Negatyvumas kaip verslo modelis
Jei kada nors pastebėjote, kad po vakarinio naujienų žiūrėjimo jaučiatės blogiau nei prieš tai – tai nėra atsitiktinumas. Žiniasklaida jau seniai suprato paprastą tiesą: baimė parduodama geriau nei viltis. Ir tai nėra sąmokslo teorija – tai elementari rinkos logika.
Žmogaus smegenys evoliuciškai yra sukonstruotos taip, kad grėsmei skiria daugiau dėmesio nei saugumui. Tai vadinamasis negatyvumo šališkumas – psichologinis mechanizmas, kuris kadaise padėjo mūsų protėviams išgyventi savanoje, o dabar padeda televizijos kanalams išlaikyti žiūrovų dėmesį. Redaktoriai tai žino. Algoritmų kūrėjai tai žino. Ir jie šį žinojimą aktyviai naudoja.
Kaip tai veikia neurologiškai
Kai matome nerimą keliančią naujieną, amigdala – smegenų dalis, atsakinga už baimės apdorojimą – aktyvuojasi greičiau nei mes spėjame racionaliai įvertinti informaciją. Tai reiškia, kad emocinė reakcija ateina pirmiau nei kritinis mąstymas. Žiniasklaida iš esmės apeinа mūsų loginį filtrą.
Nuolatinis tokio tipo stimuliavimas turi kumuliatyvinį efektą. Tyrimai rodo, kad žmonės, kurie reguliariai vartoja daug neigiamo turinio, linkę pervertinti tikimybę, kad su jais nutiks kažkas blogo – net jei objektyvūs statistiniai duomenys rodo priešingai. Psichologai tai vadina kultivacijos teorija: ilgalaikė medijų ekspozicija formuoja mūsų pasaulėvaizdį nepriklausomai nuo realybės.
Dar vienas aspektas – kortizolis. Stresas, kurį sukelia neigiamos naujienos, skatina šio hormono išsiskyrimą. Vienkartinis kortizolis nėra problema, tačiau kai žmogus kiekvieną rytą pradeda nuo naujienų srauto, o vakare jį užbaigia, kortizolis chroniškai pakyla. Tai tiesiogiai veikia miegą, imuninę sistemą ir gebėjimą koncentruotis.
Gerų naujienų problema
Čia įdomu tai, kad geros naujienos nėra tiesiog ignoruojamos – jos dažnai aktyviai atmetamos kaip neįdomios arba nepatikimos. Eksperimentai rodo, kad žmonės linkę vertinti neigiamą informaciją kaip labiau tikslią ir intelektualiai rimtesnę nei teigiamą. Tarsi optimizmas automatiškai reikštų naivumą.
Tai sukuria savotišką spąstus: žiniasklaida rodo tai, ko auditorija „nori”, auditorija nori to, prie ko yra pripratinta, o pripratinta ji yra prie negatyvumo. Ratas užsidaro. Tuo tarpu reikšmingi teigiami pokyčiai – skurdo mažėjimas pasaulyje, ilgėjanti gyvenimo trukmė, mažėjantis smurtas istoriniame kontekste – lieka nuošalyje, nes jie vyksta lėtai ir netelpa į „breaking news” formatą.
Ką daryti su šia žinia
Atsakymas nėra visiškai atsisakyti naujienų – tai sukurtų kitokią problemą: informacinį aklumą. Tačiau verta sąmoningai stebėti savo vartojimo įpročius. Keletas praktinių pastebėjimų: naujienų tikrinimas du kartus per dieną fiksuotu laiku, o ne nuolatinis srautas, reikšmingai sumažina streso lygį, neprarandant informuotumo. Taip pat prasminga aktyviai ieškoti konteksto – viena neigiama statistika be istorinės perspektyvos yra tiesiog manipuliacija, net jei netyčinė.
Svarbiausia suprasti, kad žiniasklaidos vartojimas nėra pasyvus procesas. Kiekvieną kartą, kai spaudžiate ant siaubo antraštės, jūs ne tik gaunate informaciją – jūs treniruojate savo smegenis tikėtis tam tikro tipo turinio ir emocijų. O smegenys, kaip žinome, yra labai mokūs mokiniai.
