Smegenis apgaudinėja pats jų dizainas
Kiekvieną kartą, kai atidarote naujienų portalą, jūsų smegenys patiria nedidelį stresą – ir tai nėra atsitiktinumas. Raudonos antraštės, didelės raidės, šauktukai – visa tai sukurta tam, kad sukeltų reakciją. Evoliuciškai mūsų smegenys yra užprogramuotos reaguoti į pavojaus signalus, o raudona spalva yra vienas iš stipriausių tokių signalų. Kai matote „SKUBIAI” ar „KRIZĖ” raudonomis raidėmis, jūsų kūnas reaguoja taip, lyg grėsmė būtų reali ir čia pat.
Problema ta, kad šis mechanizmas buvo naudingas tada, kai reikėjo bėgti nuo plėšrūno. Šiandien jis tiesiog išsekina. Kortizolis – streso hormonas – išsiskiria, širdis plaka greičiau, o jūs sėdite prie kompiuterio ir niekur nebėgate. Energija neišleidžiama, įtampa kaupiasi.
Nuolatinis naujienų srautas – tai ne informacija, tai triukšmas
Yra skirtumas tarp to, kad esate informuotas, ir to, kad esate nuolat bombarduojamas naujienomis. Tyrimai rodo, kad žmonės, kurie dažnai tikrina naujienas per dieną, jaučia didesnį nerimą nei tie, kurie skaito naujienas kartą ar du. Ir čia svarbu suprasti vieną dalyką: daugiau informacijos nereiškia geresnio supratimo. Dažnai yra atvirkščiai – per daug informacijos sukelia paralyžių ir bejėgiškumo jausmą.
Ypač sunkiai tai veikia žmones, kurie ir taip linkę į nerimą. Jei jau turite polinkį galvoti apie blogiausius scenarijus, nuolatinės katastrofinės antraštės tik maitina tą ciklą. Smegenys pradeda ieškoti pavojų net ten, kur jų nėra.
Ką galima padaryti – ir tai tikrai veikia
Pirmas ir paprasčiausias žingsnis – nustatykite konkrečius laikus naujienoms. Pavyzdžiui, rytą po kavos ir vakare po darbo. Tai skamba banaliai, bet iš tikrųjų keičia daug. Jūsų smegenys nustoja būti nuolat budrios ir laukiančios kito „SKUBIAI”.
Antras dalykas – išsirinkite kelis patikimus šaltinius ir laikykitės jų. Naujienų portalų skaičius nėra lygus informacijos kokybei. Dešimt portalų, rašančių apie tą patį įvykį, neduos jums dešimt kartų daugiau žinių – tik dešimt kartų daugiau streso.
Trečias – išmokite atpažinti, kada antraštė yra sukurta tam, kad sukeltų emociją, o ne informuotų. Klauskite savęs: ar ši žinia reikalauja mano neatidėliotinos reakcijos? Ar aš galiu kažką padaryti su šia informacija? Jei atsakymas į abu klausimus yra „ne” – tikriausiai jums to skaityti nereikia.
Informuotumas be savęs naikinimo
Svarbu nepamiršti, kad atsiribojimas nuo naujienų nereiškia galvos kišimo į smėlį. Galima būti atsakingu piliečiu ir tuo pat metu saugoti savo psichinę sveikatą – tai nėra prieštaravimai. Skirtumas tarp šių dviejų dalykų yra sąmoningumas: jūs renkate informaciją, o ne ji renka jus. Kai suprantate, kaip veikia šis mechanizmas – raudonos spalvos, skubos jausmas, begalinis srautas – tampa daug lengviau sustoti ir paklausti savęs, ar jums to tikrai reikia. O dažniausiai paaiškėja, kad reikia žymiai mažiau, nei atrodė.
