Kodėl išgėrus alaus vakare cukrus kraujyje gali nukristi vidury nakties?

Vakare prie vakarienės išgertas bokalas šviesaus alaus daugeliui atrodo visiškai nekaltas dalykas. Tačiau cukraus kiekis kraujyje po alaus elgiasi ne taip paprastai, kaip gali pasirodyti: iš pradžių jis gali pakilti, o po kelių valandų kai kuriems žmonėms nukristi, ir dažniausiai tai nutinka tada, kai jau gulite lovoje. Todėl verta suprasti, kas vyksta, ir žinoti, kada ši istorija tampa rimta.

Pirmiausia cukrus gali pakilti

Alaus sudėtyje yra angliavandenių, kurių dalis atkeliauja iš salyklinių miežių. Virškinant krakmolas suskaidomas iki gliukozės, todėl po gėrimo cukraus kiekis kraujyje gali padidėti. Kiek stipriai, priklauso nuo kelių dalykų: alaus rūšies, išgerto kiekio ir to, ką valgėte kartu. Saldesni, stipresni ir daugiau angliavandenių turintys gėrimai veikia kitaip nei lengvas alus. Vis dėlto vien užrašas „lengvas“ dar nereiškia nei mažo alkoholio, nei mažo angliavandenių kiekio.

Kodėl vėliau gali kristi

Čia į darbą stoja kepenys. Jos ne tik skaido alkoholį, bet ir išleidžia į kraują sukauptą gliukozę bei pagamina naujos. Kol kepenys užimtos alkoholiu, šie darbai laikinai nustumiami į antrą planą. Dėl to cukraus kiekis gali sumažėti ne iš karto, o praėjus kelioms valandoms po paskutinio gėrimo. Kartais tai įvyksta naktį, kai žmogus miega ir pirmųjų požymių tiesiog nejaučia.

Gliukozė yra pagrindinis organizmo, ypač smegenų, energijos šaltinis, todėl jos kiekis kraujyje paprastai palaikomas gana siauruose ribose. Kepenys veikia kaip sandėlis: tarp valgių jos palaipsniui atiduoda sukauptą gliukozę, o prireikus gamina naujos. Kai šis darbas sulėtėja, atsarginio šaltinio kraujyje gali pritrūkti, ypač jei žmogus ilgai nevalgė.

Rizika didesnė, jei alus geriamas nevalgius, po fizinio krūvio arba kartu su vaistais, kurie mažina gliukozės kiekį. Tada pradinį pakilimą gali pakeisti vėlesnė hipoglikemija, tai yra per mažas cukraus kiekis kraujyje.

Kodėl tai lengva supainioti su apsvaigimu

Per mažo cukraus požymiai – drebulys, svaigulys, mieguistumas, sumišimas, neaiški kalba, sunkumas vaikščioti – labai panašūs į paprastą apsvaigimą nuo alkoholio. Dėl to būklė kartais įvertinama klaidingai: šalia esantys žmonės nusprendžia, kad žmogus tiesiog „išsimiegos“. Taip nutinka todėl, kad per mažai gliukozės gaunančios smegenys pradeda veikti prasčiau, o organizmas į tai reaguoja drebuliu, prakaitavimu ar silpnumu. Tuos požymius iš šalies sunku atskirti nuo girtumo, todėl nereikėtų remtis vien išvaizda.

Jei po alaus neįprastai mieguistas, sutrikęs ar sunkiai besiorientuojantis žmogus vartoja insuliną ar vaistus nuo padidėjusio cukraus kiekio, tai neturėtų būti aiškinama vien alkoholiu. Pirmiausia reikia patikrinti gliukozės kiekį, o esant ryškiam sąmonės ar elgesio pokyčiui kviesti skubią pagalbą.

Ką daryčiau, kad naktis būtų ramesnė

1. Negerčiau alaus nevalgęs. Pasirinkčiau sotų patiekalą su baltymais (kiaušiniais, žuvimi, sūriu, mėsa), skaidulų turinčiais angliavandeniais (ruginė duona, ankštiniai) ir šiek tiek riebalų.
2. Žiūrėčiau ne tik į tūrį, bet ir į alkoholio stiprumą. Europoje standartiniu vienetu paprastai laikoma maždaug 10 g gryno alkoholio, tai yra apie 250 ml įprasto 5 proc. alaus. JAV vienetas didesnis – 14 g, arba apie 355 ml. Stipresnis amatininkų alus tokio paties tūrio bokale gali sudaryti daugiau nei vieną vienetą.
3. Jei vartoju insuliną, prieš miegą pasitikrinčiau gliukozės kiekį.
4. Vaistų dozės nekeisčiau savavališkai, norėdamas „kompensuoti“ alų.
5. Po sporto ar po dienos be normalaus valgio būčiau dar atsargesnis.

Kodėl svarbi ir porcija

Dažnai pamirštame, kad bokalas, skardinė ir butelis nėra tas pats. Vakaras su draugais lengvai virsta keliais gėrimais iš eilės, o su kiekvienu jų ilgėja laikas, kurį kepenys užsiėmusios alkoholiu. Todėl kuo daugiau išgeriama, tuo vėlesnis cukraus kritimas gali būti labiau tikėtinas ir ilgiau užtrukti. Jei žinote, kad vakare gersite, pavakarieniaukite iš anksto, o ne „po to“.

Ko nedaryčiau

Nelaikyčiau maisto apsauga nuo visko. Sotus patiekalas sumažina staigaus kritimo tikimybę, bet nesustabdo alkoholio poveikio kepenims, todėl vėlesnė hipoglikemija nėra visiškai atmetama net ir pavalgius.

Nemanyčiau, kad nealkoholinis alus yra visiškai neutralus. Jame vis tiek gali būti angliavandenių, tad prieš pirkdamas perskaityčiau etiketę ir pagalvočiau apie porciją.

Nesitikėčiau, kad mažiau angliavandenių reiškia mažesnę riziką. Šviesesnis alus gali sukelti mažesnį pradinį šuolį, tačiau vėlesnis alkoholio poveikis nuo to nesusilpnėja. Svarbu atskirti angliavandenių kiekį nuo alkoholio kiekio.

Kam rizika didžiausia

Didžiausia rizika siejama su cukriniu diabetu sergančiais žmonėmis, kurie vartoja insuliną ar tam tikrus gliukozės kiekį mažinančius vaistus. Vis dėlto vienos taisyklės, tinkančios visiems, nėra. Reikšmę turi vartojami vaistai, fizinis aktyvumas, anksčiau buvę per mažo cukraus epizodai ir tai, ar žmogus apskritai pajunta mažėjantį cukraus kiekį. Todėl individualią situaciją saugiausia aptarti su gydytoju arba diabeto slaugytoju. Jei vartojate vaistus, sergate lėtine liga ar esate nėščia, alkoholio vartojimą ir mitybos pokyčius aptarkite su gydytoju arba vaistininku. Bendros informacijos apie alkoholio poveikį sveikatai rasite Pasaulio sveikatos organizacijos svetainėje.

Ir dar vienas niuansas: net jei po pirmos stiklinės gliukozė pakilo, tai nereiškia, kad vėliau staigaus kritimo nebus. Pakilimas ir kritimas gali įvykti vienas po kito toje pačioje dienoje.

Dažnai užduodami klausimai

Ar svarbu, kad alus šviesus? Šviesesnis alus dažnai turi mažiau angliavandenių, bet tai neapsaugo nuo vėlesnio alkoholio poveikio kepenims.

Kiek laiko po paskutinio gėrimo cukrus gali kristi? Šaltiniuose minima, kad per kelias valandas, todėl naktį verta būti ypač atidiems.

Ar tai reiškia, kad alaus reikia visiškai atsisakyti? Ne, bet svarbu žinoti savo situaciją ir niekada negerti nevalgius.

Informacija pateikiama tik informaciniais tikslais ir nepakeičia gydytojo ar kito sveikatos priežiūros specialisto konsultacijos.