Ar kvapnios žvakės teršia kambario orą? Ką parodė Airijos tyrėjų matavimai

Tą vakarą viskas atrodė kaip visada – kol virš knygų lentynos pamačiau ploną pilką ruožą ant lubų.

Žvakės mūsų namuose dega nuo spalio iki kovo. Vanilė, cinamonas, „miško“ kvapas – be jų vakaras atrodydavo nejaukus. Pirkdavau tik tas, ant kurių parašyta „sojų vaškas“ ir „natūralu“, todėl apie jokią žalą net negalvojau.

Ruožą nuvaliau, bet klausimas liko. Kas dar nusėda ten, kur jo nematau – pavyzdžiui, plaučiuose? Atsakymą radau ten, kur visai nesitikėjau.

Ką airių tyrėjai išmatavo uždarame kambaryje

Airijos tyrėjai matavo, kas vyksta patalpos ore degant kvapnioms žvakėms. Degimo metu išsiskiria smulkiosios kietosios dalelės ir reaktyviosios dujos, o dalelių koncentracija ore pakildavo gerokai virš Pasaulio sveikatos organizacijos rekomenduojamų ribų.

Smulkiosios kietosios dalelės – tai labai mažos kietos ar skystos medžiagos dalelės, kurios sklando ore ir dėl mažo dydžio lengvai patenka giliau į kvėpavimo takus. Daugiau apie oro kokybę galima rasti Pasaulio sveikatos organizacijos svetainėje.

Tarp užfiksuotų teršalų – sieros dioksidas, anglies monoksidas ir azoto oksidai. Labiausiai pribloškė vienas palyginimas: kai kuriais atvejais įkvepiamų teršalų krūvis buvo įvertintas kaip kelis kartus didesnis nei tabako dūmų. Tai nereiškia, kad kiekviena žvakė prilygsta cigaretei, bet uždarame kambaryje skirtumas gali būti mažesnis, nei norėtųsi tikėti.

Kodėl mažiausios dalelės – pavojingiausios

Šios dalelės pakankamai mažos, kad pasiektų apatinius kvėpavimo takus. Ten jos gali sukelti uždegimą, pabloginti bronchų spazmą ir sustiprinti astmos simptomus. Žmonėms, sergantiems lėtine obstrukcine plaučių liga (LOPL), toks oras gali dar labiau apsunkinti kvėpavimą.

Nerimą kelia ir kartotinis poveikis. Kasdien kvėpuojant tokiu oru, jis gali prisidėti prie lėtinio bronchito ar LOPL, kuriems būdingas nuolatinis kosulys ir mažesnė fizinio krūvio ištvermė. Dalis įkvėptų medžiagų gali patekti į kraujotaką ir apkrauti širdies bei kraujagyslių sistemą.

Astma ir LOPL yra lėtinės kvėpavimo takų ligos. Jomis sergantiems, nėščiosioms ar vaistus vartojantiems žmonėms verta su gydytoju ar vaistininku aptarti, ar patalpoje tinka naudoti žvakes ir kitus kvapus.

Užrašas „natūralu“, kuris nieko negarantuoja

Būtent čia slypėjo mano klaida. Sojų ar kito augalinio vaško žvakė nebūtinai yra nekenksminga – joje vis tiek gali būti kvapiklių, dažiklių ir abejotinos kokybės dagčių.

Kvapiųjų junginių poveikis nesibaigia liepsna. Jie gali reaguoti su patalpos ore esančiu ozonu ir sudaryti antrinius teršalus, pavyzdžiui, formaldehidą. Parafino pagrindo žvakės siejamos su dar didesniu kancerogeninių šalutinių produktų kiekiu. Etiketė apie natūralią kilmę daug pasako apie rinkodarą, bet mažai – apie tai, kuo kvėpuosite.

15 minučių, kurias dabar skiriu kiekvieną vakarą

Žvakių visiškai neatsisakiau, tačiau pasikeitė įpročiai. Uždegu jas tik tada, kai pravertas langas arba veikia gartraukis, ir nebelaikau degančių visą vakarą.

Užpūtęs žvakę, kambarį vėdinu bent 10–15 minučių – tiek užtenka, kad sumažėtų ore likusių dalelių. Renkuosi žvakes su medine arba grynos medvilnės dagtimi, kurios dega švariau, o parafininių nebeperku. Namuose, kur gyvena astma sergančių, vyresnio amžiaus žmonių ar mažų vaikų, atsargumo reikia dar daugiau. Vėdinimas veikia tuo, kad lauko oras atskiedžia ir išstumia patalpoje susikaupusias daleles bei dujas, todėl langą verta atverti plačiau, o ne palikti vos pravertą. Tai ypač naudinga nedidelėse, uždarose patalpose.

Jaukumas neturėtų kainuoti kvėpavimo

Pilkas ruožas ant lubų nebeatsirado. Kvapas kambaryje silpnesnis, bet oras – akivaizdžiai švaresnis.

Dabar kiekvieną kartą, kai braukiu degtuką, žvilgteliu į lubas ir prisimenu tą vakarą. Jei ir jūs žiemą degate žvakes kas vakarą – vien pravertas langas gali pakeisti daugiau, nei atrodo.

slug: kvapnios-zvakes-patalpu-oras-plauciai

Informacija pateikiama tik informaciniais tikslais ir nepakeičia gydytojo ar kito sveikatos priežiūros specialisto konsultacijos.