Blogas naujienas mes tiesiog labiau pastebime
Yra viena paprasta priežastis, kodėl žiniasklaida pilna nelaimių, skandalų ir krizių – tai veikia. Ne todėl, kad redaktoriai būtų cinikai ar žmonės, kurie mėgaujasi kitų skausmu. Tiesiog mūsų smegenys į neigiamą informaciją reaguoja greičiau ir stipriau nei į teigiamą. Tai vadinama negatyvumo šališkumu, ir tai nėra kažkokia šiuolaikinė problema – tai evoliucijos palikimas.
Mūsų protėviams buvo daug svarbiau pastebėti grėsmę nei džiaugtis gražia diena. Tas, kuris laiku pamatė plėšrūną, išgyveno. Tas, kuris žavėjosi saulėlydžiu – ne visada. Šis mechanizmas įsirašė į mūsų nervų sistemą ir veikia iki šiol, net kai grėsmė yra tik antraštė ekrane.
Kaip tai išnaudoja žiniasklaida
Žiniasklaidos verslo modelis dažnai remiasi dėmesiu. Kuo ilgiau žiūrite, tuo daugiau reklamų matote, tuo daugiau pinigų uždirba platforma ar leidinys. Ir čia negatyvumas tampa įrankiu – ne sąmoningai piktybišku, bet labai efektyviu.
Tyrimai rodo, kad neigiamos antraštės sulaukia daugiau paspaudimų nei teigiamos. Vienas Kanados universiteto tyrimas parodė, kad žodžiai kaip „blogiau”, „krizė” ar „grėsmė” antraštėse padidina skaitomumą net keliolika procentų. Redakcijos tai žino. Algoritmai tai žino. Ir pamažu turinys formuojamas pagal tai, kas veikia, o ne pagal tai, kas tiksliai atspindi pasaulį.
Ką tai daro jūsų galvoje
Nuolatinis neigiamų naujienų srautas nėra neutralus. Žmonės, kurie daug laiko praleidžia vartodami tokį turinį, dažniau jaučia nerimą, pesimistiškai vertina ateitį ir linkę manyti, kad pasaulis yra pavojingesnis nei iš tikrųjų. Tai vadinama „baisaus pasaulio sindromu” – terminą suformulavo komunikacijos mokslininkas George’as Gerbneris, tyrinėjęs televizijos poveikį.
Įdomu tai, kad žmonės dažnai nepastebi šio poveikio. Jie mano, kad tiesiog „seka aktualijomis” ir „nori žinoti, kas vyksta”. Tačiau skirtumas tarp informuotumo ir nuolatinio neigiamo stimuliavimo yra gana didelis, nors iš išorės gali atrodyti vienodai.
Tai, ką verta pasilikti
Nėra prasmės raginti visiškai atsisakyti naujienų – tai nerealu ir nebūtinai naudinga. Bet verta kartais sustoti ir pagalvoti, kokį vaizdą apie pasaulį formuoja tai, ką reguliariai skaitote ar žiūrite. Pasaulyje tikrai vyksta blogų dalykų. Bet vyksta ir gerų – tik jos retai generuoja tiek paspaudimų.
Galbūt pakanka sąmoningumo – žinoti, kad sistema veikia tam tikru būdu, ir tuo remdamiesi rinktis, kiek laiko ir dėmesio jai skiriate. Ne kaip koks radikalus sprendimas, o tiesiog kaip įprotis žiūrėti į tai, ką vartojate, šiek tiek kritiškiau.
