena paprastą tiesą: kasdienis judėjimas – tai ne tik sportas, bet ir savarankiško gyvenimo pagrindas. Net trumpas pasivaikščiojimas po vakarienės yra vienas lengviausių būdų išlaikyti kojas ir pusiausvyrą tvirtas.

Verta prisiminti ir tai, kad ėjimas – ne vienintelė vertinga veikla. Plaukimas, dviračio minimas, vandens aerobika ar kasdienis darbas sode taip pat tausoja širdį, sąnarius ir raumenis. Geriausias judėjimo būdas – tas, kurį galite daryti reguliariai ir su malonumu.

Informacija pateikiama tik informaciniais tikslais ir nepakeičia gydytojo ar kito sveikatos priežiūros specialisto konsultacijos.