Kodėl sveikatos dezinformacija tapo tokia įsitempusi problema
Kiekvieną dieną internete pasirodo tūkstančiai straipsnių apie sveikatą – nuo stebuklingų dietų iki naujausių tyrimų apie vitaminus. Problema ta, kad didelė dalis šios informacijos yra arba visiškai klaidinga, arba taip iškreipta, jog prarandamas bet koks ryšys su tikrove. Pandemijos metu tai tapo ypač akivaizdu, kai neteisingi patarimai plito greičiau nei patikimi šaltiniai spėjo juos paneigti.
Reikia suprasti, kad dezinformacija sveikatos srityje nėra vien nekaltas klaidas. Už daugelio tokių naujienų slypi komerciniai interesai – pardavinėjami papildai, paslaugos ar tiesiog siekiama paspaudimų dėl reklamų pajamų. Žmonės, ieškantys atsakymų į savo sveikatos problemas, tampa lengvu taikiniu. Ypač pažeidžiami tie, kurie susiduria su lėtinėmis ligomis ar sunkiai gydomomis būklėmis – jie natūraliai ieško vilties, net jei ji ateina iš abejotinų šaltinių.
Socialiniai tinklai situaciją dar labiau komplikuoja. Algoritmai skatina emocingą, skandalingą turinį, nes jis generuoja daugiau įsitraukimo. Ramus, subalansuotas straipsnis apie mitybą negaus tiek dėmesio kaip šokiruojantis antraštė „Gydytojai slepia: ši paprastas produktas išgydo vėžį!” Taigi sistema pati skatina dezinformacijos plitimą.
Raudonos vėliavėlės, kurias turėtumėte pastebėti iš karto
Yra keletas aiškių požymių, kurie turėtų sukelti įtarimą. Pirmas ir akivaizdžiausias – stebuklingų rezultatų žadėjimai. Jei straipsnyje teigiama, kad kažkas „išgydo visas ligas”, „veikia 100% atvejų” ar „gydytojai nesupranta kodėl tai veikia taip gerai” – galite būti tikri, kad tai nesąmonė. Medicina retai kada būna tokia paprasta ir universali.
Antra raudona vėliavėlė – emocinis manipuliavimas. Kai straipsnis pradedamas dramatiška asmenine istorija apie tai, kaip kažkas „buvo mirties slenkstyje, bet šis paprastas triukas viską pakeitė”, tai klasikinė manipuliavimo technika. Taip siekiama apeiti jūsų kritinį mąstymą ir priversti priimti sprendimus emocijų pagrindu.
Trečias požymis – mokslo terminų piktnaudžiavimas. Dezinformacijos kūrėjai mėgsta naudoti sudėtingus terminus kaip „kvantinė energija”, „detoksikacija ląstelių lygmenyje” ar „aktyvuoja DNR regeneraciją”. Šie terminai skamba įspūdingai, bet dažniausiai neturi jokios realios prasmės medicinos kontekste. Tikri mokslininkai vengia tokio žargono komunikuodami su plačiąja visuomene.
Dar vienas svarbus aspektas – šaltinių nebuvimas arba nuorodos į abejotinus šaltinius. Jei straipsnyje teigiama „tyrimai rodo”, bet nenurodoma, kokie tyrimai, kas juos atliko ir kur jie publikuoti, tai turėtų kelti klausimų. Patikimi sveikatos straipsniai visada nurodo konkrečius tyrimus ar ekspertų nuomones.
Kaip tikrinti informacijos šaltinius ir autorių kompetenciją
Pirmiausia pažiūrėkite, kas yra straipsnio autorius. Ar tai medicinos profesionalas su atitinkama kvalifikacija? Ar jų vardas ir pavardė aiškiai nurodyti? Anoniminiai ar pseudonimais pasirašyti straipsniai sveikatos temomis turėtų būti vertinami labai skeptiškai. Net jei autorius turi medicininį išsilavinimą, verta patikrinti, ar jų specializacija atitinka temą – odontologas nebūtinai yra patikimas šaltinis apie širdies ligas.
Svetainės reputacija irgi svarbi. Patikimi sveikatos informacijos šaltiniai paprastai yra valstybinės sveikatos institucijos, pripažintų medicinos centrų svetainės, recenzuojami medicinos žurnalai ar žinomi žiniasklaidos kanalai su atskirais sveikatos skyriais. Svetainės, kurių pagrindinis tikslas – parduoti produktus ar paslaugas, neturėtų būti laikomos objektyviais informacijos šaltiniais.
Verta patikrinti ir svetainės „Apie mus” skiltį. Patikimos organizacijos aiškiai nurodo savo misiją, finansavimo šaltinius ir redakcinę politiką. Jei svetainė slepia šią informaciją arba ji yra neaiški, tai kelia įtarimų. Taip pat atkreipkite dėmesį į reklamą svetainėje – jei ji agresyvi ir reklamuoja tuos pačius produktus, apie kuriuos rašoma straipsniuose, tai akivaizdus interesų konfliktas.
Dar vienas praktiškas patarimas – ieškokite tos pačios informacijos kituose šaltiniuose. Jei radote įdomią naujieną apie sveikatą, pabandykite ją patvirtinti bent keliuose kituose patikimuose šaltiniuose. Jei niekas kitas apie tai nerašo, ypač jei tai būtų tikrai svarbus atradimas, tai turbūt nėra tiesa. Dideli medicinos proveržiai visada sulaukia plataus dėmesio patikimuose šaltiniuose.
Mokslinių tyrimų interpretavimo spąstai
Viena dažniausių klaidų – pernelyg platus tyrimų rezultatų interpretavimas. Pavyzdžiui, tyrimas, kuris parodė, kad tam tikra medžiaga sumažino vėžio ląstelių augimą petri lėkštelėje laboratorijoje, nereiškia, kad ši medžiaga gydo vėžį žmonėms. Tarp laboratorinių eksperimentų ir realaus klinikinės praktikos yra milžiniškas atstumas, kurį daugelis dezinformacijos kūrėjų tiesiog ignoruoja.
Taip pat svarbu suprasti skirtumą tarp koreliацijos ir priežastingumo. Jei tyrimas rodo, kad žmonės, vartojantys daugiau kavos, turi mažesnį širdies ligų riziką, tai nereiškia, kad kava apsaugo nuo širdies ligų. Galbūt žmonės, gerantys kavą, paprastai yra aktyvesni ar turi kitų sveikų įpročių. Patikimi tyrimo aprašymai visada pabrėžia šį skirtumą, o dezinformacija jį ignoruoja.
Imties dydis ir tyrimo trukmė taip pat svarbūs. Tyrimas su 20 dalyvių, trukęs dvi savaites, negali būti pagrindas tvirtiems teiginiams apie ilgalaikį poveikį sveikatai. Tačiau būtent tokie maži, trumpalaikiai tyrimai dažnai naudojami kaip „įrodymas” įvairiems produktams reklamuoti. Dideli, ilgalaikiai tyrimai su tūkstančiais dalyvių yra daug patikimesni, bet jie retai kada palaiko sensacingus teiginius.
Dar vienas aspektas – tyrimų finansavimas. Jei tyrimą finansavo kompanija, kuri gamina tiriamą produktą, rezultatai turėtų būti vertinami atsargiai. Nors tai nereiškia, kad tyrimas automatiškai netikras, interesų konfliktas gali įtakoti tyrimo dizainą, duomenų analizę ar rezultatų interpretavimą. Nepriklausomi tyrimai paprastai yra patikimesni.
Socialinių tinklų ir influencerių įtaka sveikatos sprendimams
Socialiniai tinklai tapo vienu pagrindinių sveikatos informacijos šaltinių daugeliui žmonių, ypač jaunesnių kartų. Problema ta, kad dauguma sveikatos influencerių neturi jokios medicininės kvalifikacijos. Jų patarimai dažnai grindžiami asmeniniu patyrimu, kuris gali būti visiškai netinkamas kitiems žmonėms.
Instagram ir TikTok algoritmai ypač pavojingi, nes jie sukuria „burbulus” – jei kartą paspaudėte ant alternatyvios medicinos turinio, jums bus rodoma vis daugiau panašaus turinio, sukuriant iliuziją, kad tai yra plačiai priimta tiesa. Realybėje jūs tiesiog matote vieną perspektyvą, kurią algoritmas jums nuolat kartoja.
Ypač atsargiai reikia žiūrėti į „prieš ir po” nuotraukas bei liudijimus. Jie yra lengvai manipuliuojami – tinkamas apšvietimas, poza ar net fotošopas gali sukurti įspūdį drastiškų pokyčių. Be to, net jei rezultatai tikri, tai gali būti vienas sėkmės atvejis iš šimto nesėkmingų, kurie tiesiog nerodomi.
Influenceriai dažnai gauna pinigus už produktų reklamavimą, nors ne visada tai aiškiai nurodo. Kai kažkas rekomenduoja papildus ar procedūras, visada paklauskite savęs – ar jie turi finansinį interesą tai rekomenduoti? Patikimi sveikatos profesionalai visada atskleidžia tokius ryšius, o influenceriai dažnai tai slepia už neaiškių frazių kaip „produktas, kurį myliu” ar „nuoroda apraše”.
Praktiniai įrankiai ir strategijos informacijos patikrinimui
Yra keletas konkrečių įrankių, kurie gali padėti patikrinti sveikatos informaciją. Pirmiausia – naudokite patikimas medicinos duomenų bazes kaip PubMed, kur galite rasti tikrus mokslinius tyrimus. Nors ne visi straipsniai ten yra laisvai prieinami, bent galėsite pamatyti, ar tyrimas iš tikrųjų egzistuoja ir kas jį atliko.
Faktų tikrinimo svetainės taip pat gali būti naudingos. Nors Lietuvoje tokių specializuotų sveikatos srityje dar trūksta, tarptautinės svetainės kaip Snopes, FactCheck.org ar Health Feedback tikrina populiarius sveikatos mitus ir klaidingą informaciją. Jei kažkas skamba per gerai, kad būtų tiesa, greičiausiai kažkas jau tai patikrinęs.
Sveikatos institucijų svetainės turėtų būti jūsų pirmasis šaltinis. Lietuvoje tai būtų Sveikatos apsaugos ministerija, Higienos institutas ar didžiųjų universitetinių ligoninių svetainės. Tarptautiniu mastu – Pasaulio sveikatos organizacija (WHO), JAV ligų kontrolės ir prevencijos centrai (CDC) ar Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (ECDC).
Dar vienas naudingas metodas – „CRAAP” testas, kuris padeda įvertinti bet kokią informaciją:
– Currency (Aktualumas) – ar informacija nauja ir atnaujinta?
– Relevance (Tinkamumas) – ar tai atitinka jūsų poreikius?
– Authority (Autoritetas) – kas yra autorius ir kokie jų kvalifikacija?
– Accuracy (Tikslumas) – ar informacija patvirtinta ir patikima?
– Purpose (Tikslas) – kodėl ši informacija egzistuoja?
Kada ir kaip konsultuotis su sveikatos specialistais
Net jei radote informaciją, kuri atrodo patikima, prieš darydami bet kokius sprendimus dėl savo sveikatos, turėtumėte pasikonsultuoti su gydytoju. Tai ypač svarbu, jei svarstote pradėti vartoti papildus, keisti vaistus ar bandyti naujus gydymo metodus. Tai, kas veikia vienam žmogui, gali būti neveiksminga ar net pavojinga kitam dėl individualių sveikatos būklių, alergijų ar sąveikos su kitais vaistais.
Kai kalbatės su gydytoju, būkite atviri apie tai, ką skaitėte internete. Geri gydytojai nesityčios iš jūsų už tai, kad ieškojote informacijos – priešingai, jie turėtų padėti jums suprasti, kas toje informacijoje yra teisinga, o kas ne. Jei gydytojas kategoriškai atmeta jūsų klausimus ar nenori diskutuoti apie tai, ką radote, galbūt verta ieškoti kitos nuomonės.
Pasiruoškite vizitui – užsirašykite klausimus ir šaltinius, kuriuos radote. Jei tai moksliniai straipsniai, atsinešite jų pavadinimus ar nuorodas. Tai padės gydytojui geriau suprasti, apie ką kalbate, ir duoti konkretesnius atsakymus. Taip pat užsirašykite gydytojo atsakymus – medicininė informacija gali būti sudėtinga, ir lengva pamiršti detales po vizito.
Jei jūsų gydytojas rekomenduoja gydymą, kuris skiriasi nuo to, ką radote internete, paklauskite kodėl. Geras gydytojas sugebės paaiškinti savo samprotavimą ir kodėl jūsų atveju tinkamesnis vienas ar kitas metodas. Medicina nėra vieno dydžio visiems – tai, kas veikia bendrai, gali būti netinkama konkrečiam žmogui.
Kaip ugdyti sveikų informacijos vartojimo įpročių ir padėti kitiems
Sveikatos raštingumas – tai įgūdis, kurį galima ir reikia ugdyti. Pradėkite nuo to, kad susikurkite patikimų šaltinių sąrašą ir pirmiausia kreipkitės į juos. Užuot ieškojęs informacijos bendru paieškos užklausa, eikite tiesiai į patikimų institucijų svetaines. Tai sutaupys laiko ir sumažins tikimybę užkliūti už dezinformacijos.
Būkite skeptiški, bet ne cinikai. Sveika skeptika reiškia, kad klausinėjate ir tikrinat, o ne automatiškai atmeta viską, kas nauja ar nežinoma. Medicina nuolat vystosi, ir tai, kas vakar buvo laikoma neįmanoma, šiandien gali būti standartinė praktika. Tačiau tikri proveržiai visada yra gerai dokumentuoti ir plačiai pripažinti medicinos bendruomenės.
Kai matote klaidingą informaciją socialiniuose tinkluose, netyčiokitės iš žmonių, kurie ja tiki. Užuot sakę „tu kvaila, tai nesąmonė”, pasidalinkite patikimais šaltiniais ir paaiškinkite, kodėl informacija gali būti klaidinga. Empatiškesnis požiūris yra daug veiksmingesnis – žmonės labiau linkę keisti nuomonę, kai jaučiasi suprantami, o ne puolami.
Mokykite savo vaikus ir artimuosius kritinio mąstymo. Kalbėkite apie tai, kaip atpažinti patikimus šaltinius, kodėl svarbu tikrinti informaciją ir kaip veikia dezinformacija. Juo anksčiau žmonės išmoksta šių įgūdžių, tuo mažiau tikėtina, kad jie taps dezinformacijos aukomis ateityje.
Prisiminkite, kad net patikimi šaltiniai kartais klysta ar turi šališkumą. Medicinos mokslas nuolat keičiasi, ir tai, kas šiandien laikoma tiesa, rytoj gali būti patikslinta ar net paneigta naujų tyrimų. Tai normalu ir sveika – taip veikia mokslas. Problema kyla tada, kai informacija tyčia iškraipoma komerciniais ar ideologiniais tikslais, o ne tada, kai sąžiningai klysta bandant suprasti sudėtingus dalykus.
Navigacija informacijos vandenyse: kaip išlikti sveikiems fiziškai ir psichiškai
Galiausiai svarbu pripažinti, kad nuolatinis informacijos srautas gali būti varginantis ir kelti nerimą. Jei pastebite, kad nuolat ieškote sveikatos informacijos internete, jaudinantės dėl kiekvieno simptomo ar nuolat abejojate gydytojų patarimais dėl to, ką skaitėte internete, tai gali būti sveikatos nerimo požymis. Šiuo atveju gali būti naudinga apriboti sveikatos informacijos paiešką ir pasikonsultuoti su psichologo pagalba.
Nustatykite sau ribas – pavyzdžiui, neskirkite daugiau kaip 15 minučių per dieną sveikatos informacijos paieškai, nebent turite konkretų klausimą gydytojui. Vengkite „googelinti” simptomus naktį, kai nerimas yra stipresnis ir kritinis mąstymas – silpnesnis. Jei kyla klausimų apie savo sveikatą, geriau užsirašykite juos ir aptarkite su gydytoju per kitą vizitą.
Svarbu suprasti, kad absoliuti tikrumo garantija medicinos srityje neegzistuoja. Visada bus tam tikras neapibrėžtumas, ir tai normalu. Gydytojai dirba su tikimybėmis ir geriausiais turimais įrodymais, o ne absoliučiomis tiesomis. Priimti šį neapibrėžtumą yra sveikas požiūris, kuris padeda išvengti begalinės informacijos paieškos.
Patikima sveikatos informacija yra ne ta, kuri žada stebuklingus rezultatus ar paprastus sprendimus, o ta, kuri padeda jums priimti informuotus sprendimus bendradarbiaujant su sveikatos specialistais. Jūsų tikslas turėtų būti ne tapti savo pačių gydytoju, o tapti informuotu pacientu, kuris gali produktyviai bendradarbiauti su medicinos profesionalais. Tai reiškia mokėti užduoti teisingus klausimus, suprasti pagrindines sąvokas ir atpažinti, kada informacija yra patikima, o kada – abejotina.
Galiausiai, atminkite, kad sveikatos informacijos paieška turėtų jums padėti jaustis geriau ir saugiau, o ne kelti daugiau nerimo. Jei pastebite, kad informacijos paieška daro priešingą poveikį, sustokite ir pagalvokite, ar jūsų požiūris į sveikatos informaciją yra sveikas. Kartais geriausias dalykas, kurį galite padaryti savo sveikatai, yra išjungti kompiuterį ir pasitikėti profesionalais, kurie yra išsilavinę ir apmokyti jums padėti.
