Kodėl taip lengva patikėti netikromis naujienomis apie sveikatą
Internete kas savaitę pasirodančios sensacingos antraštės apie stebuklinguosius vaistus nuo vėžio ar pavojingus produktus mūsų virtuvėse veikia mūsų emocijas labai tiesiogiai. Kai skaitysite, kad mėlynės gydo Alzheimerio ligą arba kad mikrobangų krosnelės spinduliuotė sukelia vėžį, pirmasis impulsas dažnai būna pasidalinti šia informacija su artimaisiais. Tai visiškai natūralu – rūpinamės savo ir artimųjų sveikata.
Problema ta, kad mūsų smegenys evoliucijos eigoje nebuvo prisitaikiusios gyventi informacijos amžiuje. Esame biologiškai suprogramuoti reaguoti į potencialius pavojus greičiau nei į nuosaikias, subalansuotas žinias. Antraštė „Naujas tyrimas rodo nedidelį ryšį tarp X ir Y” niekada nesusilauks tiek dėmesio kaip „X SUKELIA Y – mokslininkai įspėja!”
Dar viena priežastis – patvirtinimo šališkumas. Jei jau kažką manome apie tam tikrą produktą ar gydymo metodą, ieškome informacijos, kuri patvirtintų mūsų nuomonę. Jei esate įsitikinę, kad cukrus yra nuodai, greičiausiai atkreipsite dėmesį būtent į straipsnius, kurie tai patvirtina, ignoruodami sudėtingesnę mokslinę tikrovę.
Raudonos vėliavėlės, kurias reikėtų pastebėti
Sensacingos antraštės su didžiosiomis raidėmis ir šauktukiniais ženklais – pirmasis signalas, kad straipsnis gali būti ne visai patikimas. Tikrasis mokslas retai kada būna kategoriškas. Jei matote žodžius „visiškai”, „garantuotai”, „mokslininkai įrodė” arba „gydytojai slepia” – sustokite ir pagalvokite.
Patikimi sveikatos šaltiniai paprastai naudoja atsargesnius formuluotes: „tyrimas rodo galimą ryšį”, „preliminarūs duomenys leidžia manyti”, „reikia daugiau tyrimų”. Tai ne silpnumas – tai sąžiningumas. Mokslas retai kada duoda galutinių atsakymų, ypač medicinos srityje.
Kitas svarbus požymis – straipsnyje nėra nuorodų į pirminius šaltinius arba tyrimus. Jei tekstas teigia, kad „mokslininkai nustatė”, bet nenurodo, kokie mokslininkai, kur ir kada tai nustatė, turite būti atsargūs. Patikimi straipsniai visada nurodo tyrimą, jo autorius, publikavimo vietą.
Atkreipkite dėmesį ir į tai, kas rašo straipsnį. Ar autorius turi atitinkamą išsilavinimą? Ar svetainė žinoma kaip patikimas šaltinis? Jei straipsnį parašė kažkas, kuris pardavinėja būtent tą produktą, apie kurį rašo – tai akivaizdus interesų konfliktas.
Kaip tikrinti informaciją: konkretūs žingsniai
Pirmas dalykas, kurį turėtumėte padaryti radę įdomią sveikatos naujieną – ieškoti originalaus tyrimo. Dažnai paaiškėja, kad sensacinga antraštė visiškai iškraipo tai, ką iš tiesų nustatė mokslininkai. Pavyzdžiui, tyrimas su pelėmis virsta antrašte „naujas vaistas nuo vėžio”, nors iki klinikinių tyrimų su žmonėmis dar metai ar net dešimtmečiai.
Galite naudoti Google Scholar arba PubMed – tai nemokamos duomenų bazės, kuriose galite rasti mokslinius straipsnius. Net jei neturite prieigos prie viso teksto, paprastai galite perskaityti santrauką (abstract), kuri duoda gerą supratimą apie tai, kas iš tiesų buvo tiriama ir kokios išvados padarytos.
Patikrinkite, ar apie tą patį tyrimą rašė kiti patikimi šaltiniai. Jei radote straipsnį tik vienoje svetainėje, o didieji žiniasklaidos kanalai ar mokslo portalai apie tai nerašo – tai kelia įtarimų. Svarbios medicinos naujienos paprastai sulaukia plataus dėmesio.
Naudokitės faktų tikrinimo svetainėmis. Yra specializuotų platformų, kurios tiria populiarias sveikatos naujienas ir atskiria faktus nuo fikcijos. Nors lietuviškų tokių išteklių nedaug, tarptautinės svetainės kaip Snopes, FactCheck.org ar Health Feedback gali būti naudingos.
Tyrimo kokybė: į ką atkreipti dėmesį
Ne visi tyrimai yra vienodai patikimi. Yra tam tikra hierarchija – kai kurie tyrimų tipai duoda patikimesnius rezultatus nei kiti. Aukščiausioje vietoje yra sisteminės apžvalgos ir meta-analizės, kurios apjungia daugelio tyrimų duomenis. Žemiau – atsitiktinių imčių kontroliuojami tyrimai, dar žemiau – stebėjimo tyrimai.
Vienas atvejis ar asmeninė patirtis – tai pats mažiausiai patikimas įrodymų lygis. Jei straipsnis remiasi tik kelių žmonių istorijomis, tai nereiškia, kad metodas veiks visiems. Žmonės pasveiksta dėl įvairiausių priežasčių, įskaitant placebo efektą ar natūralų organizmo atsigavimą.
Tyrimo dydis irgi svarbus. Tyrimas su dešimčia dalyvių duoda daug mažiau patikimų rezultatų nei tyrimas su tūkstančiu. Taip pat svarbu, ar tyrimas buvo atliktas su žmonėmis, ar su gyvūnais. Tai, kas veikia pelėms, nebūtinai veiks žmonėms – mūsų organizmai labai skirtingi.
Atkreipkite dėmesį, kas finansavo tyrimą. Jei vaistų kompanija finansavo tyrimą apie savo produktą, rezultatai gali būti šališki. Tai nereiškia, kad tyrimas automatiškai netikras, bet reikia papildomos atsargos vertinant išvadas.
Kodėl net geri tyrimai gali būti klaidingai interpretuojami
Koreliacija nereiškia priežastingumo – tai viena svarbiausių taisyklių, kurią reikia įsiminti. Jei tyrimas nustatė, kad žmonės, kurie geria kavą, rečiau serga tam tikra liga, tai nereiškia, kad kava apsaugo nuo tos ligos. Gali būti, kad žmonės, kurie geria kavą, paprastai yra fiziškai aktyvesni arba turi kitų sveikų įpročių.
Žiniasklaida dažnai perdeda tyrimų rezultatus. Mokslininkai gali rašyti, kad „nustatėme statistiškai reikšmingą, bet nedidelį ryšį”, o antraštė virsta „X sukelia Y”. Statistinis reikšmingumas nereiškia, kad efektas yra didelis ar svarbus praktikoje.
Dar viena problema – selektyvus rezultatų publikavimas. Tyrimai, kurie randa ryšį tarp dviejų dalykų, daug dažniau publikuojami nei tie, kurie nieko neranda. Tai sukuria iškraipytą vaizdą – atrodo, kad visi tyrimai rodo tam tikrą efektą, nors iš tiesų dauguma tyrimų galėjo nieko nerasti.
Kontekstas irgi labai svarbus. Jei tyrimas nustatė, kad tam tikras maisto produktas padidina vėžio riziką 20 procentų, tai skamba baugiai. Bet jei bazinė rizika yra 1 iš 10000, tai padidėjimas iki 1.2 iš 10000 praktiškai nereikšmingas.
Alternatyvioji medicina ir pseudomokslas
Alternatyviosios medicinos srityje klaidinančios informacijos ypač gausu. Dažnai naudojami moksliški skambantys terminai, kurie iš tiesų neturi jokio pagrindo – „kvantinė medicina”, „detoksikacija”, „energetinis balansas”. Šie terminai sukurti skambėti įtikinamai, bet neturi tikro mokslinio pagrindo.
Būkite atsargūs su anekdotiniais įrodymais. „Mano draugės sesuo išgijo vėžį vien tik žolelėmis” – tokios istorijos plinta greitai, bet jos nieko neįrodo. Mes nežinome, ar ji tikrai turėjo vėžį, ar gavo ir kitokį gydymą, ar tiesiog įvyko spontaninė remisija, kuri kartais pasitaiko.
Natūralus nereiškia saugus. Daugelis nuodingų medžiagų yra visiškai natūralios. Ir atvirkščiai – daugelis sintetinių vaistų yra saugūs ir efektyvūs. Natūralumas savaime nėra kokybės ar saugumo garantija.
Jei kažkas teigia, kad turi stebuklinguosius vaistus nuo daugybės ligų – tai beveik tikrai apgaulė. Tikrasis mokslas retai kada randa vieną sprendimą daugeliui problemų. Mūsų organizmai per sudėtingi, kad vienas produktas galėtų išgydyti ir diabetą, ir vėžį, ir širdies ligas.
Socialiniai tinklai ir informacijos burbulai
Facebook, Instagram ir kiti socialiniai tinklai tapo pagrindiniais daugelio žmonių naujienų šaltiniais. Problema ta, kad šių platformų algoritmai rodo mums turinį, kuris atitinka mūsų ankstesnius pomėgius ir įsitikinimus. Tai sustiprina patvirtinimo šališkumą ir sukuria informacijos burbulus.
Jei kartą paspaudėte „patinka” straipsniui apie vakcinų žalą, greičiausiai pradėsite matyti vis daugiau panašaus turinio. Algoritmas „mano”, kad jus tai domina, ir rodo daugiau. Taip pamažu galite atsidurti visiškai iškraipytos informacijos burbule, kur visi šaltiniai patvirtina tą pačią klaidingą nuomonę.
Būkite atsargūs su vaizdo įrašais. Vaizdinė informacija veikia mus emociškai stipriau nei tekstas, todėl lengviau patikėti tuo, ką matome vaizdo įraše. Bet vaizdo įrašai gali būti sumontuoti, ištraukti iš konteksto, arba juose gali kalbėti žmonės be jokios kompetencijos.
Patikrinkite, kas dalijasi informacija. Jei matote, kad straipsniu dalijasi tik tam tikros grupės žmonės su aiškia darbotvarkė, tai turėtų kelti įtarimų. Patikima informacija paprastai sklinda įvairiose bendruomenėse, ne tik vienoje nišoje.
Kai abejoti sveika, bet ne visada patogu
Kritinis mąstymas reikalauja pastangų. Daug lengviau tiesiog patikėti tuo, ką skaitome, ypač jei tai atitinka mūsų įsitikinimus. Bet kai kalbame apie sveikatą, tos pastangos vertos – klaidingas sprendimas gali turėti rimtų pasekmių.
Nebijokite pripažinti, kad kažko nežinote. Viena didžiausių problemų – Dunning-Kruger efektas, kai žmonės su mažai žinių jaučiasi labai užtikrinti savo nuomone. Tikri ekspertai paprastai yra atsargesni ir pripažįsta sudėtingumą bei neapibrėžtumą.
Kalbėkite su savo gydytoju apie tai, ką skaitote internete. Geri gydytojai nebus įžeisti, jei atnesite straipsnį ir paprašysite paaiškinti. Jie gali padėti įvertinti informacijos patikimumą ir pritaikyti ją jūsų konkrečiai situacijai.
Tačiau atminkite, kad net gydytojai nėra neklystantys. Jei abejojate gydytojo nuomone, turite teisę gauti antrą nuomonę. Bet antroji nuomonė turėtų būti kito kvalifikuoto specialisto, ne atsitiktinio žmogaus internete.
Informacijos gausa šiuolaikiniame pasaulyje yra ir palaiminimas, ir prakeiksmas. Turime prieigą prie neįtikėtino kiekio žinių, bet kartu ir prie neįtikėtino kiekio dezinformacijos. Gebėjimas atskirti vieną nuo kito tapo būtina šiuolaikinio žmogaus kompetencija. Tai ne vienkartinis įgūdis, kurį išmokstate ir užmirštate – tai nuolatinė praktika, reikalaujanti budrumo ir noro mokytis. Kiekvieną kartą, kai sustojate ir pagalvokite prieš pasidalindami sensacinga antrašte, prisidedate prie sveikesnės informacinės aplinkos. Ir galbūt padėsite kam nors išvengti žalingo sprendimo, pagrįsto klaidinga informacija.
