Blogos naujienos parduodasi geriau – ir visi tai žino
Atidarote naujienų portalą ryte ir per pirmąsias trisdešimt sekundžių sužinote apie karą, ekonomikos krizę ir dar kokį skandalą. Geros naujienos? Galbūt viena, užkišta kažkur tarp reklamų. Tai nėra atsitiktinumas – tai verslo modelis.
Žiniasklaida jau seniai suprato paprastą tiesą: žmogus į blogą naujieną reaguoja stipriau nei į gerą. Paspaudimų skaičiai tai patvirtina kiekvieną dieną. Straipsnis apie katastrofą gauna dešimt kartų daugiau skaitytojų nei straipsnis apie mokslininką, išgydžiusį ligą. Redakcijos tai mato, reklamuotojai moka už srautą – ir ratas sukasi toliau.
Jūsų smegenys yra užprogramuotos bijoti
Čia prasideda įdomiausia dalis. Tai, kad jus traukia blogos naujienos, nėra jūsų charakterio trūkumas – tai evoliucija. Smegenys turi tai, ką mokslininkai vadina negatyvumo šališkumu (negativity bias). Mūsų protėviams reikėjo greitai reaguoti į grėsmes – liūtas krūmuose buvo svarbiau nei gražus saulėlydis. Tie, kurie labiau dėmesį kreipė į pavojus, išgyveno.
Problema ta, kad šiandien jūsų smegenys reaguoja į antraštę apie ekonomikos krizę lygiai taip pat, kaip kadaise reagavo į tą liūtą. Kortizolis kyla, širdis plaka greičiau, dėmesys sutelkiamas. Ir jūs spaudžiate skaityti toliau.
Žiniasklaida to nesukūrė – ji tiesiog tai išnaudoja.
Kas nutinka, kai to per daug
Nuolatinis blogų naujienų srautas palieka pėdsaką. Tyrimai rodo, kad žmonės, kurie kasdien intensyviai seka naujienas, dažniau jaučia nerimą, pesimistiškai vertina ateitį ir mano, kad pasaulis yra pavojingesnis nei jis yra iš tikrųjų. Psichologai tai vadina doomscrolling efektu – kai slinkimas per blogas naujienas tampa kompulsyviu įpročiu, nors jis aiškiai kenkia savijautai.
Ir čia yra paradoksas: kuo labiau jaučiatės blogai, tuo labiau ieškote naujienų, nes smegenys nori „suprasti grėsmę”. O naujienos duoda daugiau to paties. Uždaras ratas.
Ką su tuo daryti – ir kodėl tai ne apie atsiribojimą
Atsakymas nėra išjungti visas naujienas ir gyventi burbule. Informuotas pilietis yra sveikesnė visuomenė. Bet yra skirtumas tarp sąmoningo informacijos vartojimo ir pasyvaus naujienų srautų rijimo.
Praktiškai tai reiškia: pasirinkite kelis patikimus šaltinius vietoj dešimties. Skirkite naujienoms konkretų laiką, o ne tikrinkite jas kiekvieną valandą. Ir aktyviai ieškokite konstruktyvios žurnalistikos – ji egzistuoja, tiesiog algoritmai jos nestumia į viršų.
Pasaulis nėra toks blogas, kaip atrodo ekrane
Statistiškai kalbant, žmonija gyvena viename iš saugiausių, sveikiausių ir turtingiausių laikotarpių istorijoje. Skurdas mažėja, vidutinė gyvenimo trukmė ilgėja, raštingumas auga. Bet jūs to nežinote, nes tai neparduoda reklamų.
Tai nereiškia, kad problemų nėra – jos yra, ir apie jas reikia kalbėti. Bet kai jūsų pasaulio suvokimas formuojamas išimtinai per tai, kas sukelia stipriausią emocinę reakciją, jūs nebematote tikro vaizdo. Matote tik tai, kas pelningiausia rodyti. O tai – jau ne žurnalistika. Tai spektaklis, kuriame jūsų dėmesys yra bilietas.
