Kodėl socialiniai tinklai tapo sveikatos mitų dirva
Kas rytą atsiverčiate telefoną ir matote draugo pasidalintą straipsnį apie stebuklingo vaisto nuo visų ligų atradimą? Arba influencerės įrašą apie tai, kaip ji išgydė sunkią ligą vien tik citrininių sulčių gėrimu? Socialiniai tinklai tapo vieta, kur sveikatos informacija sklinda žaibiškai, bet deja – ne visada ta informacija atitinka tikrovę.
Problema ta, kad Facebook, Instagram ar TikTok algoritmai neskiria, ar turinys yra medicininiu požiūriu tikslus, ar ne. Jiems svarbu tik viena – ar žmonės tuo turiniu dalijasi, komentuoja, reaguoja. O žinote, kas susilaukia daugiausiai dėmesio? Sensacingi, emocionalūs, kartais net šokiruojantys teiginiai apie sveikatą. Štai kodėl mitas apie tai, kad vakcinos sukelia autizmą (kas yra mokslo paneigta), vis dar gyvuoja ir plinta.
Dar viena problema – bet kas gali tapti „sveikatos ekspertu” internete. Nereikia medicinos išsilavinimo, tyrimų ar patirties. Pakanka fotoaparato, šiek tiek charizmos ir kelių įtikinamai skambančių frazių. Žmonės linkę pasitikėti tais, kurie atrodo įtikinami, ypač jei jie dalijasi asmeninėmis istorijomis.
Pagrindiniai klaidinančios informacijos požymiai
Moksliškai pagrįsta sveikatos informacija turi tam tikrus bruožus, kurių paprastai trūksta klaidinančiuose pranešimuose. Pirmiausia atkreipkite dėmesį į kategoriškas formuluotes. Jei matote tokius žodžius kaip „visada”, „niekada”, „100% veiksminga”, „išgydo visas ligas” – turėtų suveikti pavojaus signalas. Tikroji medicina retai kada operuoja absoliutais, nes kiekvienas žmogaus organizmas yra individualus.
Klaidinančios naujienos dažnai remiasi vien tik anekdotiniais įrodymais. „Mano kaimynė išgijo artritą vien tik valgydama imbierą” – tai asmeninė istorija, ne moksliniai duomenys. Taip, galbūt kaimynė tikrai pasijuto geriau, bet tai galėjo lemti dešimtys kitų veiksnių: kiti gydymo metodai, natūralus ligos ciklas, placebo efektas ar net sutapimas.
Dar vienas ryškus požymis – straipsnyje ar įraše nėra nuorodų į mokslinius tyrimus arba tie tyrimai yra netinkamai interpretuojami. Pavyzdžiui, gali būti cituojamas tyrimas su pelėmis, bet pateikiamas taip, tarsi rezultatai būtų tiesiogiai pritaikomi žmonėms. Arba paimamas vienas tyrimas iš šimto ir ignoruojami visi kiti, kurie rodo priešingus rezultatus.
Kas yra patikimi sveikatos informacijos šaltiniai
Norint atskirti grūdus nuo pelų, svarbu žinoti, kur ieškoti patikimos informacijos. Oficialios sveikatos priežiūros institucijos – tokios kaip Sveikatos apsaugos ministerija, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, Pasaulio sveikatos organizacija – yra pirminiai šaltiniai, kuriais galima pasitikėti. Jų teikiama informacija grindžiama moksliniais tyrimais ir reguliariai atnaujinama.
Medicinos žurnalai ir mokslinės duomenų bazės, tokios kaip PubMed, taip pat yra patikimi šaltiniai, nors juose pateikta informacija gali būti sudėtinga suvokti be medicininės kvalifikacijos. Tačiau jei straipsnyje ar įraše matote nuorodas į tokius šaltinius – tai geras ženklas.
Dėl gydytojų ir sveikatos specialistų socialiniuose tinkluose – taip, jie gali būti puikūs informacijos šaltiniai, bet svarbu patikrinti jų kvalifikaciją. Ar jie tikrai yra licencijuoti specialistai? Ar jų teikiama informacija atitinka oficialias rekomendacijas? Geras specialistas visada nurodys, kad jo turinys neskirtas individualiai konsultacijai ir neturėtų pakeisti vizito pas gydytoją.
Kaip patikrinti abejotiną informaciją
Kai susiduriate su įtartina sveikatos naujiena, nepulkite iš karto ja tikėti ar dalintis. Pirmas žingsnis – sustokite ir pagalvokite. Ar tai atrodo per gražu, kad būtų tiesa? Jei taip – greičiausiai taip ir yra.
Antrasis žingsnis – paieškokite tos pačios informacijos kituose šaltiniuose. Jei tai tikrai svarbus medicinos atradimas, apie jį rašys ne tik vienas tinklaraštis ar vienas influenceris. Rimti moksliniai atradimai būna plačiai nušviečiami patikimose naujienų agentūrose ir medicinos žiniasklaidoje.
Naudokitės faktų tikrinimo svetainėmis. Nors Lietuvoje jų dar nėra daug specializuotų sveikatos temomis, tarptautinės platformos kaip Snopes.com ar FactCheck.org dažnai tiria viralinius sveikatos mitus. Taip pat galite tiesiogiai kreiptis į savo šeimos gydytoją ar kitą sveikatos specialistą su konkrečiu klausimu.
Atkreipkite dėmesį į šaltinio datą. Medicina nuolat tobulėja, ir tai, kas buvo laikoma tiesa prieš dešimt metų, šiandien gali būti pasenusi informacija. Ypač tai aktualu skaitant senus straipsnius apie gydymo metodus ar vaistus.
Psichologiniai triukai, kuriais naudojasi dezinformacijos skleidėjai
Žmonės, kurie tyčia ar netyčia skleidžia klaidinančią sveikatos informaciją, dažnai naudojasi tam tikrais psichologiniais principais, kurie padeda jų žiniai plisti. Vienas iš jų – baimės kurstymas. „Jei nevalgysite šio produkto, susirgsite vėžiu” arba „Šis vaistas sunaikins jūsų kepenis” – tokie teiginiai sukelia emociją, o emocijos skatina dalintis.
Kitas dažnas triukas – apeliacijos į „natūralumą”. Mūsų visuomenėje yra stipri tendencija manyti, kad viskas natūralu yra gera, o viskas sintetiškas – bloga. Bet tai nėra tiesa. Kai kurie natūralūs augalai yra nuodingi, o daugelis sintetinių vaistų išgelbėjo milijonus gyvybių. Tačiau šis „natūralumo” argumentas veikia žmonių pasąmonę.
Taip pat dažnai naudojamas „sąmokslo teorijų” elementas. „Farmacijos kompanijos slepia nuo jūsų šį stebuklų gydymo metodą, nes jis per pigus ir joms nenaudingas” – toks naratyvas daro žmogų jausmą, kad jis priklauso išrinktiesiems, kurie žino „tikrąją tiesą”. Tai labai galingas psichologinis mechanizmas.
Dar vienas efektyvus metodas – liudijimų naudojimas. Matydami realius žmones (ar aktorius, apsimetančius realiais žmonėmis), kurie pasakoja savo „stebuklingos pagijimo” istorijas, žmonės linkę labiau patikėti nei sausais statistiniais duomenimis. Mūsų smegenys taip veikia – asmeninės istorijos mums yra įtaigesnės nei skaičiai.
Ką daryti, kai matote klaidinančią informaciją
Radę akivaizdžiai klaidingą ar pavojingą sveikatos informaciją, neturėtumėte tiesiog praeiti pro šalį. Socialiniai tinklai turi pranešimo apie netinkamą turinį funkcijas – naudokitės jomis. Nors ne visada tokios ataskaitos duoda greitų rezultatų, platformos vis labiau stengiasi kovoti su sveikatos dezinformacija, ypač po COVID-19 pandemijos patirties.
Jei klaidinančią informaciją pasidalino jūsų draugas ar artimas žmogus, situacija tampa jautresnė. Tiesioginis konfrontavimas ir kaltinimas dažnai sukelia gynybinę reakciją ir tik sustiprina žmogaus įsitikinimus. Geriau veikia švelnesnė taktika – pasidalinti patikimais šaltiniais, kurie pateikia tikslią informaciją ta pačia tema. „Mačiau įdomų straipsnį apie tai, gal tau irgi bus įdomu” – toks požiūris veikia geriau nei „Tu klysti, čia nesąmonė”.
Galite ir patys tapti patikimos informacijos šaltiniu savo socialiniuose tinkluose. Dalijantis tiksliais, mokslu pagrįstais straipsniais apie sveikatą, prisidedate prie bendro informacinio lauko gerinimo. Tačiau stenkitės tai daryti ne pamokslaujančiu tonu – žmonės geriau reaguoja į pozityvią, naudingą informaciją nei į nuolatinį kitų klaidų taisymą.
Specialūs atvejai: vaikai, pagyvenę žmonės ir pažeidžiamos grupės
Kai kurios žmonių grupės yra ypač pažeidžiamos sveikatos dezinformacijos atžvilgiu. Pagyvenę žmonės, kurie galbūt nėra tokie skaitmeniškai raštingi, dažnai sunkiau atskiria patikimus šaltinius nuo nepatikimų. Jie užaugo laikais, kai spausdinta ar transliuojama informacija buvo griežčiau kontroliuojama, todėl gali automatiškai pasitikėti tuo, ką mato ekrane.
Jei jūsų šeimoje yra vyresnio amžiaus žmonių, aktyviai naudojančių socialinius tinklus, verta su jais švelniai pasikalbėti apie informacijos patikrinimo svarbą. Galite kartu peržiūrėti kelis pavyzdžius ir parodyti, kaip atpažinti nepatikimus šaltinius. Tai turėtų būti daroma pagarbiai, nepažeminant jų – tikslas yra išmokyti, o ne sukritikuoti.
Vaikai ir paaugliai taip pat yra rizikos grupė, bet dėl kitų priežasčių. Jie daug laiko praleidžia socialiniuose tinkluose ir dažnai seka influencerius, kurie gali skleisti klaidinančią informaciją apie mitybą, kūno įvaizdį, psichikos sveikatą. Svarbu su vaikais kalbėti apie tai, kad ne viskas, ką jie mato internete, yra tiesa, ir kad influenceriai dažnai yra motyvuojami finansiškai, o ne noru padėti.
Žmonės, sergantys sunkiomis ar lėtinėmis ligomis, taip pat yra pažeidžiami. Kai tradicinė medicina nesiūlo greito ar visiško išgijimo, žmonės tampa labiau atviri alternatyviems, neįrodytų veiksmingumo metodams. Nors supratimas ir empatija čia yra svarbūs, taip pat svarbu skatinti tokius žmones konsultuotis su kvalifikuotais specialistais prieš bandant bet kokius alternatyvius gydymo metodus.
Kaip ugdyti sveikatos raštingumą kasdienybėje
Gebėjimas kritiškai vertinti sveikatos informaciją nėra įgimtas – tai įgūdis, kurį galima ir reikia ugdyti. Pradėkite nuo paprasčiausių dalykų: kai skaitote straipsnį apie sveikatą, paklausykite savęs – ar autorius turi kvalifikaciją šia tema kalbėti? Ar jis nurodo savo informacijos šaltinius? Ar teiginiai atrodo subalansuoti, ar pernelyg kategoriškai?
Susikurkite savo patikimų šaltinių sąrašą. Tai gali būti kelios medicinos žinių svetainės, keli kvalifikuoti gydytojai socialiniuose tinkluose, oficialios sveikatos institucijos. Kai iškyla klausimas apie sveikatą, pirmiausia kreipkitės į šiuos šaltinius, o ne į pirmą Google paieškos rezultatą ar draugo pasidalintą straipsnį.
Mokykitės bazinių mokslo principų. Nereikia tapti medicinos ekspertu, bet supratimas, kaip veikia mokslinis metodas, kas yra placebu kontroliuojami tyrimai, kodėl vienas atvejis nėra įrodymas – visa tai padeda geriau vertinti informaciją. Yra daug prieinamų šaltinių, kurie paaiškina šiuos dalykus paprastai kalba.
Būkite atsargūs su patvirtinimo šališkumu – tendencija ieškoti ir tikėti informacija, kuri patvirtina tai, kuo jau tikime. Jei jau esate nusiteikęs prieš tam tikrą gydymo metodą ar vaistą, sąmoningai ieškokite ir objektyvios, subalansuotos informacijos, o ne tik tos, kuri patvirtina jūsų nuomonę.
Sveikas skepticizmas kaip gyvensena
Galiausiai, gebėjimas apsisaugoti nuo klaidinančios sveikatos informacijos nėra vien tik techninių įgūdžių klausimas – tai tam tikra gyvenimo pozicija. Sveikas skepticizmas nereiškia, kad reikia abejoti viskuo ir visiems nepasitikėti. Tai reiškia, kad prieš priimant svarbius sprendimus dėl savo sveikatos, verta sustoti, paanalizuoti, pasitikrinti.
Socialiniai tinklai niekur nedings, o informacijos srautas tik didės. Vienintelis būdas nesklęsti šiame sraute – išmokti plaukti. Tai reiškia ugdyti savo kritinį mąstymą, žinoti, kur ieškoti patikimos informacijos, ir nebijoti paklausti specialistų, kai kažkas neaišku.
Atminkite, kad jūsų sveikata yra per brangi, kad ja rizikuotumėte remdamiesi abejotinos kilmės informacija iš interneto. Kai kyla abejonių – kreipkitės į savo gydytoją. Kai matote įtartiną informaciją – patikrinkite ją prieš dalindamiesi. Kai draugai skleidžia mitus – švelniai pasidalinkite tikslesniais šaltiniais. Šie maži veiksmai, kartojami nuosekliai, gali padaryti didelę įtaką ne tik jūsų, bet ir jūsų artimųjų sveikatos raštingumui. O tai, galiausiai, yra vienas geriausių būdų pasirūpinti savimi ir savo mylimais žmonėmis šiais informacijos pertekliaus laikais.
