Pelėsis ant maisto: kuriuos produktus galima nupjauti, o kuriuos reikia išmesti

Rudenį pelėsis namuose pasirodo dažniau nei vasarą. Obuoliai rūsyje, uogienė stiklainyje, duona duoninėje, sūris šaldytuve – visur, kur yra drėgmės ir šiltesnio oro, jis gali užsimegzti per kelias dienas. Daugelis elgiasi taip, kaip mokė tėvai: nugrandoma žalia dėmė, o likusi dalis suvalgoma. Tačiau maisto saugos specialistai pabrėžia, kad tai tinka ne visiems produktams. Kai kuriuos galima saugiai išgelbėti, o kitus būtina išmesti visus.

Esmė paprasta: pelėsis, kurį matome, yra tik jo „žiedas“. Po paviršiumi jis leidžia plonus siūlus, panašius į šaknis. Kietame ir sausame produkte jie toli neprasiskverbia, o minkštame ir drėgname gali išplisti po visą gabalą, net jei to nesimato. Pelėsiai yra mikroskopiniai grybai, kurie dauginasi sporomis, todėl jos lengvai patenka ant gretimų produktų ir paviršių.

Ką galima nupjauti

JAV žemės ūkio departamento maisto saugos tarnyba (USDA FSIS), kurios rekomendacijomis remiasi daugelis šalių, nurodo produktus, kuriuos pelėsiui pasirodžius dar galima išgelbėti:

• Kietieji sūriai (pavyzdžiui, brandinti, kietieji fermentiniai). Pelėsis į juos sunkiai prasiskverbia, todėl pakanka nupjauti bent 2,5 cm aplink ir po pelėsio dėme. Peilis neturi liesti paties pelėsio, kad jo neperneštumėte į švarią vietą.
• Kietos daržovės – kopūstai, paprikos, morkos, griežčiai. Taip pat nupjaukite bent 2,5 cm aplink dėmę.
• Kieti vytinti ir džiovinti mėsos gaminiai. Ant jų paviršiaus pelėsis gali būti net natūralus gamybos procesas. Paviršiaus dėmę galima nuvalyti.

Ką būtina išmesti

Šiems produktams nupjauti neužtenka – juos reikia išmesti visus:

• Duona ir pyragai. Duona minkšta ir akyta, todėl pelėsio siūlai joje plinta greitai. Jei pelėsį matote vienoje riekėje, jo jau gali būti ir kitose. Išmeskite visą kepalą ar pakuotę.
• Minkštieji sūriai, varškė, grietinė, jogurtas. Drėgni produktai leidžia pelėsiui plisti giliai, be to, kartu su juo gali daugintis ir bakterijos.
• Uogienės ir džemai. Anksčiau buvo įprasta nugrandyti pelėsio sluoksnį ir valgyti toliau. Šiuolaikinės rekomendacijos griežtesnės: kai kurie pelėsiai gamina toksinus, kurių nesunaikina nei virimas, nei nugrandymas, todėl pelėjusį stiklainį patariama išmesti.
• Minkšti vaisiai ir daržovės – persikai, pomidorai, agurkai, braškės, slyvos.
• Virti patiekalai, makaronai, kruopos, likučiai.
• Riešutai, sėklos, kava. Pelėsiai ant jų gali gaminti ypač nepageidaujamus toksinus.

Toksinai, apie kuriuos kalbama straipsnyje, yra pelėsių išskiriamos medžiagos, kurios gali pakenkti sveikatai net tada, kai paties pelėsio jau nebesimato. Todėl jų neįmanoma pašalinti vien nugrandant paviršių ar pakaitinus produktą. Jei jau suvalgėte pelėjusio maisto ir blogai jaučiatės, kreipkitės į gydytoją ar vaistininką.

O kaip su obuoliais

Obuolys – tarpinis atvejis. Jei ant kieto obuolio matote mažą, sausą dėmelę, ją galima dosniai išpjauti. Tačiau jei vieta minkšta, ruda ir puvusi, obuolį geriau išmesti. Pelėsiai, sukeliantys obuolių puvinį, gali gaminti patuliną – toksiną, kuris pasklinda ir už matomos puvinio vietos ribų. Būtent todėl iš puvusių obuolių nereikėtų spausti sulčių ar virti obuolienės.

Rūsyje laikomus obuolius verta peržiūrėti kas savaitę. Vienas pūvantis vaisius greitai užkrečia aplinkinius, todėl išmetus jį laiku išsaugoma visa dėžė.

Neuostykite pelėsio

Dažna klaida – pauostyti produktą, norint įsitikinti, ar jis sugedęs. Pelėsio sporos lengvai pakyla į orą, o jų įkvėpimas gali sudirginti kvėpavimo takus. Jei pelėsis aiškiai matomas, uostyti nebūtina – sprendimą priimkite pagal taisykles.

Kaip pelėsio išvengti

• Duoną laikykite sausoje, vėdinamoje duoninėje, o jei suvalgote lėtai – dalį užšaldykite riekelėmis.
• Šaldytuvą kartą per mėnesį išvalykite vandeniu su trupučiu acto ar sodos, ypač daržovių stalčių ir durelių tarpines.
• Uždengtus likučius suvalgykite per 3–4 dienas.
• Pirkite tiek, kiek suvalgysite. Mažesnės pakuotės dažnai pasiteisina labiau nei didelės „atsargos“.
• Pelėjusį produktą išmesdami, apžiūrėkite ir šalia buvusius – pelėsis plinta per sąlytį.

Taisyklė, kurią lengva prisiminti: kieta ir sausa – galima nupjauti dosniai, minkšta ir drėgna – išmesti. Gaila kelių centų verto produkto, bet sveikata svarbiau.

Nėščiosioms, vyresnio amžiaus žmonėms, vaikams ir turintiems nusilpusį imunitetą ar lėtinių ligų pelėjusio maisto vertinimo klaidos gali būti pavojingesnės, todėl jiems ypač verta rinktis atsargiau. Daugiau apie saugų maisto laikymą rasite Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos svetainėje.

Šaldytuvo temperatūra – pirmoji apsauga

Pelėsis ir bakterijos daug lėčiau dauginasi šaltyje, todėl svarbu, kad šaldytuvas tikrai šaldytų. Rekomenduojama, kad temperatūra jame būtų ne aukštesnė nei 4–5 °C. Daugelis šaldytuvų neturi ekrano, todėl verta įsigyti paprastą šaldytuvo termometrą ir jį pastatyti ant vidurinės lentynos. Kartais paaiškėja, kad šaldytuve yra 8 ar net 10 laipsnių – tada produktai genda gerokai greičiau.

Taip pat nekraukite šaldytuvo per daug. Oras turi cirkuliuoti, kitaip kai kuriose vietose susidaro šiltesnės zonos. O šiltus patiekalus prieš dedant į šaldytuvą leiskite šiek tiek atvėsti, bet nepalikite jų virtuvėje kelioms valandoms.

Ir dar vienas patarimas: jei pelėsis kartojasi tame pačiame šaldytuvo stalčiuje ar duoninėje, problema greičiausiai ne produkte, o vietoje. Kruopščiai išvalykite ir išdžiovinkite tą vietą, kitaip naujas pelėsis atsiras vos per kelias dienas.

Informacija pateikiama tik informaciniais tikslais ir nepakeičia gydytojo ar kito sveikatos priežiūros specialisto konsultacijos.