Tas jausmas, kai „mokslininkai atrado” kažką stebuklingą
Prisimenu, kaip mama man siuntė straipsnį apie tai, kad citrinos su soda gydo vėžį geriau nei chemoterapija. Žinutė atkeliavo su trimis šauktukiniais ir prašymu „perskaityti rimtai”. Ir čia ne apie mamą – tai apie tai, kad mes visi esame jautrūs tokiems dalykams. Lietuviai, latviai, vokiečiai, amerikiečiai. Smegenys veikia vienodai.
Bet kodėl gi taip nutinka? Kodėl protingi, išsilavinę žmonės pasidalina informacija apie tai, kad magnolijos žiedlapiai naikina riebalus arba kad vienas produktas „sunaikina” kepenis?
Mūsų smegenys tiesiog mėgsta lengvus atsakymus
Sveikata yra sudėtinga. Tikroji medicina – nuobodi ir pilna „priklauso nuo situacijos”. O sensacinga žinutė siūlo paprastą sandorį: daryk štai taip ir viskas bus gerai. Tai psichologiškai labai patrauklu, ypač kai žmogus jaučiasi bejėgis prieš ligą ar nesuprantamą simptomą.
Be to, Lietuvoje dar gyvas nepasitikėjimas oficialiais šaltiniais. Sovietmečio palikimas – kai valstybė meluodavo, žmonės išmoko tikėti „žinantiems žmonėms” labiau nei institucijoms. Tas refleksas išliko. „Oficialiai nepasakys tiesos” – tokia mintis vis dar gyva daugelio galvose, ir ją aktyviai išnaudoja dezinformacijos skleidėjai.
Kaip atpažinti, kad kažkas bando tave apgauti
Yra keletas ženklų, kurie turėtų iškart įjungti vidinį alarmą:
- „Tai, ko gydytojai nenori, kad žinotum” – klasika. Jei informacija tikrai veiksminga, gydytojai ją žino ir naudoja.
- Vienas ingredientas gydo viską – nuo nutukimo iki depresijos ir onkologijos. Realybėje taip nebūna.
- Nėra nuorodos į tyrimus arba nuoroda veda į kažkokį „institutą”, apie kurį niekas negirdėjo.
- Emocinis skubėjimas – „pasidalink dabar, kol nepašalino”, „tavo artimieji turi tai žinoti”.
Ir dar vienas dalykas – jei straipsnis parduoda kažką konkrečiai, tai jau ne žurnalistika, o reklama su sveikatos priedanga.
Bet kaip rasti patikimą informaciją, kai jos tiek daug?
Čia nėra stebuklingos formulės, deja. Tačiau keletas praktinių dalykų tikrai padeda. PubMed – nemokama mokslinių tyrimų duomenų bazė – yra prieinama visiems. Jei teiginys rimtas, apie jį turėtų būti tyrimų. Snopes arba lietuviška Demaskuok.lt greitai patikrina populiarias klaidingas žinutes.
Taip pat verta išmokti vieną paprastą klausimą: kas čia uždirba? Kas finansuoja šitą svetainę, šitą „institutą”, šitą „ekspertą”? Pinigų pėdsakas labai dažnai atskleidžia tikrąjį straipsnio tikslą.
Vietoj pabaigos – kodėl tai iš tiesų svarbu
Galima sakyti, na ir kas, žmogus geria citrinos sultis su soda, nieko baisaus. Bet problema gilesnė. Žmonės atideda tikrą gydymą, nes tiki alternatyva. Žmonės atsisako vakcinų. Žmonės išleidžia pinigus bereikalingiems papildams vietoj to, kad nupirktų tikrus vaistus. Tai nėra abstrakti žala – tai realūs žmonės, kurie realiai kenčia.
Kritinis mąstymas apie sveikatą nėra elitinis įgūdis. Tai tiesiog įprotis sustoti prieš dalinant ir paklausti savęs: ar aš tikrai žinau, kad tai tiesa? Kartais pakanka tik to vieno klausimo.
