Ar ryžių trapučiai tikrai sveikas užkandis vaikui? Ką parodė Švedijos tyrimas

Ryžių trapučiai (paplotėliai) daugelyje šeimų laikomi sveiku užkandžiu. Jie lengvi, be riebalų, juos mielai graužia ir vaikai, ir dietos besilaikantys suaugusieji. Tačiau Švedijos maisto agentūra Livsmedelsverket jau keletą metų laikosi aiškios pozicijos: vaikams iki šešerių metų ryžių trapučių neduoti visai. Tas pats patarimas taikomas ir ryžių gėrimams, kuriais kartais pakeičiamas pienas.

Priežastis – neorganinis arsenas. Tai natūraliai dirvožemyje ir uolienose esanti medžiaga, kurią ryžiai, kitaip nei dauguma kitų grūdų, itin gerai pasisavina iš žemės ir drėkinimo vandens.

Arsenas maiste būna dviejų pagrindinių formų – organinio ir neorganinio. Maisto saugos institucijos daugiausia dėmesio skiria neorganiniam arsenui, nes jis laikomas kenksmingesne forma, todėl jo kiekį maisto produktuose stebi ir riboja. Būtent dėl to kalbama apie ryžius, kuriuose šios medžiagos susikaupia daugiau nei kituose grūduose.

Ką rado švedai

Livsmedelsverket išanalizavo ryžius ir ryžių produktus, parduodamus Švedijos parduotuvėse. Paaiškėjo, kad kai kuriuose produktuose arseno kiekiai gana dideli, o daugiausia jo rasta ryžių trapučiuose. Agentūra skaičiuoja, kad ryžiai ir jų produktai sudaro maždaug trečdalį viso arseno, kurį švedai gauna su maistu.

Svarbu suprasti: kalbama ne apie ūmų apsinuodijimą. Vienas paplotėlis ar ryžių porcija pavojaus nekelia. Rizika susijusi su ilgalaikiu, kasdieniu vartojimu daugelį metų. Arsenas laikomas medžiaga, kurios poveikio ilgalaikei sveikatai reikėtų vengti, todėl mitybos specialistai siūlo jo gauti kuo mažiau.

Kodėl būtent vaikai

Vaikai suvalgo daugiau maisto, palyginti su savo kūno svoriu, nei suaugusieji. Todėl tas pats ryžių trapučių pakelis mažam vaikui reiškia gerokai didesnę apkrovą. Be to, ryžių trapučiai, švedų specialistų žodžiais, neduoda jokių ypatingų maistinių medžiagų, kurių nebūtų galima gauti iš kitų produktų. Kitaip tariant, rizika nebūtina.

Panašiai pataria ir kaimyninės Norvegijos maisto saugos tarnyba Mattilsynet: ji įspėja dėl ryžių gėrimų ir ryžių trapučių mažiems vaikams. Norvegai atkreipia dėmesį į vaikus, kurie dėl alergijos karvės pienui jį pakeitė ryžių gėrimu – tokiu atveju jie pataria pasitarti su sveikatos specialistais dėl kitų alternatyvų.

Ką Švedija rekomenduoja visiems

Livsmedelsverket patarimai paprasti:

• Vaikams iki 6 metų – nesiūlyti ryžių trapučių ir ryžių gėrimų.
• Vaikams – ryžių ir ryžių produktų ne daugiau kaip keturis kartus per savaitę.
• Suaugusiesiems – nevalgyti ryžių kasdien. Švedijos žiniasklaida, remdamasi agentūra, nurodo ne daugiau kaip šešias porcijas per savaitę.
• Rudieji (viso grūdo) ryžiai – tik kartais, nes arseno juose paprastai būna daugiau nei baltuosiuose. Taip yra todėl, kad didžioji jo dalis kaupiasi išoriniuose grūdo sluoksniuose.

Paprastas virimo triukas

Karolinskos instituto specialistai nurodo būdą, kaip sumažinti arseno kiekį jau namuose: ryžius virti dideliame vandens kiekyje, kaip makaronus, o išvirus vandenį nupilti. Įprastas būdas, kai ryžiai sugeria visą vandenį, arseno nepašalina.

Šis būdas veikia todėl, kad dalis arseno iš ryžių pereina į virimo vandenį. Kai vanduo nupilamas, kartu pasišalina ir ši dalis, o jei ryžiai sugeria visą vandenį, medžiaga lieka patiekale. Tai praktinis patarimas, o ne garantija, kad arseno neliks visai.

Prieš verdant ryžius naudinga ir gerai praplauti šaltu vandeniu.

O kaip Lietuvoje

ES taiko teisinius neorganinio arseno ribinius kiekius ryžiams ir ryžių produktams, o maistui, skirtam mažiems vaikams, ribos dar griežtesnės. Švedų specialistai pripažįsta, kad tirti trapučiai šių ribų neviršijo. Tačiau, jų nuomone, pačios ES ribos yra per aukštos, todėl ir pateikia papildomų patarimų.

Lietuvoje ryžiai nėra kasdienis maistas kaip Azijos šalyse, tačiau ryžių trapučiai, ryžių košės vaikams ir augaliniai gėrimai populiarėja ir čia. Seneliams, kurie dažnai vaišina anūkus, verta žinoti paprastą dalyką: vietoj ryžių trapučių vaikui galima pasiūlyti ruginės duonos riekelę, obuolį ar morkos lazdelių. Maistas, kuris kinta ir yra įvairus, – geriausia apsauga nuo bet kurios vienos medžiagos pertekliaus.

Kuo pakeisti ryžius kasdienėje mityboje

Gera žinia ta, kad lietuviška virtuvė turi puikių alternatyvų, kurios ryžius pakeičia be jokio vargo:

• Grikiai – tradicinės lietuviškos kruopos, tinkančios ir garnyrui, ir košei.
• Perlinės ir miežinės kruopos – puikiai tinka sriuboms ir troškiniams.
• Bulvės – virtos, keptos ar troškintos.
• Avižos – košei ir kepiniams.
• Soros ir bolivinė balanda – kaip įvairovės dalis.

Vaikams vietoj ryžių košių galima kaitalioti avižų, grikių ar kukurūzų košes. Tai ne tik sumažina arseno kiekį, bet ir praturtina mitybą skirtingomis maistinėmis medžiagomis. Švedijos specialistai pabrėžia tą pačią mintį: svarbiausia ne visai atsisakyti ryžių, o nevalgyti jų kiekvieną dieną ir neapsiriboti vienu produktu.

Nėščiosios, sergantys lėtinėmis ligomis, vartojantys vaistus ar vaikai, kuriems dėl alergijos paskirta speciali dieta, mitybos pokyčius turėtų aptarti su gydytoju, vaistininku ar dietologu. Bendros informacijos apie maisto saugą galima rasti Pasaulio sveikatos organizacijos svetainėje.

Svarbu ir tai, kad ryžių trapučiai dažnai pasirenkami kaip „lengvas“ užkandis dietos metu. Suaugusiajam vienas kitas paplotėlis per savaitę problemų nesukelia, tačiau jei jie tapo kasdieniu įpročiu, verta juos kaitalioti su viso grūdo ruginiais traškučiais ar daržovių lazdelėmis.

Informacija pateikiama tik informaciniais tikslais ir nepakeičia gydytojo ar kito sveikatos priežiūros specialisto konsultacijos.