Kodėl šildymo sezonu prasčiau miegame ir kaip padeda vėsesnis kambarys

Kai prasideda šildymo sezonas, daugelis pastebi tą patį: užmigti sunkiau, naktį pabundama, o rytą jaučiamasi pavargus. Dažnai kaltinamas oras, tamsa ar stresas. Tačiau viena paprasčiausių priežasčių slypi pačiame miegamajame – jame tiesiog per šilta ir per sausa.

Miegui kūnas turi šiek tiek atvėsti. Vakare natūraliai mažėja kūno vidaus temperatūra, ir tai yra vienas signalų smegenims, kad laikas miegoti. Jei kambaryje per šilta, šis procesas sutrinka.

Kūno vidaus temperatūra – tai giliųjų audinių ir vidaus organų šiluma, kuri skiriasi nuo odos temperatūros. Vakare ji mažėja daliai šilumos pasišalinant per odą, todėl vėsus kambarys ir šiltos pėdos vienas kitam neprieštarauja: patalpos vėsa padeda kūnui atiduoti šilumą, o šiltos pėdos jam netrukdo.

Kiek laipsnių miegamajame

Miego specialistai dažniausiai nurodo, kad daugumai suaugusiųjų patogiausia miegoti maždaug 16–19 °C temperatūroje. Tai vėsiau nei daugelis įpratę laikyti namuose. Lietuviškuose butuose šildymo sezonu miegamasis dažnai įšyla iki 22–24 °C, ypač senesniuose namuose, kur radiatorių galingumo reguliuoti neįmanoma.

Svarbu: per šaltas kambarys taip pat nėra gerai. Pasaulio sveikatos organizacija būsto ir sveikatos gairėse 18 °C nurodo kaip saugią minimalią patalpų temperatūrą šaltuoju metų laiku. Vyresniems žmonėms, vaikams ir silpnesnės sveikatos žmonėms gali reikėti šiek tiek šilčiau. Taigi tikslas – ne „kuo šalčiau“, o vėsiai, bet komfortiškai: daugeliui tai 18–19 °C su šilta antklode.

Žmonėms, sergantiems lėtinėmis ligomis, besilaukiančioms moterims ir vartojantiems vaistus patalpų temperatūros pokyčius verta aptarti su gydytoju ar vaistininku. Bendresnės informacijos apie būstą ir sveikatą skelbia Pasaulio sveikatos organizacija.

Drėgmė – pamirštas veiksnys

Šildymo sezonu oras patalpose tampa labai sausas. Šaltas lauko oras turi mažai drėgmės, o sušildytas jis tampa dar sausesnis. Neretai kambariuose drėgmė nukrenta iki 20–30 procentų.

Sausas oras džiovina nosies ir gerklės gleivinę, todėl rytą jaučiamas gerklės perštėjimas, užgulta nosis ar troškulys. Taip pat gali sausėti oda ir akys. Patogiu laikoma maždaug 40–60 procentų santykinė oro drėgmė. Didesnė drėgmė, ypač virš 60 procentų, skatina pelėsį ir dulkių erkių dauginimąsi, todėl perlenkti taip pat nereikia.

Santykinė oro drėgmė parodo, kiek vandens garų ore yra, palyginti su tuo, kiek jo oras gali sulaikyti esant tokiai temperatūrai. Šiltas oras gali sulaikyti daugiau garų, todėl sušildžius patalpą tas pats vandens kiekis ore tampa santykinai mažesne drėgme, o oras jaučiamas sausesnis.

Drėgmę lengva pasitikrinti pigiu buitiniu termometru su higrometru – tokie parduodami daugelyje parduotuvių ir kainuoja kelis eurus.

Ką padaryti jau šįvakar

• Užsukite radiatorių miegamajame. Jei yra termostatinė galvutė, nustatykite žemesnę padėtį. Gyvenamajame kambaryje galite palikti šilčiau, o miegamajame – vėsiau.
• Išvėdinkite prieš miegą. 5–10 minučių plačiai atidarytas langas greitai atnaujina orą ir šiek tiek atvėsina kambarį, bet neatvėsina sienų. Tai efektyviau nei visą naktį pravertas langas.
• Rinkitės antklodę, ne šildymą. Šiltesnė antklodė ar papildomas pledas leidžia kambaryje laikyti vėsiau, o pačiam nesušalti.
• Šiltos kojinės. Gali skambėti keistai, bet šiltos pėdos padeda kūnui išspinduliuoti šilumą ir greičiau užmigti.
• Drėkinkite protingai. Drėkintuvas, indas su vandeniu ant radiatoriaus ar kambariniai augalai šiek tiek padidina drėgmę. Drėkintuvą reikia reguliariai valyti, kad jame neatsirastų bakterijų ir pelėsio.
• Nedžiovinkite skalbinių miegamajame. Tai per daug padidina drėgmę ir gali skatinti pelėsį ant sienų bei langų.

Kada verta pasitarti

Jei miegas išlieka prastas net sutvarkius kambario sąlygas, jei naktį dažnai pabundate dusdami ar knarkiate, verta pasikalbėti su šeimos gydytoju. Kartais prastas miegas turi kitų priežasčių, kurias reikia įvertinti.

Tačiau daugeliu atvejų pakanka paprastų pokyčių: vėsesnio kambario, gaivaus oro prieš miegą ir šiltos antklodės. Tai nieko nekainuoja, o šildymo sąskaita gali net sumažėti.

Vakaro įpročiai, kurie padeda kambario vėsai

Net tinkama temperatūra nepadės, jei kūnas prieš miegą perkaitinamas. Keli paprasti dalykai gali būti tokie pat svarbūs kaip ir radiatoriaus nustatymas:

• Šiltas dušas prieš miegą – ne karšta vonia. Šiltas vanduo išplečia odos kraujagysles, o išėjus kūnas greičiau atiduoda šilumą ir natūraliai vėsta.
• Lengva vakarienė likus 2–3 valandoms iki miego. Gausus, riebus maistas vėlai vakare apsunkina virškinimą ir gali trukdyti užmigti.
• Natūralūs audiniai. Medvilninė ar lininė patalynė ir pižama geriau praleidžia orą nei sintetika.
• Tamsa. Šildymo sezonas sutampa su ilgomis tamsiomis naktimis, bet gatvės žibintai ar elektronikos lemputės gali trukdyti. Užuolaidos ir išjungti ekranai padeda.

Šie įpročiai kartu su vėsesniu kambariu daugeliui padeda užmigti greičiau ir rečiau pabusti naktį.

Kai miegate dviese

Dažnai poroje vienam šalta, kitam karšta. Sprendimas paprastas: dvi atskiros antklodės skirtingo storio. Taip kambarį galima laikyti vėsesnį, o kiekvienas pasirenka sau tinkamą šilumą. Skandinavijoje tai įprasta jau dešimtmečius, ir daugelis porų sako miegantys ramiau.

Taip pat verta prisiminti, kad naminiai gyvūnai lovoje skleidžia nemažai šilumos. Jei katinas ar šuo miega kartu, kambarį galima laikyti dar laipsniu vėsesnį.

Informacija pateikiama tik informaciniais tikslais ir nepakeičia gydytojo ar kito sveikatos priežiūros specialisto konsultacijos.