Kodėl sveikatos dezinformacija tapo tokia įprasta
Socialiniai tinklai tapo pagrindiniu informacijos šaltiniu daugeliui žmonių, ieškančių atsakymų apie sveikatą. Problema ta, kad algoritmai neskiria patikimos medicininės informacijos nuo pavojingų mitų. Platformos prioritetą teikia turiniui, kuris generuoja įsitraukimą – patikimus, komentarus, pasidalinimus. O kas generuoja daugiausia reakcijų? Dažniausiai būtent sensacingi, emocionalūs ar kontroversiški teiginiai.
Kai kurie žmonės dalijasi klaidinga informacija netyčia, tikėdami, kad padeda kitiems. Kiti tai daro sąmoningai – pardavinėdami produktus, reklamuodami paslaugas ar tiesiog siekdami dėmesio. Yra ir trečioji kategorija: tie, kurie sistemingai skleidžia dezinformaciją dėl ideologinių priežasčių ar siekdami pakenkti visuomenės pasitikėjimui mokslu.
Pandemijos metu ypač aiškiai pamatėme, kaip greitai gali plisti nepagrįsta informacija. Žmonės, patyrę stresą ir nerimą, tapo ypač pažeidžiami. Jie ieškojo greitų atsakymų, paprastų sprendimų sudėtingoms problemoms. Socialiniai tinklai suteikė platformą visiems – tiek ekspertams, tiek pseudoekspertams, ir dažnai pastarieji skambėjo įtikinamiau.
Tipiniai klaidinančios informacijos požymiai
Moksliškai skambantys terminai ir sudėtinga kalba dažnai naudojami kaip dūmų uždanga. Jei kažkas rašo apie „kvantinį rezonansą”, „detoksikaciją ląstelių lygmenyje” ar „energijos vibracijų subalansavimą”, turėtumėte suabejoti. Tikri medicinos specialistai stengiasi kalbėti suprantamai, nes jų tikslas – perteikti informaciją, o ne pasirodyti protingiems.
Kategoriškas tonas yra kitas raudonas vėliavėlės. Medicina retai būna juoda ar balta. Tikri ekspertai pripažįsta niuansus, apribojimus, išimtis. Jei kažkas teigia, kad „šis produktas išgydys VISAS ligas” ar „visi gydytojai slepia ŠIĄ tiesą”, greičiausiai tai nesąmonė. Mokslas veikia per tikimybes, ne absoliutus.
Emocinis manipuliavimas taip pat labai paplitęs. Istorijos apie „stebuklinguosius išgijimus”, dramatiškas transformacijas ar baisias pasekmes, kurių patyrė tie, kurie „neklausė šio patarimo”. Tokios istorijos dirba su mūsų baimėmis ir viltimis, aplenkdamos kritinį mąstymą. Asmeniniai liudijimai gali būti galingi, bet jie nėra įrodymas – tai tik vieno žmogaus patirtis, kurią galėjo lemti daugybė veiksnių.
Dar vienas požymis – šaltinių trūkumas arba nuorodos į abejotinus šaltinius. Patikima sveikatos informacija visada remiasi tyrimais, kuriuos galima patikrinti. Jei straipsnis mini „tyrimus”, bet nepateikia jokių nuorodų, arba nurodo į nežinomus „nepriklausomus tyrėjus”, tai turėtų kelti klausimų.
Kas slepiasi už įtikinama atrodančių profilių
Socialiniuose tinkluose bet kas gali vadintis ekspertu. Žmonės kuria profesionaliai atrodančius profilius, naudoja baltus chalatus nuotraukose, prideda įspūdingai skambančius titulus. Bet kaip atskirti tikrą specialistą nuo apsimetėlio?
Tikrinkite kredencialus. Ar asmuo turi oficialų medicinos išsilavinimą? Ar jis licencijuotas praktikuoti? Ar dirba pripažintoje įstaigoje? Šią informaciją dažnai galima rasti viešuose registruose. Jei kažkas teigia esąs gydytojas, bet jo vardas nerandamas medicinos specialistų registre, tai didelis raudonas signalas.
Atkreipkite dėmesį į tai, ką asmuo parduoda. Jei „ekspertas” nuolat reklamuoja konkrečius produktus, papildus ar paslaugas, jo motyvai gali būti finansiniai, o ne švietėjiški. Tai nereiškia, kad visa informacija automatiškai klaidinga, bet reikia būti atsargesniems. Tikri sveikatos specialistai dažniau kalba apie gyvenimo būdo pokyčius, įpročius, bendrus principus – ne konkrečius produktus.
Pažiūrėkite į bendruomenę ir sąveiką. Ar asmuo bendrauja su kitais pripažintais specialistais? Ar jo darbas cituojamas patikimose publikacijose? Ar jis dalyvauja profesinėse konferencijose? Pseudoekspertai dažnai veikia izoliuotai, sukurdami savo uždarą ekosistemą sekėjų, kurie vienas kitą sustiprina.
Kaip veikia patvirtinimo šališkumas sveikatos klausimais
Mes visi turime polinkį ieškoti informacijos, kuri patvirtina tai, kuo jau tikime. Jei manote, kad cukrus yra nuodai, greičiausiai atkreipsite dėmesį į straipsnius, kurie tai patvirtina, ir ignoruosite tuos, kurie pateikia niuansuotesnį vaizdą. Tai natūralu, bet pavojinga, kai kalbame apie sveikatą.
Socialinių tinklų algoritmai šį šališkumą dar labiau sustiprina. Jie mato, kokį turinį jūs paspaudžiate, kuo dalijatės, ką komentuojate, ir rodo jums daugiau panašaus turinio. Taip susiformuoja vadinamosios „informacijos burbulai” ar „aido kameros”, kur visi šaltiniai patvirtina tas pačias idėjas, net jei jos klaidingos.
Ypač pavojinga tai tampa, kai žmonės susiduria su sveikatos problemomis. Pavyzdžiui, tėvai, kurių vaikas turi autizmo spektro sutrikimą, gali ieškoti alternatyvių paaiškinimų ir gydymo būdų. Jie gali užkliūti už turinio, kuris kaltina vakcinas, ir algoritmas pradės jiems rodyti vis daugiau panašios informacijos. Netrukus jų srautas bus pilnas pseudomokslinių teorijų, o patikima informacija taps vis sunkiau pasiekiama.
Kaip su tuo kovoti? Sąmoningai ieškokite informacijos, kuri prieštarauja jūsų įsitikinimams. Skaitykite kritinius straipsnius apie tai, kuo tikite. Sekite šaltinius, kurie pateikia įvairias perspektyvas. Tai nepatogu ir gali kelti kognityvinio disonanso, bet būtent taip formuojasi subalansuotas supratimas.
Praktiniai įrankiai ir strategijos informacijos tikrinimui
Kai susiduriate su sveikatos teiginiu socialiniuose tinkluose, pirmiausia sustokite ir nedalinkitės iš karto. Net jei informacija atrodo naudinga, skirkite kelias minutes jos patikrinimui. Šis paprastas veiksmas gali sustabdyti dezinformacijos grandinę.
Naudokite faktų tikrinimo svetaines. Organizacijos kaip Maldian.lt, Health Feedback, Science Feedback ar tarptautinės platformos kaip Snopes reguliariai tikrina populiarius sveikatos teiginius. Tiesiog įveskite pagrindinius teiginių žodžius į paieškos sistemą kartu su žodžiais „fact check” ar „debunked”.
Ieškokite informacijos patikimuose šaltiniuose. Pasaulio sveikatos organizacija, nacionaliniai sveikatos institutai, pripažintų universitetų medicinos fakultetai, profesinės medicinos asociacijos – tai šaltiniai, kurie turi reputaciją saugoti ir kurių informacija yra recenzuojama. Jei teiginys yra teisingas ir svarbus, greičiausiai rasite apie jį informacijos šiuose šaltiniuose.
Mokykitės atpažinti manipuliuotas nuotraukas ir vaizdo įrašus. Šiuolaikinės technologijos leidžia labai įtikinamai klastoti vizualinę medžiagą. Naudokite atvirkštinę paveikslėlių paiešką (Google Images, TinEye), kad pamatytumėte, ar nuotrauka naudojama kitame kontekste. Jei vaizdo įrašas atrodo įtartinas, ieškokite originalaus šaltinio.
Konsultuokitės su savo gydytoju prieš priimdami svarbius sveikatos sprendimus, paremtus informacija iš socialinių tinklų. Tai gali atrodyti akivaizdu, bet daugelis žmonių to nedaro. Jūsų gydytojas gali padėti įvertinti, ar informacija taikoma jūsų konkrečiai situacijai, ar yra pagrįsta įrodymais ir ar neprieštarauja jūsų esamam gydymui.
Vaikų ir paauglių apsauga nuo sveikatos dezinformacijos
Jaunesni žmonės praleidžia daug laiko socialiniuose tinkluose ir dažnai neturi patirties ar įgūdžių kritiškai vertinti informacijos. Jie ypač pažeidžiami tam tikrų tipų dezinformacijai – apie mitybą, kūno įvaizdį, psichikos sveikatą.
Platformose kaip TikTok ar Instagram populiarūs „sveikatos influenceriai” dažnai reklamuoja pavojingas dietas, nepagrįstus papildus ar klaidinančią informaciją apie psichikos sveikatos sutrikimus. Paaugliai, kurie ir taip patiria spaudimą dėl išvaizdos ir tapatybės formavimosi, gali lengvai patikėti žadančiais greitą transformaciją patarimais.
Kaip tėvai ar auklėtojai galite padėti? Pirmiausia, kalbėkite apie tai, ką jie mato internete. Nekritikuokite iš karto, bet užduokite klausimus: „Kas tai pasakė? Kaip jie tai žino? Ar yra kitų nuomonių?” Padėkite jiems išvystyti kritinio mąstymo įgūdžius, o ne tiesiog pasakykite, kas teisinga ar klaidinga.
Mokykite juos atpažinti reklamą ir influencerių partnerystes. Daugelis jaunų žmonių nesupranta, kad didelė dalis turinio, kurį jie mato, yra mokama reklama, net jei tai nėra aiškiai pažymėta. Paaiškinkite, kaip veikia influencerių verslo modelis ir kodėl jie gali būti šališki.
Skatinkite sveikus informacijos šaltinius. Padėkite jiems rasti patikimus, bet jiems prieinamus ir įdomius sveikatos švietimo šaltinius. Yra daug gerų YouTube kanalų, podcast’ų ir Instagram paskyrų, kuriuos valdo tikri sveikatos specialistai ir kurie kalba jaunimui suprantama kalba.
Kai dezinformacija paveikia artimuosius
Vienas sudėtingiausių dalykų – matyti, kaip žmogus, kurį mylite, patiki ir veikia pagal klaidinančią sveikatos informaciją. Galbūt jūsų tėvai pradėjo vartoti keistus papildus, atsisakė įrodymais pagrįsto gydymo ar dalijasi pavojingais mitais socialiniuose tinkluose.
Pirmasis instinktas – konfrontuoti ir įrodyti, kad jie klysta. Bet tyrimai rodo, kad tiesioginė konfrontacija dažnai tik sustiprina žmogaus įsitikinimus. Tai vadinama „atsitrenkimo efektu” – kai žmonės, susidūrę su informacija, kuri prieštarauja jų įsitikinimams, dar labiau įsitvirtina savo pozicijose.
Vietoj to, bandykite empatiją ir smalsumą. Klauskite, kodėl jie tuo tiki, kas jiems tai pasakė, kokia jų patirtis. Dažnai už dezinformacijos tikėjimu slypi teisėti poreikiai ar rūpesčiai – noras kontroliuoti savo sveikatą, nepasitikėjimas medicinos sistema dėl ankstesnių neigiamų patirčių, baimė dėl šalutinio poveikio.
Pripažinkite tuos teisėtus jausmus. Galite nesutikti su išvadomis, bet pripažinti, kad jų rūpesčiai yra realūs. Pavyzdžiui: „Suprantu, kad nerimaujate dėl vaistų šalutinio poveikio. Tai teisėta. Gal galėtume kartu pasižiūrėti, ką sako tyrimai apie faktinį riziką ir naudą?”
Dalinkitės informacija neagresyviai. Vietoj to, kad siųstumėte straipsnius su žinute „matai, kaip tu klydai”, galite pasakyti: „Radau įdomų straipsnį apie tai, gal tau būtų įdomu pažiūrėti?” Leiskite jiems patiems prieiti prie išvadų, o ne jausti, kad jūs bandote juos kontroliuoti.
Kartais reikia pripažinti, kad negalite pakeisti žmogaus minčių. Jei kalbama apie suaugusį žmogų, turintį sprendimo teisę, jūsų galimybės yra ribotos. Galite tik pasiūlyti informaciją, palaikymą ir būti šalia, kai jiems jo prireiks.
Navigacija informacijos perpildytame pasaulyje
Problema ne ta, kad trūksta informacijos apie sveikatą – priešingai, jos per daug. Kiekvieną dieną publikuojami tūkstančiai straipsnių, tyrimų, nuomonių. Net specialistams sunku sekti. Paprastiems žmonėms tai gali būti tiesiog paralyžuojanti.
Socialiniai tinklai šią problemą ir sukuria, ir pablogina. Jie suteikia prieigą prie informacijos, bet be konteksto, be filtravimo, be kokybės kontrolės. Vienas įrašas gali pasiekti milijonus žmonių per kelias valandas, nepriklausomai nuo to, ar jis teisingas, ar ne.
Sprendimas nėra atsisakyti socialinių tinklų – jie tapo per daug integruoti į mūsų gyvenimus. Sprendimas yra išvystyti geresnę informacinę higienos praktiką. Taip pat, kaip išmokome plauti rankas prieš valgį, turime išmokti „plauti” informaciją prieš ją priimant kaip tiesą.
Tai reiškia lėtinti. Sustoti prieš reaguojant. Tikrinti šaltinius. Ieškoti kelių perspektyvų. Pripažinti, ko nežinome. Būti pasiruošusiems keisti nuomonę, kai atsiranda naujų įrodymų. Šie įgūdžiai tampa vis svarbesni ne tik sveikatos klausimais, bet visose gyvenimo srityse.
Taip pat svarbu pripažinti savo apribojimus. Mes ne visi galime būti medicinos ekspertai. Tai normalu. Bet galime išmokti atpažinti, kas yra ekspertas, kaip vertinti informacijos patikimumą ir kada kreiptis pagalbos. Tai ne silpnybės ženklas – tai išminties ženklas.
Galiausiai, turime būti kantrūs sau ir kitiems. Visi kartais patikime klaidinga informacija. Visi kartais dalijamės kažkuo, ko vėliau gailimės. Svarbu ne būti tobulais, bet būti pasirengusiems mokytis, taisytis ir padėti kitiems daryti tą patį. Informacijos ekosistema, kurioje gyvename, yra sudėtinga, bet kartu galime ją padaryti šiek tiek sveikesnę.
