Ketvirtadienis, spalio 29 d.

Raudonos žinios Sveikų naujienų vitrina

Higiena ir kūno priežiūra

Obuolių actas karpelėms: kodėl jis gali nudeginti sveiką odą ir palikti randus

4 min. skaitymo

Obuolių actas karpelėms: kodėl jis gali nudeginti sveiką odą ir palikti randus
Asociatyvi nuotrauka „Obuolių actas karpelėms: kodėl jis gali nudeginti sveiką odą ir palikti randus“ (955169 / Pixabay)

Mažos, minkštos odos „kupelės“ ant kaklo, pažastyse ar po krūtine – vienas dažniausių odos reiškinių. Daugelis jas vadina papilomomis, nors dermatologai dažniausiai turi omenyje akrochordonus, arba minkštąsias karpeles. Jos neskauda, neužkrečia ir dažniausiai nėra pavojingos. Bet kai vasarą jas mato kiekvienas, kyla noras jų atsikratyti kuo greičiau ir kuo pigiau.

Internete dažnai siūloma paprasta priemonė – obuolių actas po pleistru per naktį. Skamba nekaltai, tačiau būtent dėl jo dermatologai sulaukia pacientų su nudegimais.

Kas tai yra

Minkštoji karpelė – nedidelis odos išaugimas, dažnai ant plonos „kojelės“. Paprastai ji būna odos spalvos arba kiek tamsesnė, vos kelių milimetrų dydžio. Dažniausiai atsiranda ten, kur oda trinasi: kaklo raukšlėse, pažastyse, kirkšnyse, ant vokų.

Su amžiumi jų daugėja. Po keturiasdešimties jas turi labai daug žmonių, o kai kuriems jų būna dešimtys.

Kodėl jos atsiranda

Tikslus mechanizmas iki galo neaiškus, bet žinomi keli veiksniai, kurie didina tikimybę:

  • trintis – drabužių apykaklės, grandinėlės, odos raukšlės;
  • amžius – vyresniems karpelių būna daugiau;
  • antsvoris – daugiau raukšlių ir daugiau trinties;
  • hormoniniai pokyčiai – pavyzdžiui, nėštumo metu;
  • paveldimumas – jei karpelių turėjo tėvai, jų dažniau turi ir vaikai.

Svarbiausias ir mažiausiai žinomas dalykas – ryšys su cukraus apykaita. Tyrimai rodo, kad žmonėms, turintiems daug minkštųjų karpelių, dažniau nustatomas insulino atsparumas ir antrojo tipo cukrinis diabetas. Tai nereiškia, kad kiekviena karpelė yra ligos ženklas. Bet jei jų staiga atsirado daug, verta paprašyti šeimos gydytojo patikrinti gliukozės kiekį kraujyje.

Insulino atsparumas – būklė, kai organizmo ląstelės silpniau reaguoja į insuliną, hormoną, padedantį cukrui (gliukozei) iš kraujo patekti į ląsteles. Dėl to kraujyje cukraus gali padaugėti. Tokį pokytį nustato tik kraujo tyrimas, todėl šį klausimą verta aptarti su gydytoju.

Kodėl actas – ne geriausia mintis

Obuolių acto rūgštingumas yra apie pH 2–3. Rūgštis iš tiesų gali pažeisti odą, tačiau ji nesirenka, ką pažeisti. Laikant actą po pleistru visą naktį, nudeginama ne tik karpelė, bet ir aplinkinė sveika oda. pH – tai rūgštingumo skalė: kuo mažesnė jos reikšmė, tuo stipresnė rūgštis. Sveikos odos paviršius tik silpnai rūgštinis, todėl daug rūgštesnė medžiaga ją gali sudirginti, ypač kai ilgai laikoma po pleistru ir nenusiplauna.

Medicinos literatūroje aprašyta atvejų, kai žmonės, internete radę acto „protokolą“, nusidegino odą tiek, kad liko randai ir ilgai išliekančios dėmės. Ant kaklo, kur oda plona, rizika dar didesnė.

Yra ir antra, svarbesnė problema. Šalindamas darinį pats, žmogus prisiima atsakomybę už diagnozę. Ne kiekvienas iškilimas ant odos yra minkštoji karpelė. Kai kurie apgamai, keratozės ar retais atvejais odos vėžio formos iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti panašiai. Jei toks darinys „sudeginamas“ namuose, gydytojas vėliau nebegali jo ištirti.

Tas pats pasakytina ir apie kitus „liaudiškus“ būdus: karpelių rišimą siūlu, nukirpimą žirklėmis ar dantų pastą. Infekcija, kraujavimas ir randai – dažnesnis rezultatas nei graži oda.

Kada būtina pas gydytoją

Kreipkitės į šeimos gydytoją arba dermatologą, jei darinys:

  • greitai didėja;
  • keičia spalvą, tampa tamsiai rudas, juodas ar margas;
  • kraujuoja be aiškios priežasties;
  • niežti ar skauda;
  • yra kieto, nelygaus paviršiaus;
  • atsirado per trumpą laiką kartu su daug naujų darinių.

Tokiu atveju jokių namų bandymų – pirmiausia apžiūra, o prireikus ir tyrimas.

Kaip karpelės šalinamos saugiai

Gera žinia ta, kad minkštųjų karpelių šalinimas pas specialistą paprastai trunka kelias minutes. Dažniausiai naudojami keli būdai:

  • užšaldymas skystu azotu (krioterapija);
  • elektrokoaguliacija – darinys „užlituojamas“ elektros srove;
  • nukirpimas sterilia įranga su vietine nejautra.

Vietinė nejautra veikia tik tą odos vietą, kur ji suleidžiama, todėl procedūros metu žmogus išlieka budrus, bet skausmo toje vietoje nejaučia. Po šalinimo odą paprastai reikia kelias dienas saugoti nuo trinties ir sekti, kaip ji gyja.

Kaina priklauso nuo klinikos ir karpelių skaičiaus, todėl verta pasiteirauti iš anksto. Kai kur kelios karpelės pašalinamos per vieną vizitą. Jei sergate lėtine liga, vartojate vaistų ar laukiatės kūdikio, prieš šalinimą apie tai pasakykite gydytojui, kad būtų parinktas tinkamiausias būdas.

Ką galima daryti pačiam

Namuose verta ne šalinti, o saugoti:

  • nekrapštyti ir nedrėksti karpelių;
  • vengti trinančių apykaklių ir grandinėlių, jei karpelės dirginamos;
  • prižiūrėti odą raukšlėse, kad ji nebūtų nuolat drėgna;
  • jei karpelių daugėja, pasirūpinti svoriu ir pasitikrinti cukraus kiekį kraujyje.

Minkštosios karpelės dažniausiai yra tik kosmetinė problema. Bet būtent todėl neverta jų paversti medicinine – su nudegimu, randu ar praleistu svarbiu ženklu.

Informacija pateikiama tik informaciniais tikslais ir nepakeičia gydytojo ar kito sveikatos priežiūros specialisto konsultacijos.

Informacija skirta švietimo tikslams ir nepakeičia gydytojo ar kito specialisto konsultacijos. Dėl sveikatos problemų kreipkitės į gydytoją.

Jūsų komentaras