Kodėl pasijuokus lengviau: juokas mažina įtampą ir gerina nuotaiką

„Juokas – geriausias vaistas“, sako patarlė. Žinoma, juokas vaistų nepakeičia. Bet mokslininkai iš tiesų nustatė, kad nuoširdus juokas sukelia ne vieną naudingą pokytį kūne. Ir galbūt dar svarbiau: jis keičia mūsų santykį su kitais žmonėmis ir su pačiu savimi.

Kas vyksta kūne, kai juokiamės

Mayo klinikos specialistai aiškina, kad juokas turi ir trumpalaikį, ir ilgalaikį poveikį.

Pirmiausia kūnas suaktyvėja. Juokiantis giliau kvėpuojame, į plaučius patenka daugiau oro, šiek tiek padažnėja širdies ritmas. Tai tarsi labai trumpa ir maloni mankšta.

Po to kūnas atsipalaiduoja. Nuoširdžiai pasijuokus, raumenų įtampa sumažėja, o daugelis jaučiasi ramiau nei prieš tai. Šis jausmas gali trukti dar kurį laiką po juoko.

Mažėja streso jausmas. Juokas padeda atitraukti mintis nuo rūpesčių ir sumažina įtampos jausmą. Ne veltui sunkiais momentais žmonės dažnai prisimena juokingas istorijas.

Stresas yra natūrali organizmo reakcija į įtampą: tuo metu raumenys įsitempia, širdis plaka greičiau, kvėpavimas tampa paviršutiniškesnis. Todėl bet kuris būdas, padedantis kūnui atsipalaiduoti, padeda ir mintims šiek tiek aprimti. Juokas yra vienas iš paprasčiausių tokių būdų.

Gerėja nuotaika. Juokdamiesi daugelis jaučia malonumo ir lengvumo jausmą. Smegenyse tuo metu išsiskiria medžiagos, susijusios su malonumu ir geresne savijauta.

Juokas ir grožis

Šypsena dažnai vadinama geriausia vizitine kortele, ir tai nėra tik graži frazė. Žmonės, kurie šypsosi, kitiems atrodo draugiškesni, labiau pasitikintys ir patrauklesni. Veidui tai irgi savotiška mankšta: juokiantis dirba daugybė veido raumenų.

Raukšlelės aplink akis, kurias kai kas vadina „juoko raukšlėmis“, yra gyvenimo, kuriame netrūko džiaugsmo, ženklas. Daugelis žmonių jas laiko daug gražesnėmis už nuolat suraukus antakius atsiradusią raukšlę tarp antakių.

Juokas ir santykiai

Juokas yra vienas seniausių būdų parodyti, kad esame „savi“. Kartu pasijuokę žmonės jaučiasi artimesni, lengviau išsprendžia nesutarimus ir labiau pasitiki vieni kitais. Ilgai kartu gyvenančios poros dažnai sako, kad bendras humoro jausmas padėjo išgyventi ne vieną sunkų laikotarpį. Juokas sumažina įtampą net ir per ginčą, jei jis nėra pašaipus. Svarbus skirtumas: juoktis kartu, o ne iš kito.

Kodėl su metais juokiamės rečiau

Vaikai juokiasi dešimtis kartų per dieną, o suaugusieji daug rečiau. Su metais atsiranda daugiau rūpesčių, mažiau žaidimų ir spontaniškų situacijų. Vyresniame amžiuje, ypač gyvenant vienam, juoko progų dar mažiau, nes juokas dažniausiai yra socialinis dalykas. Žmonės juokiasi daug dažniau būdami kartu nei vieni. Apie tai, kodėl bendravimas toks svarbus sveikatai, rašėme straipsnyje apie vienatvę.

Kaip atrasti daugiau juoko kasdienybėje

• Susitikite su žmonėmis, su kuriais smagu. Vienas linksmas pokalbis su senu draugu gali pakeisti visą dienos nuotaiką.
• Žiūrėkite komedijas. Senas geras filmas, kurį jau mokate atmintinai, ar humoro laida vakare yra puiki alternatyva įtemptoms žinioms.
• Skaitykite linksmas knygas. Humoristinės istorijos, anekdotų rinkiniai ar lietuviški kaimo pasakojimai yra puikus pasirinkimas prieš miegą.
• Leiskite laiko su vaikais ir anūkais. Jų nuoširdumas ir netikėti pastebėjimai dažnai prajuokina geriau nei bet koks komikas.
• Būkite su gyvūnais. Šunų ir kačių išdaigos yra nesibaigiantis juoko šaltinis.
• Pasijuokite iš savęs. Gebėjimas švelniai pasijuokti iš savo klaidų yra vienas sveikiausių būdų nusiimti įtampą.
• Prisiminkite juokingas istorijas. Šeimos susitikimai, kuriuose prisimenamos senos linksmos istorijos, dažnai būna įsimintiniausi.

Ar juokas tikrai „gydo“

Verta būti sąžiningiems: tyrimai apie juoko poveikį dažniausiai yra nedideli, o rezultatai ne visada vienareikšmiški. Juokas nepadidina imuniteto taip, kaip kartais skelbiama internete, ir neišgydo ligų. Tačiau gera nuotaika, mažesnė įtampa ir glaudesni santykiai su žmonėmis yra savaime vertingi dalykai, kurie veikia ir savijautą.

Juoko jogos grupės

Kai kuriuose miestuose veikia vadinamosios juoko jogos grupės. Jose žmonės juokiasi be jokios juokingos priežasties, tiesiog kartu darydami pratimus. Iš pradžių tai atrodo keista, bet netrukus dirbtinis juokas virsta tikru, nes juokas užkrečiamas. Daugeliui tokie susitikimai tampa ir puikia proga susipažinti su naujais žmonėmis.

Tokie užsiėmimai paprastai nereikalauja jokio pasirengimo, tačiau juose dirbama kvėpavimu ir judesiais. Jei sergate lėtine liga, esate nėščia ar vartojate vaistus, prieš pradedant naują fizinę veiklą verta pasitarti su gydytoju ar vaistininku.

Šypsotis galima ir be priežasties

Net ir tada, kai nuotaika nėra pati geriausia, verta pabandyti nusišypsoti kaimynui, pardavėjai ar praeiviui. Dažnai atsakymas būna šypsena, ir tai trumpam pagerina nuotaiką abiem. Tai mažas dalykas, kuris nieko nekainuoja, bet gali tapti malonia kasdiene tradicija ir priežastimi naujoms pažintims laiptinėje ar turguje.

Kada juoko neužtenka

Jei ilgą laiką jaučiatės liūdni, prislėgti ar nebematote džiaugsmo dalykuose, kurie anksčiau džiugino, svarbu apie tai pasikalbėti su šeimos gydytoju ar artimu žmogumi. Juokas yra puikus palydovas, bet jis nepakeičia pagalbos, kai jos reikia. Ilgesnį laiką trunkanti prasta nuotaika nėra charakterio silpnumas, o sveikatos klausimas, todėl kreiptis pagalbos visiškai normalu. Bendros informacijos apie psichikos sveikatą rasite Pasaulio sveikatos organizacijos svetainėje.

Šiandien pabandykite suskaičiuoti, kiek kartų nusijuokėte. Jei mažiau nei norėtumėte, paskambinkite draugui, su kuriuo visada smagu. Gali būti, kad tai bus geriausias dienos sprendimas. Daugiau apie tai, kaip judėjimas padeda numalšinti įtampą, rašėme straipsnyje apie stresą.

Informacija pateikiama tik informaciniais tikslais ir nepakeičia gydytojo ar kito sveikatos priežiūros specialisto konsultacijos.