Ar tvarkotės prieš svečius iki išsekimo? Tai gali būti perfekcionizmas

Šventinis stalas turi būti kaip žurnale. Namai – kaip muziejuje. Darbas – be jokios klaidos. Kai svečiai giria, perfekcionistas vis tiek mato, kad salotos galėjo būti gražiau papuoštos, o pyragas – puresnis. Siekti kokybės yra gerai. Bet kai „gerai“ niekada nebūna gana, siekis tampa našta, atimančia džiaugsmą, laiką ir jėgas.

Kas yra perfekcionizmas

Perfekcionizmas yra polinkis kelti sau labai aukštus, kartais nepasiekiamus reikalavimus ir griežtai save vertinti, kai jų nepavyksta pasiekti. Psichologai skiria sveiką siekį daryti gerai ir žalingą perfekcionizmą. Sveikas siekis džiugina, motyvuoja ir leidžia pasidžiaugti rezultatu. Žalingas perfekcionizmas verčia nuolat nerimauti, bijoti klaidų ir niekada nesijausti pakankamai geram.

Kaip atpažinti perfekcionizmą

• Ilgai atidedate darbą, nes bijote, kad nepavyks tobulai.
• Perdarote tą patį kelis kartus, nors kitiems jau atrodo gerai.
• Sunku priimti pagyrimus, nes matote tik trūkumus.
• Sunku deleguoti, nes „kiti padarys ne taip“.
• Viena klaida sugadina visą dieną.
• Lyginate save su kitais ir dažniausiai pralaimite.
• Jaučiate kaltę ilsėdamiesi, kol „ne viskas padaryta“.
• Prieš svečius tvarkote namus iki išsekimo.

Jei atpažinote kelis punktus, galbūt perfekcionizmas jums kainuoja daugiau, nei duoda. Tai nėra charakterio yda, o įprotis, kurį galima keisti.

Iš kur jis atsiranda

Dažnai perfekcionizmas siekia vaikystę: kai meilė ar pagyrimas buvo „užsitarnaujami“ tik už gerus rezultatus, kai klaidos buvo griežtai baudžiamos ar kai šeimoje vyravo nuostata „ką pasakys kaimynai“. Vyresnei kartai, užaugusiai griežtos disciplinos laikais, tai ypač pažįstama. Perfekcionizmą gali sustiprinti ir aplinka: socialiniai tinklai su tobulomis nuotraukomis, kur visi atrodo laimingi, o namai švarūs.

Kuo jis kenkia

Nuovargis. Nuolatinis siekis viską padaryti tobulai išsekina.

Atidėliojimas. Paradoksalu, bet perfekcionistai dažnai atidėlioja, nes bijo nepadaryti tobulai. Apie tai rašėme straipsnyje apie atidėliojimą.

Įtampa santykiuose. Aukšti reikalavimai dažnai perkeliami ir kitiems: sutuoktiniui, vaikams, anūkams.

Mažiau džiaugsmo. Kai visada matome trūkumus, nebepastebime to, kas pavyko.

Nerimas ir prastas miegas. Mintys apie tai, ką reikėjo padaryti geriau, neleidžia nurimti.

Kai kūnas ilgai būna įsitempęs, jis lieka budrumo būsenos: raumenys įsitempę, mintys sukasi ratu. Tokioje būsenoje užmigti sunkiau, o neišsimiegojus kitą dieną sunkiau nusiraminti ir ramiau žvelgti į savo klaidas. Taip susidaro užburtas ratas, kurį padeda nutraukti poilsis ir aiškios dienos ribos.

Kaip sau leisti būti netobulam

Pakankamai gerai yra gerai

Kiekvieną kartą paklauskite: ar šito pakanka? Svečiai atėjo pas jus pasimatyti, o ne įvertinti, ar langai išvalyti be dėmių. Blynai neturi būti vienodo dydžio, kad būtų skanūs.

Nusistatykite laiką

Duokite sau ribotą laiką užduočiai, pavyzdžiui, valandą tvarkymui prieš svečius. Kai laikas baigiasi, baigiate ir jūs. Aiški riba padeda todėl, kad užduotis be pabaigos linkusi plėstis: visada atrodo, kad dar galima ką nors patobulinti. Iš anksto nustatytas laikas leidžia sustoti ne todėl, kad rezultatas jau tobulas, o todėl, kad jau pakanka, ir taip lieka jėgų pačiam susitikimui.

Pastebėkite, kas pavyko

Vakare užrašykite tris dalykus, kurie šiandien pavyko. Net jei jie maži. Tai treniruoja dėmesį matyti ne tik trūkumus.

Kalbėkite su savimi kaip su draugu

Ar draugei, kurios pyragas šiek tiek sudegė, sakytumėte, kad ji nevykėlė? Turbūt ne. Būkite tokie pat švelnūs sau.

Leiskite kitiems padėti

Tegul anūkai padeda puošti eglutę, net jei žaisliukai bus ne ten, kur jūs būtumėte pakabinę. Bendras laikas svarbesnis už tobulą rezultatą.

Išbandykite ką nors naujo

Naujas pomėgis, kuriame dar nesate geri, pavyzdžiui, piešimas, šokiai ar kalbos mokymasis, moko džiaugtis procesu, o ne tik rezultatu.

Pajuokaukite iš klaidų

Gebėjimas nusijuokti iš savo nesėkmių yra vienas geriausių priešnuodžių perfekcionizmui. Apie juoko naudą rašėme atskirame straipsnyje.

Perfekcionizmas pensijoje

Išėjus į pensiją, perfekcionizmas kartais ne sumažėja, o persikelia kitur. Kai nebėra darbo, kuriame galima įrodyti savo vertę, jos imama ieškoti namuose: sodas turi būti gražiausias gatvėje, rauginti agurkai – skaniausi giminėje, o anūkų rūbai – idealiai išlyginti. Tokie pomėgiai gali teikti daug džiaugsmo, jei jie daromi iš malonumo. Bet jei jie tampa nuolatiniu įrodinėjimu sau ir kitiems, verta sustoti ir paklausti: ar man tai dar teikia džiaugsmą?

Mažas eksperimentas

Šią savaitę tyčia padarykite ką nors „netobulai“. Pavyzdžiui, palikite neišlygintą rankšluostį ar priimkite svečius be išvalytų langų. Pastebėkite, kas nutiko. Dažniausiai – nieko. Svečiai vis tiek džiaugiasi susitikimu, o jūs turite daugiau jėgų pokalbiui. Tokie maži eksperimentai padeda smegenims suprasti, kad netobulumas nėra katastrofa.

Kai reikia pagalbos

Jei perfekcionizmas sukelia nuolatinį nerimą, trukdo miegoti, gadina santykius ar atima džiaugsmą gyvenimu, verta pasikalbėti su psichologu. Kalbėjimas su specialistu padeda suprasti, iš kur kyla tokie reikalavimai sau ir kaip juos sušvelninti.

Pradėti galima ir nuo šeimos gydytojo, kuris padės išsiaiškinti, į kokį specialistą kreiptis. Jei vartojate vaistus, sergate lėtine liga ar laukiatės kūdikio, apie nerimo ar miego pokyčius pasikalbėkite su gydytoju ar vaistininku ir savarankiškai nenutraukite paskirto gydymo. Pokalbis su specialistu nėra silpnumo ženklas, tai tiesiog patikimas būdas gauti paramą.

Paprasta taisyklė

Kitą kartą, kai norėsite kažką perdaryti trečią kartą, sustokite ir paklauskite: ar kas nors, išskyrus mane, tai pastebės? Jei atsakymas „ne“, padėkite šluostę, užsiplikykite arbatos ir pasidžiaukite tuo, ką jau padarėte.

Gyvenimas niekada nebus tobulas. Bet jis gali būti geras, šiltas ir pilnas džiaugsmo, net su neišlygintomis staltiesėmis.

Informacija pateikiama tik informaciniais tikslais ir nepakeičia gydytojo ar kito sveikatos priežiūros specialisto konsultacijos.