Kodėl taip lengva patikėti nesąmonėmis apie sveikatą?
Kiekvieną dieną naršydami Facebook, Instagram ar TikTok matome dešimtis įrašų apie sveikatą. Čia tau ir stebuklingos dietos, ir vaistai nuo visų ligų, ir „gydytojų nekenčiami” patarimai. Problema ta, kad dauguma šių „atradimų” yra arba visiškai išgalvoti, arba taip iškraipyti, kad neturi nieko bendra su tikrove.
Žmonės socialiniuose tinkluose dalijasi informacija apie sveikatą dažniau nei bet kokia kita tema. Kodėl? Nes sveikatos temos mus liečia asmeniškai. Kai matome įrašą „Kaip aš išgydžiau artritą per 3 savaites!”, mūsų smegenys iškart susidomėja. Ypač jei patys kenčiame nuo panašių problemų arba žinome ką nors, kam tai aktualu.
Socialinių tinklų algoritmai puikiai žino, kas mus domina, ir maitina vis daugiau panašaus turinio. Jei kartą paspaudei ant įrašo apie natūralius vaistus, algoritmas spręs, kad tau tai įdomu, ir rodys vis daugiau tokio turinio. Taip susiformuoja informacijos burbulas, kuriame visi kalba tą patį, ir pradeda atrodyti, kad „visi taip daro” arba „visi apie tai kalba”.
Dar viena priežastis – emocijos. Klaidinančios naujienos dažniausiai sukurtos taip, kad sukeltų stiprią emocinę reakciją: baimę, viltį, pyktį ar susižavėjimą. „Gydytojai slepia šią informaciją!” – toks antraštės variantas veikia daug geriau nei nuobodus „Tyrimas rodo nedidelius pokyčius”.
Raudonos vėliavėlės, kurias reikia pastebėti
Mokėti atpažinti klaidinančią informaciją – tai tarsi turėti supergebėjimą šiuolaikiniame pasaulyje. Yra keletas aiškių ženklų, kurie turėtų įjungti tavo vidinę aliarmą.
Pirmas ir ryškiausias ženklas – kategoriškas teiginys apie „stebuklą”. Jei kas nors teigia, kad atrado būdą išgydyti vėžį citrinomis, numesti 20 kg per savaitę arba sustabdyti senėjimą vienu papildu – bėk kuo toliau. Tikroji medicina retai kai veikia kaip magija. Dažniausiai tai ilgas, sudėtingas procesas su įvairiais rezultatais skirtingiems žmonėms.
Antra raudona vėliavėlė – „jie nenori, kad žinotum”. Jei įraše teigiama, kad gydytojai, farmacijos kompanijos ar vyriausybė slepia šią informaciją, greičiausiai tai nesąmonė. Medicinos bendruomenė nėra monolitinė organizacija su bendru tikslu ką nors slėpti. Priešingai – gydytojai konkuruoja tarpusavyje už atradimus ir publikacijas.
Trečias požymis – asmeninės istorijos be jokių įrodymų. „Mano pusbrolis išgydė diabetą valgydamas tik bananus” – tokios istorijos gali būti įkvepiantys, bet jos nieko neįrodo. Vienas atvejis nėra statistika. Galbūt tas pusbrolis turėjo lengvą prediabeto formą, galbūt jis dar ir kitų dalykų darė, o galbūt visa istorija išgalvota.
Ketvirtasis signalas – prašoma greitai veikti arba pirkti. „Ši informacija bus ištrinta po 24 valandų!” arba „Tik šiandien – specialus pasiūlymas!” Tikra medicininė informacija niekur nedingsta ir nereikalauja skubių sprendimų. Jei kas nors skubina tave pirkti produktą ar pradėti gydymą nedelsiant – sustok ir pagalvok.
Kas slepiasi už patrauklių antraščių?
Socialiniuose tinkluose turinys kuriamas taip, kad patrauktų dėmesį per kelias sekundes. Todėl antraštės tampa vis ekstremalesnės, vis šokiruojančios. Problema ta, kad tikroji mokslinė informacija retai kada yra tokia dramatiška.
Daug klaidinančių sveikatos naujienų prasideda nuo tikro tyrimo, bet paskui informacija iškraipoma iki neatpažinimo. Pavyzdžiui, tyrimas pelėms gali parodyti, kad tam tikra medžiaga sumažino naviko dydį 20%. Iki kol ši informacija pasiekia socialinių tinklų įrašą, ji virsta „Mokslininkai atrado vaistą nuo vėžio!”
Tarp laboratorinio tyrimo su pelėmis ir veiksmingo gydymo žmonėms – milžiniškas atstumas. Dauguma medžiagų, kurios veikia laboratorijoje, niekada netampa vaistais žmonėms. Bet tai netrukdo kurti sensacingų antraščių.
Kitas dažnas triukas – selektyvus faktų parinkimas. Iš didelio tyrimo paimama tik ta dalis, kuri palaiko norima išvadą, o visa kita informacija ignoruojama. Arba cituojami tik tie ekspertai, kurie sutinka su autoriaus nuomone, o visi kiti specialistai nutylimi.
Ypač pavojingos yra naujienos, kurios naudoja mokslinę terminologiją, kad atrodytų patikimos. „Klinikiškai įrodyta”, „moksliniai tyrimai rodo”, „ekspertai rekomenduoja” – šie žodžiai skamba įtikinamai, bet dažnai nereiškia nieko konkretaus. Kokie tyrimai? Kokie ekspertai? Kur publikuota?
Socialinių tinklų įtakos asmenybės ir sveikatos patarimai
Šiandien bet kas gali tapti „sveikatos ekspertu” socialiniuose tinkluose. Nereikia medicinos išsilavinimo, nereikia jokių kvalifikacijų – užtenka gero apšvietimo, patrauklaus fono ir pasitikėjimo savimi.
Influenceriai dažnai dalijasi savo „kelione į sveikatą”, pasakoja apie produktus, kurie „pakeitė jų gyvenimą”, ir duoda patarimus milijonams sekėjų. Problema ta, kad tai, kas veikė vienam žmogui (arba atrodė, kad veikė), nebūtinai veiks kitiems. Dar blogiau – gali būti pavojinga.
Kai kurie influenceriai tiesiog nesuvokia savo atsakomybės. Jie dalijasi tuo, kas jiems atrodo įdomu ar naudingas, negalvodami apie galimas pasekmes. Kiti žino, ką daro, bet pinigai iš reklamos ar produktų pardavimo yra svarbesni už sekėjų sveikatą.
Ypač pavojinga, kai influenceriai pradeda kritikuoti tradicinę mediciną ir ragina žmones atsisakyti gydymo. „Aš atsisakiau vaistų ir pasveikau natūraliai” – tokie įrašai gali paskatinti žmones su rimtomis ligomis nutraukti gydymą, o tai kartais baigiasi tragiškai.
Svarbu suprasti, kad influenceriai yra verslo žmonės. Jų tikslas – uždirbti pinigus iš sekėjų dėmesio. Kai jie rekomenduoja produktą, dažniausiai už tai gauna atlygį. Net jei įraše parašyta #reklama, daugelis žmonių vis tiek priima rekomendaciją kaip nuoširdų patarimą.
Kaip patikrinti informaciją prieš ja patikint?
Gerai, dabar žinai, ko saugotis. Bet kaip praktiškai patikrinti, ar informacija patikima? Yra keletas paprastų žingsnių, kurie užtrunka vos kelias minutes, bet gali apsaugoti nuo didelių klaidų.
Pirmas žingsnis – pažiūrėk, kas yra informacijos šaltinis. Ar tai medicinos profesionalas su tikromis kvalifikacijomis? Ar tai pripažinta sveikatos organizacija? Ar tai mokslinė institucija? Jei šaltinis yra „kažkas pasakė” arba „radau internete”, tai nėra patikimas šaltinis.
Antras žingsnis – ieškoti originalaus tyrimo ar straipsnio. Jei įraše teigiama, kad „tyrimai rodo”, pabandyk rasti tuos tyrimus. Dažnai paaiškėja, kad jokių tyrimų nėra, arba jie visiškai ne apie tai, ką teigia įrašas. Galima naudoti Google Scholar arba tiesiog įvesti raktažodžius į paieškos sistemą su žodžiu „study” ar „research”.
Trečias žingsnis – pasitikrink keliuose šaltiniuose. Jei radai įdomią informaciją, pažiūrėk, ar kiti patikimi šaltiniai apie tai rašo. Jei visi rimti medicinos portalai tyli apie „revoliucinį atradimą”, kuris plinta socialiniuose tinkluose, greičiausiai tai ne toks jau revoliucinis.
Ketvirtas žingsnis – naudok faktų tikrinimo svetaines. Yra specialių platformų, kurios tiria populiarias naujienas ir atskiria tiesą nuo melo. Lietuvoje veikia Delfi Faktai, o tarptautiniu mastu – Snopes, FactCheck.org ir kitos. Tiesiog įvesk abejotiną teiginį į paieškos sistemą kartu su žodžiu „fact check”.
Penktas žingsnis – pasitark su tikru gydytoju. Jei informacija atrodo įdomi ir aktuali tavo sveikatai, nepradėk veikti savarankiškai. Pasikalbėk su savo šeimos gydytoju. Jis gali profesionaliai įvertinti, ar tai turi prasmės būtent tavo atveju.
Kodėl netgi išsilavinę žmonės patenka į pinkles?
Galvoji, kad tik neišprusę žmonės tiki nesąmonėmis internete? Ne taip. Tyrimai rodo, kad išsilavinimas ir intelektas neapsaugo nuo klaidinančios informacijos. Kartais net priešingai – protingi žmonės gali būti labai įgudę rasti argumentus tam, kuo jau tiki.
Viena priežasčių – patvirtinimo šališkumas. Mes visi turime polinkį ieškoti ir tikėti informacija, kuri patvirtina mūsų jau turimas nuomones. Jei jau manai, kad natūralūs vaistai geresni už sintetinius, tu automatiškai labiau patikėsi straipsniais, kurie tai palaiko, ir skeptiškai žiūrėsi į priešingą informaciją.
Antra priežastis – asmeninė patirtis. Jei tu ar tavo artimas žmogus turėjote blogą patirtį su tradicine medicina, gali būti linkęs ieškoti alternatyvų ir labiau pasitikėti netradiciniais metodais. Emocinė patirtis dažnai yra stipresnė už racionalius argumentus.
Trečia priežastis – poreikis kontroliuoti situaciją. Kai susiduri su sunkia liga ar sveikatos problema, nori jaustis, kad gali ką nors daryti. Socialiniuose tinkluose siūlomi „paprasti sprendimai” duoda iliuziją kontrolės. Atrodo, kad yra lengvas būdas išspręsti problemą, jei tik žinai teisingą informaciją.
Ketvirta priežastis – nepasitikėjimas institucijomis. Dėl įvairių priežasčių daugelis žmonių nepasitiki farmacijos kompanijomis, vyriausybe ar net gydytojais. Kai nepasitiki oficialiomis institucijomis, labiau linkęs tikėti alternatyviais šaltiniais, net jei jie mažiau patikimi.
Praktiniai įrankiai ir ištekliai apsisaugojimui
Teorija teorija, bet kaip visa tai pritaikyti praktiškai? Štai konkretūs įrankiai ir metodai, kuriuos gali pradėti naudoti jau šiandien.
Pirma, susikurk sąrašą patikimų sveikatos informacijos šaltinių. Lietuvoje tai gali būti Sveikatos apsaugos ministerijos svetainė, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, universitetinių ligoninių svetainės. Tarptautiniu mastu – Pasaulio sveikatos organizacija (WHO), Mayo Clinic, WebMD, NHS (Britanijos sveikatos sistema).
Antra, įsidiek naršyklės plėtinius, kurie padeda atpažinti nepatikimas svetaines. Pavyzdžiui, NewsGuard vertina naujienų svetainių patikimumą. Nors tai ne tobulas sprendimas, bet gali padėti greitai susiorientuoti.
Trečia, išmok skaityti mokslinius straipsnius bent paviršutiniškai. Nereikia būti mokslininku, kad suprastum pagrindinius dalykus. Pažiūrėk į tyrimo dydį (kiek žmonių dalyvavo), metodologiją (kaip buvo atliktas tyrimas), rezultatus ir išvadas. Jei tyrimas atliktas su 10 žmonių – tai ne labai patikimi rezultatai. Jei tyrimas remiamas kompanijos, kuri parduoda tiriamą produktą – tai kelia klausimų.
Ketvirta, naudok kritinio mąstymo klausimus. Prieš patikėdamas informacija, paklausk savęs: Kas tai sako? Kodėl jie tai sako? Kokius įrodymus jie pateikia? Ar yra kiti paaiškinimai? Kas galėtų būti neteisingai? Šie paprasti klausimai gali apsaugoti nuo daugelio klaidų.
Penkta, dalijkis patikima informacija su kitais. Kai matai, kad draugas socialiniuose tinkluose dalijasi klaidinančia informacija, švelniai nurodyk į patikimus šaltinius. Nebūtina konfrontuoti ar gėdinti – tiesiog pasiūlyk geresnę informaciją.
Kaip kalbėti su artimaisiais, kurie tiki nesąmonėmis?
Vienas sudėtingiausių dalykų – kai tavo artimas žmogus pradeda tikėti ir dalintis klaidinančia sveikatos informacija. Galbūt mama dalijasi įrašais apie „stebuklinguosius” papildus, o draugas pradėjo sekti influencerį, kuris ragina atsisakyti vakcinų.
Pirmiausia – nekonfrontuok agresyviai. Sakymas „tu tiki nesąmonėmis” arba „tu kvailas” tik sukels gynybinę reakciją. Žmonės labiau įsitvirtina savo įsitikinimuose, kai jaučiasi puolami. Vietoj to, parodyk susidomėjimą ir užduok klausimus.
„Įdomu, kur tu tai radai?” „Kas yra tas žmogus, kuris tai teigia?” „Ar yra kokių tyrimų apie tai?” Klausimai skatina žmogų pačiam kritiškai pagalvoti, o ne iškart užsidaryti.
Antra, pripažink, jei yra bent krislelis tiesos. Daugelis klaidinančių naujienų turi bent mažą tikros informacijos dalį. Pavyzdžiui, jei kas nors kalba apie natūralių produktų naudą, gali sutikti, kad sveika mityba tikrai svarbi, bet paskui švelniai paaiškinti, kad tai nereiškia, jog reikia atsisakyti visų vaistų.
Trečia, pasidalink asmenine istorija ar jausmais. „Man rūpi tavo sveikata, todėl noriu įsitikinti, kad informacija patikima” skamba geriau nei „tu klysti”. Asmeninis požiūris mažina gynybinę reakciją.
Ketvirta, pasiūlyk kartu pasitikrinti informaciją. „Gal pažiūrėkime, ką apie tai sako gydytojai?” Tai rodo, kad tu ne prieš žmogų, o kartu su juo ieškote tiesos.
Penkta, suprask, kad kartais nieko nepakeisi. Kai žmonės giliai įsitikinę kažkuo, ypač jei tai susiję su jų tapatybe ar bendruomene, labai sunku juos įtikinti. Kartais geriausia, ką gali padaryti, – užtikrinti, kad bent jie žino tavo nuomonę, ir tikėtis, kad ateityje, kai bus pasiruošę, jie prisiminę tavo žodžius.
Kaip ugdyti sveikatos raštingumą sau ir kitiems?
Galiausiai, geriausias būdas apsisaugoti nuo klaidinančios informacijos – ugdyti bendrą sveikatos raštingumą. Tai ne vienkartinis veiksmas, o nuolatinis procesas.
Pradėk nuo savęs. Skaityk patikimus sveikatos šaltinius reguliariai, net jei dabar neturi sveikatos problemų. Tai padės suprasti, kaip veikia žmogaus kūnas, kokie yra dažni susirgimai, kaip veikia vaistai ir gydymas. Kuo daugiau žinai, tuo sunkiau tave apgauti.
Mokyk vaikus ir jaunimą kritiškai vertinti informaciją. Jei turi vaikų ar bendrauja su jaunimu, kalbėk su jais apie tai, kaip atpažinti patikimą informaciją. Tai svarbus įgūdis šiuolaikiniame pasaulyje, ne mažiau svarbus nei skaitymas ar matematika.
Dalinkis patikima informacija socialiniuose tinkluose. Vietoj to, kad tik kritikuotum klaidingą informaciją, aktyviai dalijkis gerais straipsniais, patikimais šaltiniais, įdomiais medicinos faktais. Būk tas žmogus, pas kurį draugai gali ateiti patikrinti, ar informacija teisinga.
Palaikyk mokslo komunikatorius ir žurnalistus, kurie stengiasi paaiškinti sudėtingus dalykus paprastai. Lietuvoje yra vis daugiau mokslininkų ir gydytojų, kurie aktyviai dalijasi patikima informacija socialiniuose tinkluose. Sek juos, dalijkis jų turiniu, palaikyk jų darbą.
Nebijok pripažinti, kai klysti. Visi kartais patikime klaidinga informacija – tai normalu. Svarbu ne tai, kad niekada neklysti, o tai, kad sugebi atpažinti klaidą ir ją ištaisyti. Kai viešai pripažįsti, kad buvai suklaidintas, tai parodo kitiems, kad būti kritišku ir keisti nuomonę yra stiprybė, o ne silpnybė.
Kaip išlikti sveiko proto žmogumi informacijos potvynio akivaizdoje
Taigi, čia mes ir esame – apginkluoti žiniomis, kaip atpažinti nesąmones ir apsisaugoti nuo klaidinančių sveikatos naujienų. Bet nesileisk apgautas manydamas, kad dabar esi visiškai apsaugotas. Klaidinanti informacija nuolat evoliucionuoja, tampa vis subtilesnė, vis įtikinesnė.
Svarbiausia, ką reikia įsiminti – sveikasis protas ir sveikasis skepticizmas. Jei kažkas atrodo per gera, kad būtų tiesa, greičiausiai taip ir yra. Jei kažkas žada greitą ir lengvą sprendimą sudėtingai problemai, būk atsargus. Tikrasis gyvenimas retai būna toks paprastas.
Nepamirsk, kad socialiniai tinklai sukurti taip, kad laikytų tave prisijungusį kuo ilgiau. Jie rodo turinį, kuris sukelia emocijas, kuris verčia spausti, dalintis, komentuoti. Tai nereiškia, kad tas turinys yra tikras ar naudingas. Kartais geriausias dalykas, kurį gali padaryti savo sveikatai, – tiesiog uždaryti aplikaciją ir pasivaikščioti.
Ir galiausiai – nepamirsk, kad už kiekvieno klaidinančio įrašo apie sveikatą gali būti realios pasekmės. Žmonės atsisakė gydymo dėl to, ką perskaitė internete. Žmonės pirko brangius ir nenaudingus produktus. Žmonės prarado laiką ir pinigus, o kartais ir sveikatą. Kai dalijies informacija apie sveikatą, pagalvok apie atsakomybę, kurią prisiimi.
Būk tas žmogus, kuris sustabdo dezinformacijos plitimą, o ne ją platina. Būk tas, kuris užduoda klausimus, o ne aklai tiki. Būk tas, kuris remiasi mokslu, o ne sensacijomis. Tavo sveikata ir tavo artimųjų sveikata yra per brangi, kad ja rizikuotum dėl patrauklios antraštės socialiniame tinkle.
Ir žinok – visada geriau pasitikrinti, nei vėliau gailėtis. Kelios minutės, skirtos informacijos patikrinimui, gali išgelbėti nuo didelių problemų. O jei abejoji – klausk profesionalų. Gydytojai yra tam, kad padėtų, ne tik gydytų, bet ir patartų, paaiškintų, nuramintų. Naudokis jų žiniomis, o ne atsitiktinių žmonių internete.
Dabar eik ir būk protingas informacijos vartotojas. Tavo smegenys tau padėkos!
