Informacijos potvynis ir jo pavojai
Prisimenu, kaip prieš kelerius metus mano tetai internete pakliuvo straipsnis apie stebuklingą vaistažolę, kuri esą gydo viską – nuo peršalimo iki vėžio. Ji taip įtikėjo tuo, kad atsisakė gydytojo skirtų vaistų ir pradėjo gerti keistus nuovirus. Laimei, situacija nevirto tragedija, tačiau šis atvejis verčia susimąstyti: kaip taip nutinka, kad protingi, išsilavinę žmonės patenka į dezinformacijos spąstus?
Šiandien internetą užplūdo nesuskaičiuojamas kiekis sveikatos informacijos. Vieni šaltiniai patikimi, kiti – ne itin, o dar kiti tiesiog pavojingi. Socialiniuose tinkluose kas minutę pasirodo naujas „revoliucinis” gydymo metodas, „paslėpta tiesa” apie vakcinacijas ar „tai, ko gydytojai nenori, kad žinotumėte”. Problema ta, kad tokios naujienos dažnai atrodo labai įtikinančiai. Jos parašytos emocingai, iliustruotos profesionaliai atrodančiomis nuotraukomis, paremtos „liudijimais” ir netgi „moksliniais tyrimais”.
Sveikatos dezinformacija nėra tik nekaltas suklaidinimas. Ji gali turėti realių, kartais tragiškų pasekmių. Žmonės atsisako veiksmingo gydymo, vartoja potencialiai pavojingas medžiagas, delsia kreiptis į gydytojus arba, priešingai, be reikalo patiria stresą dėl neegzistuojančių grėsmių. Pasaulinė sveikatos organizacija netgi įtraukė vakcinų nepasitikėjimą, kurį didele dalimi skatina interneto dezinformacija, į dešimt didžiausių pasaulinės sveikatos grėsmių sąrašą.
Klaidinančių naujienų anatomija
Norint apsisaugoti nuo melagingos informacijos, pirmiausia reikia suprasti, kaip ji veikia. Dezinformacija apie sveikatą retai būna visiškai atsitiktinė – ji dažniausiai sukurta pagal tam tikrus šablonus, kurie eksploatuoja mūsų psichologines silpnybes.
Vienas populiariausių metodų – emocinis manipuliavimas. Klaidinančios naujienos dažnai naudoja baimę („Šis produktas sukelia vėžį!”), viltį („Paprastas būdas išgydyti diabetą per savaitę!”) arba pyktį („Farmacijos kompanijos slepia šią informaciją!”). Kai esame emociškai sujaudinti, mūsų kritinis mąstymas silpnėja, ir mes linkę tikėti tuo, kas patvirtina mūsų baimes ar norus.
Kitas dažnas požymis – per daug kategoriškas teiginių formulavimas. Tikroji medicina retai operuoja absoliutais. Gydytojai kalba apie tikimybes, rizikos veiksnius, individualius skirtumus. Tuo tarpu klaidinančios naujienos mėgsta tokius žodžius kaip „visada”, „niekada”, „100% veiksminga”, „garantuota”, „vienintelis būdas”. Jei straipsnyje teigiama, kad kažkas „tikrai” sukelia ar „tikrai” išgydo ligą, turėtumėte būti atsargūs.
Pseudomokslinė kalba taip pat dažnai naudojama suteikti patikimumą. Straipsnyje gali būti minima „kvantinė energija”, „detoksikacija”, „natūralus pH balansas” ar kiti terminai, kurie skamba moksliškiai, bet iš tikrųjų neturi realaus mokslinio pagrindo. Kartais cituojami „tyrimai” ar „ekspertai”, bet nepateikiami konkretūs šaltiniai arba jie veda į nepatikimus puslapius.
Dar vienas įdomus fenomenas – anekdotinių įrodymų naudojimas. „Mano draugas išgijo šitaip”, „Pažįstu žmogų, kuriam tai padėjo” – tokie liudijimai gali būti nuoširdūs, bet jie nėra moksliniai įrodymai. Medicina remiasi didelių grupių tyrimais, nes individualūs atvejai gali būti atsitiktinumai, placebo efekto rezultatas ar net tiesiog sutapimas.
Šaltinių patikimumo vertinimas
Ne visi interneto šaltiniai sukurti lygūs. Mokėjimas atskirti patikimus nuo nepatikimų – esminis įgūdis šiuolaikiniame informacijos amžiuje.
Pirmiausia atkreipkite dėmesį į domeno pavadinimą. Oficialių sveikatos institucijų svetainės paprastai baigiasi .gov (vyriausybinės institucijos), .edu (švietimo įstaigos) ar .org (organizacijos). Lietuvoje patikimi šaltiniai – tai Sveikatos apsaugos ministerijos, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro, universitetinių ligoninių svetainės. Tarptautiniu mastu galima pasitikėti Pasauline sveikatos organizacija (WHO), JAV ligų kontrolės ir prevencijos centrais (CDC), Europos vaistų agentūra.
Tačiau domenas pats savaime negarantuoja patikimumo. Svarbu pažiūrėti, kas stovi už svetainės. Ar nurodyta, kas yra informacijos autoriai? Ar jie turi atitinkamą kvalifikaciją? Gydytojas, specialistas konkrečioje srityje, mokslinių tyrimų autorius – tai geresni šaltiniai nei „natūralaus gydymo entuziastas” ar asmuo be jokios nurodytos kvalifikacijos.
Patikimos svetainės paprastai nurodo savo informacijos šaltinius. Ieškokite nuorodų į mokslinius tyrimus, medicinos žurnalus, oficialius dokumentus. Jei straipsnyje teigiama, kad „tyrimai rodo”, bet nepateikiama, kokie tai tyrimai, kas ir kada juos atliko – tai raudonas signalas. Galite patys pabandyti rasti minimus tyrimus per Google Scholar ar PubMed – nemokamas medicinos publikacijų duomenų bazes.
Atkreipkite dėmesį ir į svetainės dizainą bei funkcionalumą. Nors tai nėra absoliutus kriterijus, patikimos medicinos svetainės paprastai atrodo profesionaliai, neturi agresyvios reklamos, neprašo iškart pirkti produktų ar paslaugų. Jei svetainė perpildyta iššokančių langų, siūlančių „stebuklingo” produkto, arba reikalauja užpildyti formas prieš pateikiant informaciją – būkite atsargūs.
Mokslinių tyrimų skaitymo pagrindai
Dažnai klaidinančios naujienos remiasi „moksliniais tyrimais”, bet juos interpretuoja klaidingai ar iškraipo. Nereikia būti mokslininku, kad suprastumėte pagrindines tyrimų vertinimo gaires.
Pirmiausia svarbu suprasti, kad ne visi tyrimai yra vienodai patikimi. Medicinos tyrimų hierarchijoje aukščiausiai vertinami sisteminiai apžvalgos ir meta-analizės, kurios apjungia daugelio tyrimų rezultatus. Po jų eina randomizuoti kontroliuojami tyrimai su žmonėmis. Žemiau – stebėjimo tyrimai, tyrimai su gyvūnais, laboratoriniai tyrimai su ląstelėmis. Žemiausiai – anekdotiniai atvejai ir asmeninės nuomonės.
Kai straipsnyje minimas tyrimas, pasižiūrėkite, ar jis atliktas su žmonėmis, ar su gyvūnais ar ląstelėmis. Tai, kad kažkas veikia pelių ląsteles laboratorijoje, visai nereiškia, kad veiks žmonėms. Taip pat svarbu, kiek žmonių dalyvavo tyrime – tyrimas su 10 dalyvių yra daug mažiau patikimas nei su 10 000.
Atkreipkite dėmesį į tyrimo finansavimą ir galimus interesų konfliktus. Jei vaistų kompanija finansuoja tyrimą apie savo produktą, tai nereiškia, kad tyrimas automatiškai netikslus, bet rezultatus reikėtų vertinti atsargiau. Patikimi tyrimai visada atskleidžia finansavimo šaltinius ir galimus interesų konfliktus.
Svarbu ir tai, ar tyrimas publikuotas recenzuojamame mokslo žurnale. Tai reiškia, kad prieš publikuojant, tyrimą įvertino kiti nepriklausomi ekspertai. Žurnalai turi skirtingą prestižą ir reikalavimus – publikacija Nature ar The Lancet yra daug patikimesnė nei kažkokiame mažai žinomame žurnale.
Socialinių tinklų spąstai
Socialiniai tinklai tapo vienu pagrindinių dezinformacijos apie sveikatą platinimo kanalų. Facebook, Instagram, TikTok, YouTube – visos šios platformos pilnos klaidinančių sveikatos patarimų, dažnai pateikiamų patraukliai ir įtikinamai.
Problema ta, kad socialinių tinklų algoritmai skatina emocingą, skandalingą turinį, nes jis generuoja daugiau įsitraukimo – komentarų, pasidalijimų, reakcijų. Nuosaikus, subalansuotas medicinos profesionalo paaiškinimas apie vakcinų saugumą sulauks mažiau dėmesio nei emocinga istorija apie tariamą vakcinų žalą. Taigi algoritmai natūraliai skatina dezinformacijos plitimą.
Socialiniuose tinkluose ypač populiarūs „influenceriai” ir „sveikatos gurujai”, kurie dažnai neturi jokios medicinos kvalifikacijos, bet turi tūkstančius sekėjų. Jie dalijasi „natūraliais” gydymo metodais, dietomis, papildais, dažnai gaudami pajamas iš produktų reklamavimo. Jų patarimai gali atrodyti patrauklūs – jie kalba paprastai, emocingai, asmeniškai, – bet tai nereiškia, kad jie teisingi ar saugūs.
Būkite ypač atsargūs su vaizdo įrašais. Vaizdinė medžiaga atrodo įtikinamiau nei tekstas, bet ją taip pat lengva manipuliuoti. „Prieš ir po” nuotraukos gali būti suklastotos, „ekspertų” interviu gali būti ištraukti iš konteksto, „dokumentiniai” filmai gali būti tendencingai sukurti.
Dar viena socialinių tinklų problema – „burbulai” ir „aido kameros”. Algoritmai rodo jums turinį, panašų į tai, su kuo jau sąveikavote. Jei kartą paspaudėte ant straipsnio apie alternatyvią mediciną, gausite daugiau panašaus turinio. Taip formuojasi uždaros bendruomenės, kuriose visi dalijasi ta pačia, dažnai klaidinga informacija, ir ji pradeda atrodyti kaip „tiesa”, nes visi aplinkui ją kartoja.
Praktiniai patarimai kasdieniam gyvenimui
Teorija – viena, bet kaip visa tai pritaikyti praktiškai? Štai keletas konkrečių patarimų, kurie padės navigacijoje informacijos jūroje.
Pirma, sukurkite sau „patikrinimo sąrašą”. Prieš patikėdami kokia nors sveikatos informacija, užduokite sau kelis klausimus: Kas yra šaltinis? Ar autorius turi kvalifikaciją? Ar pateikiami konkretūs tyrimų šaltiniai? Ar teiginiai kategoriškai absoliutūs? Ar bandoma kažką parduoti? Ar informacija sukelia stiprias emocijas? Jei atsakymas į paskutinius klausimus – taip, o į pirmuosius – ne, būkite atsargūs.
Antra, naudokite „trijų šaltinių taisyklę”. Prieš patikėdami svarbia sveikatos informacija, pabandykite ją patvirtinti bent trijuose nepriklausomuose, patikimuose šaltiniuose. Jei radote straipsnį apie naują gydymo metodą, pažiūrėkite, ar apie tai rašo oficialios sveikatos institucijos, medicinos žurnalai, patikimi naujienų portalai. Jei informacija tikra ir svarbi, ji bus plačiai aptariama.
Trečia, išmokite naudotis faktų tikrinimo svetainėmis. Tarptautiniu mastu veikia tokie projektai kaip Snopes, FactCheck.org, Health Feedback, kurie specializuojasi tikrinant sveikatos dezinformaciją. Lietuvoje faktų tikrinimą atlieka „Delfi” projektas „Melo detektorius” ir kiti. Tiesiog įveskite į paieškos sistemą abejotiną teiginį kartu su žodžiais „fact check” ar „mitas”, ir dažnai rasite, ar tai jau buvo patikrinta.
Ketvirta, būkite ypač atsargūs su informacija, kuri siūlo paprastus sprendimus sudėtingoms problemoms. Tikrovėje medicina retai būna paprasta. Jei kažkas teigia, kad vienas produktas ar metodas išgydo daugybę skirtingų ligų, arba kad sudėtinga liga gali būti lengvai išgydyta be tradicinės medicinos – tai beveik tikrai per gražu, kad būtų tiesa.
Penkta, pasikalbėkite su savo gydytoju. Tai gali atrodyti akivaizdu, bet daugelis žmonių vengia aptarti su medikais informaciją, kurią rado internete, bijodami atrodyti kvailai. Tačiau geri gydytojai vertina pacientus, kurie domisi savo sveikata ir užduoda klausimus. Jei radote kažką įdomaus ar neramaus, pasidalykite tuo su savo gydytoju – jis padės įvertinti informacijos patikimumą ir aktualumą jūsų situacijai.
Kai dezinformacija paveikia artimuosius
Vienas sudėtingiausių iššūkių – kai ne jūs patys, o jūsų artimieji patenka į dezinformacijos spąstus. Kaip elgtis, kai mama pradeda siųsti straipsnius apie „pavojingas vakcinas”, o tėtis nori gydytis tik „natūraliais” metodais?
Pirmiausia – nepulkite kritikuoti ar juoktis. Tai tik sustiprins gynybinę reakciją ir įtvirtins žmogų jo įsitikinimuose. Žmonės, kurie tiki dezinformacija, nėra kvailiai – jie dažnai yra išsilavinę, protingi, tiesiog pateko į gerai sukurtą manipuliaciją. Pagarba ir empatija yra daug veiksmingesni nei paniekinimas.
Bandykite suprasti, kodėl žmogus tiki tuo, kuo tiki. Galbūt jis turėjo blogą patirtį su tradicine medicina? Galbūt jaučiasi bejėgis ir ieško kontrolės? Galbūt tiesiog nori jaustis, kad daro viską, kas įmanoma, savo sveikatai? Supratę motyvaciją, galėsite geriau bendrauti.
Užduokite klausimus vietoj teiginių. Vietoj „Tai nesąmonė!” pasakykite „Įdomu, o kur radai šią informaciją?” arba „Ar žinai, kas atliko šį tyrimą?” Skatinkite žmogų pačiam kritiškai mąstyti, o ne tiesiog priimti jūsų nuomonę.
Pasiūlykite kartu pažiūrėti patikimus šaltinius. „Paskaitykime, ką apie tai sako Sveikatos apsaugos ministerija” ar „Gal pasitarkime su gydytoju?” Svarbu, kad tai būtų bendras procesas, o ne jūsų bandymas „įrodyti, kad jis klysta”.
Kartais reikia tiesiog pripažinti, kad negalite pakeisti žmogaus nuomonės. Jei jūsų pastangos nesėkmingos, bent pabandykite sumažinti žalą – įsitikinkite, kad žmogus bent jau nepalieka tradicinio gydymo, jei jis būtinas, ir nepataria kitiems daryti pavojingų dalykų.
Kai informacijos per daug: balanso paieškos
Paradoksalu, bet kartais problema nėra per mažai informacijos, o per daug. Kai pradedi gilintis į sveikatos temas internete, gali lengvai pasinerti į begalinį straipsnių, tyrimų, nuomonių skaitymo ratą. Tai gali sukelti nerimą, hipochondriją, sprendimų paralyžių.
Svarbu rasti balansą tarp informuotumo ir obsesijos. Taip, naudinga žinoti apie savo sveikatą, suprasti galimas rizikas, būti informuotam pacientu. Bet ne, jums nereikia skaityti visų įmanomų tyrimų apie kiekvieną simptomą ar ligą. Yra priežastis, kodėl žmonės mokosi medicinos daugelį metų – tai sudėtinga sritis, kurioje kontekstas ir patirtis yra esminiai.
Jei pastebite, kad sveikatos informacijos ieškojimas internete sukelia jums daugiau nerimo nei ramybės, galbūt laikas sustoti. Nustatykite sau ribas – pavyzdžiui, skaitykite tik oficialius šaltinius, arba skirkite tam tik tam tikrą laiko kiekį per dieną, arba visai neskaitykite, jei turite tendenciją į hipochondriją.
Atminkite, kad kiekvienas žmogus yra individualus. Tai, kas veikia kitiems, nebūtinai veiks jums. Tai, kas yra rizikos veiksnys vidutiniškai populiacijai, nebūtinai reikšminga jūsų asmeninėje situacijoje. Todėl bendravimas su gydytoju, kuris pažįsta jus ir jūsų istoriją, yra neįkainojamas.
Informuotas pacientas – stiprus pacientas
Grįžtant prie mano tetos istorijos – laimei, ji galiausiai sugrįžo pas gydytoją. Pokalbis su ja padėjo suprasti, kad ji patikėjo dezinformacija ne dėl kvalumo, o dėl baimės ir vilties. Ji bijojo šalutinio poveikio, kurį galėjo sukelti vaistai, ir tikėjosi, kad egzistuoja lengvesnis būdas. Kai gydytojas kantriai išklausė jos baimių ir paaiškino tiek vaistų veikimą, tiek „stebuklingos žolės” neveiksmingumą, ji sutiko grįžti prie gydymo.
Ši istorija iliustruoja svarbų dalyką: informuotas pacientas nėra tas, kuris tiki viskuo, ką randa internete, bet tas, kuris moka kritiškai vertinti informaciją ir priimti sprendimus remdamasis patikimais šaltiniais. Tai nėra lengva šiuolaikiniame informacijos pertekliaus pasaulyje, bet tai įmanoma.
Mokėjimas atpažinti dezinformaciją – tai ne tik asmeninis įgūdis, bet ir socialinė atsakomybė. Kai matote klaidinančią informaciją, nepasidalykite ja, net jei norite ją paneigti (nes tai vis tiek padeda jai plisti). Vietoj to, pasidalykite patikimais šaltiniais, švelniai pataisykite klaidinančius teiginius, padėkite artimiesiems išmokti kritinio mąstymo įgūdžių.
Medicina nuolat tobulėja, atsiranda naujų tyrimų, keičiasi rekomendacijos. Tai, kas buvo tiesa prieš dešimtmetį, gali būti pasenę šiandien. Todėl svarbu ne tik mokėti vertinti informaciją dabar, bet ir išlaikyti atvirą, bet kritišką požiūrį ateityje. Pasitikėkite mokslu, bet ne aklai – mokslas pats save klauso, tikrina, tobulina.
Galiausiai, atminkite, kad sveikata – tai ne tik fizinė būklė, bet ir psichologinė gerovė. Jei nuolatinis sveikatos informacijos skaitymas ir dezinformacijos vengimas sukelia jums stresą, tai jau kenkia jūsų sveikatai. Darykite, ką galite, bet nesijauskite kalti, jei ne visada įmanoma būti tobulai informuotam. Kartais geriausia, ką galite padaryti savo sveikatai – tai tiesiog pasitikėti kvalifikuotais specialistais ir gyventi gyvenimą, o ne nuolat jaudintis dėl kiekvienos naujienos internete.
