Druska kadaise buvo brangi kaip atlyginimas: kodėl dabar jos suvalgome per daug

Šiandien kilogramas druskos parduotuvėje kainuoja mažiau nei kava kavinėje. Sunku patikėti, bet daugelį amžių druska buvo viena brangiausių ir svarbiausių prekių pasaulyje. Dėl jos tiesti keliai, kariauta, ja mokėta už darbą. O šiandien didžiausias rūpestis yra ne kaip jos gauti, o kaip jos suvalgyti mažiau.

Druska, kuri išlaikė civilizacijas

Kol nebuvo šaldytuvų, druska buvo pagrindinis būdas išsaugoti maistą. Ja konservuota mėsa, žuvis, sūris ir daržovės. Be druskos žmonės nebūtų galėję pragyventi žiemos ar išsiruošti į ilgas keliones. Todėl tas, kas valdė druskos šaltinius, turėjo didelę galią.

Senovės Romoje druska buvo tokia vertinga, kad ja kartais būdavo atsiskaitoma su kariais. Manoma, kad žodis „salary“, reiškiantis atlyginimą, kilęs iš lotyniško žodžio „sal“, druska. Romėnai tiesė specialius druskos kelius, kuriais druska keliavo iš pakrantės į miestus. Viduramžių Europoje druskos prekyba praturtino ne vieną miestą, o druskos mokesčiai ne kartą sukėlė gyventojų nepasitenkinimą.

Druska Lietuvoje

Lietuvoje druskos telkinių nėra, todėl ji ilgą laiką buvo atvežama iš kitų kraštų, dažnai jūra ir upėmis. Druska buvo brangi, todėl ją taupė. Kaimo virtuvėje ji buvo būtina: sūdyta mėsa, lašiniai, sūdyta silkė, rauginti kopūstai ir agurkai padėdavo pragyventi iki pavasario.

Druska turėjo ir simbolinę reikšmę. Iki šiol svečius ar jaunavedžius pasitinkame su duona ir druska. Tai svetingumo ir gerovės ženklas, atėjęs iš laikų, kai abu šie produktai buvo vertingiausi namuose.

Kai druska tapo pigi

Pramonės laikais druskos gavyba tapo pigi, o šaldytuvai pakeitė sūdymą. Atrodytų, druskos turėtume valgyti mažiau. Tačiau įvyko priešingai. Druska tapo nematoma: jos gausu duonoje, dešrose, sūriuose, padažuose, sriubų koncentratuose, traškučiuose, paruoštuose patiekaluose. Didžiąją dalį per dieną suvalgomos druskos gauname ne iš druskinės ant stalo, o iš produktų, kuriuos perkame.

Etiketėse kartais nurodomas ne druskos, o natrio kiekis. Druska sudaryta iš natrio ir chloro, todėl natrio visada būna mažiau nei druskos, ir šių dydžių tiesiogiai lyginti negalima. Prieš lygindami produktus pasižiūrėkite, kuris iš jų nurodytas, ir lyginkite tik tuos pačius dydžius.

Kiek druskos yra per daug

Pasaulio sveikatos organizacija suaugusiems rekomenduoja suvartoti mažiau nei 5 g druskos per dieną. Tai maždaug vienas arbatinis šaukštelis be kaupo. Daugelyje Europos šalių žmonės vidutiniškai suvalgo gerokai daugiau. Per didelis druskos kiekis siejamas su padidėjusiu kraujospūdžiu, o šis yra vienas svarbiausių širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių.

Druska yra natrio chloridas, o kraujospūdžiui daugiausia įtakos turi joje esantis natris. Kraujospūdis rodo, kokia jėga kraujas spaudžia kraujagyslių sieneles. Kai jis nuolat padidėjęs, širdis ir kraujagyslės dirba didesniu krūviu, nors žmogus to dažnai nejaučia. Daugiau apie druską ir sveikatą skaitykite Pasaulio sveikatos organizacijos svetainėje.

Kad suprastumėte mastą: dvi riekės duonos, keli griežinėliai dešros, gabalėlis sūrio ir lėkštė sriubos iš koncentrato jau gali sudaryti didžiąją dalį dienos normos. Kaip tai patikrinti etiketėje, aiškinome straipsnyje apie maisto etiketes.

Kur slepiasi daugiausia druskos lietuviškame stale

Tradiciniame mūsų meniu yra keli produktai, kuriuose druskos ypač daug: rūkyta dešra, sūdyti lašiniai, sūdyta silkė, kietasis sūris, marinuoti agurkai ir rauginti kopūstai. Visi jie gali būti stalo dalis, tik ne visi vienu metu ir ne kasdien. Jei vakarienei valgote silkę su marinuotais agurkais, pietums geriau rinktis mažiau sūdytą patiekalą. Taip druskos kiekis per dieną išsilygina, ir nereikia atsisakyti mėgstamo maisto.

Kodėl su metais norisi sūriau

Su amžiumi skonio pojūtis dažnai silpnėja. Maistas atrodo blankesnis, todėl ranka vis dažniau tiesiasi prie druskinės. Skonį gali paveikti ir kai kurie vaistai bei rūkymas. Tai visiškai natūralu, bet būtent tada verta ieškoti kitų skonio šaltinių, o ne didinti druskos kiekį.

Kaip sumažinti druskos, kad maistas liktų skanus

• Prieskoniai vietoj druskos. Krapai, petražolės, česnakai, svogūnai, kmynai, mairūnai, juodieji pipirai, citrinos sultys ar žievelė suteikia patiekalui skonio be druskos.
• Paragaukite prieš sūdydami. Daugelis sūdo iš įpročio, net neparagavę.
• Druskinė ne ant stalo. Kai jos nėra po ranka, sūdoma rečiau.
• Mažinkite palaipsniui. Skonio receptoriai prisitaiko per kelias savaites. Mažinant pamažu, skirtumo beveik nepajusite.
• Daugiau gaminkite patys. Namuose pagamintoje sriuboje druskos dažniausiai būna mažiau nei pakelio sriuboje.
• Nuplaukite konservus. Konservuotas pupeles ar kukurūzus nuplovus vandeniu, dalis druskos nuplaunama.
• Rinkitės mažiau sūdytus produktus. Palyginkite kelias duonos ar sūrio rūšis. Skirtumas tarp jų būna didelis.

Jūros, rožinė, juodoji: ar kuri sveikesnė

Parduotuvėse gausu įvairiausių druskų: jūros, Himalajų rožinės, juodosios, rūkytos. Jos skiriasi skoniu, spalva ir kaina, bet ne natrio kiekiu. Mineralų priemaišų jose yra tiek nedaug, kad sveikatai reikšmės neturi. Todėl brangi druska nėra sveikesnė, tai tik skonio ir malonumo klausimas.

Verta rinktis joduotą druską. Jodas būtinas skydliaukei, o joduota druska yra paprastas būdas jo gauti pakankamai. Tik atsiminkite, kad ir joduotos druskos reikia saikingai.

Skydliaukė jodą naudoja savo hormonams gaminti, o šie hormonai dalyvauja reguliuojant organizmo medžiagų apykaitą. Jodo organizmas pats pasigaminti negali, todėl jo gauname su maistu. Jei sergate lėtine liga, esate nėščia ar vartojate vaistus, keisdami mitybą, taip pat ir druskos kiekį, pasitarkite su gydytoju ar vaistininku.

Druska kadaise buvo gyvybės ir išlikimo simbolis: dėl jos žmonės leisdavosi į ilgas ir pavojingas keliones. Šiandien ją vertinti reiškia naudoti saikingai, kaip brangų prieskonį, o ne kaip pagrindinį skonį. Apie kitus mažai žinomus skonio dalykus skaitykite ir straipsnyje apie raugintus kopūstus.

Informacija pateikiama tik informaciniais tikslais ir nepakeičia gydytojo ar kito sveikatos priežiūros specialisto konsultacijos.