Kodėl taip lengva patikėti netikromis naujienomis apie sveikatą?
Prisipažinsiu atvirai – net ir aš, žmogus, kuris dirba su informacija kasdien, kartais sugriebiu save mintį „o gal čia kažkas yra?”, kai perskaičiau kokį straipsnį apie stebuklingo vaisto nuo visų ligų atradimą. O jūs? Tikiu, kad ir jums pažįstama ta akimirka, kai socialiniuose tinkluose pamatote draugo pasidalintą straipsnį apie tai, kaip citrinų sultys su soda gydo vėžį, arba kaip farmacijos kompanijos tyčia slepia paprastą būdą išgydyti diabetą.
Problema ta, kad mūsų smegenys tiesiog mėgsta paprastas istorijas su aiškiais priešais ir herojais. Sudėtinga medicinos mokslo kalba? Ne, ačiū. Bet paprasta istorija apie tai, kaip „jie” slepia tiesą? Štai tai jau įdomu! Ir čia prasideda bėda.
Internetas pilnas sveikatos informacijos – nuo tikrai vertingų iki visiškai absurdiškų. Problema ta, kad dažnai netikros naujienos atrodo įtikinamiau nei tikros. Jos žada greitus rezultatus, turi emocines istorijas, pilnos didžiųjų raidžių antraščių ir šauktukinių ženklų. O tikroji mokslinė informacija? Ji atsargi, pilna „galbūt”, „tyrimai rodo”, „reikia daugiau duomenų”. Kuri versija skamba įdomiau? Na, žinote atsakymą.
Raudonos vėliavėlės, kurias reikia pastebėti iš karto
Gerai, dabar pereikime prie konkrečių dalykų. Yra keletas požymių, kurie beveik visada išduoda klaidinančią informaciją. Išmokite juos atpažinti, ir jūsų gyvenimas internete taps daug lengvesnis.
Stebuklingos istorijos apie išgydymą – jei straipsnyje teigiama, kad kažkas išgydė sunkią ligą vien tik žolelių arbata ar specialia dieta, sustokite. Taip, mityba ir gyvenimo būdas svarbūs, bet tikrasis gyvenimas retai būna toks paprastas. Medicinos mokslas yra sudėtingas, o ligos – dar sudėtingesnės.
„Gydytojai neapkenčia šio triuko” tipo antraštės – rimtai? Manote, kad milijonai gydytojų visame pasaulyje sąmoningai slepia paprastą gydymo būdą? Pagalvokite logiškai: gydytojai irgi turi šeimas, draugus, jie patys serga. Kodėl jie slėptų efektyvų gydymą?
Dar vienas didelis raudonas signalas – kai straipsnyje nėra autoriaus arba autorius neturi jokios kvalifikacijos medicinos srityje. „Sveikatos entuziasto Jono” patarimai apie tai, kaip gydyti širdies ligas? Ačiū, bet ne.
Kaip atskirti tikrus tyrimus nuo pseudomokslo
Dabar įdomiausia dalis – kaip suprasti, ar tai, ką skaitote, pagrįsta tikrais tyrimais. Štai keletas praktinių patarimų, kurie tikrai veikia.
Pirma, ieškokite šaltinių. Tikras mokslinis straipsnis visada nurodys, iš kur paimta informacija. Ar tai publikuota recenzuojamame žurnale? Puiku! Ar tai „tyrimai rodo”, bet nenurodoma, kokie tyrimai? Blogai.
Antra, atkreipkite dėmesį į tyrimo dydį. Jei straipsnyje rašoma „tyrimai įrodė”, bet tas tyrimas buvo atliktas su 12 žmonių, tai nėra labai įtikinama. Rimti tyrimai apima šimtus ar tūkstančius dalyvių. Taip, yra išimčių, bet bendrai – kuo daugiau dalyvių, tuo patikimesni rezultatai.
Trečia, kas finansavo tyrimą? Jei tyrimą, kuris rodo, kad cukrus visai neskenksmingas, finansavo cukraus pramonė, tai bent jau keista, ar ne? Ne visada tai reiškia, kad tyrimas blogas, bet reikia būti atsargiems.
Dar vienas svarbus dalykas – replikacija. Vienas tyrimas – tai įdomu, bet ne įrodymas. Ar kiti mokslininkai pakartojo šį tyrimą ir gavo panašius rezultatus? Jei taip, tai jau kur kas patikimiau.
Socialiniai tinklai ir jų pavojai sveikatos informacijai
O, socialiniai tinklai! Kur be jų šiandien? Bet čia ir slypi didžiulė problema. Facebook, Instagram, TikTok – visos šios platformos sukurtos tam, kad platintų įtraukiantį turinį, o ne tikslų. Ir deja, klaidinanti informacija dažnai būna daug įtraukesnė nei nuobodi tiesa.
Matėte tuos video, kur kažkas entuziastingai pasakoja, kaip išgydė savo ligą atsisakydamas visų produktų, kurių pavadinime yra raidė „E”? Arba kaip magnetai ant kūno ištraukia toksinus? Šie video gauna milijonus peržiūrų, nes jie emocionalūs, asmeniškai ir paprasti.
Problema ta, kad socialiniuose tinkluose informacija plinta labai greitai, o tikrinimo mechanizmų beveik nėra. Kol platforma pašalins klaidinantį turinį (jei apskritai pašalins), jį jau bus pamatę milijonai žmonių.
Mano patarimas? Niekada nepriimkite sveikatos sprendimų remdamiesi tik tuo, ką matėte socialiniuose tinkluose. Jei kažkas atrodo įdomu – puiku, bet patikrinskite kitur. Ieškokite patikimų šaltinių, pasikalbėkite su gydytoju.
Patikimi šaltiniai: kur ieškoti tikros informacijos
Gerai, tai kur gi reikėtų ieškoti patikimos informacijos? Džiugu, kad klausiate! Yra nemažai puikių šaltinių, kuriems galite pasitikėti.
Oficialios sveikatos organizacijos – Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), nacionaliniai sveikatos centrai, profesinės medicinos asociacijos. Taip, kartais jų informacija gali atrodyti nuoboka, bet ji tikra ir patikrinta.
Universitetų ir tyrimų centrų svetainės – didieji universitetai dažnai skelbia suprantamai parašytus straipsnius apie naujausius tyrimus. Tai puikus būdas sužinoti apie naujoves, bet iš patikimo šaltinio.
Medicinos žurnalai plačiajai auditorijai – yra žurnalų, kurie verčia sudėtingą mokslinę informaciją į suprantamą kalbą. Jie išlaiko mokslinį tikslumą, bet rašo taip, kad suprastų visi.
Ir žinoma, jūsų gydytojas! Taip, žinau, vizitai pas gydytoją gali būti trumpi ir skubūs, bet jei turite klausimų apie tai, ką skaitėte internete – klauskite. Geriau jaustis šiek tiek nejaukiai užduodant klausimą, nei priimti sprendimą, kuris gali pakenkti jūsų sveikatai.
Kaip kalbėtis su artimaisiais, kurie tiki netikromis naujienomis
Štai čia tampa sudėtinga. Jūsų mama dalijasi Facebook straipsniu apie tai, kaip 5G bokštai sukelia vėžį. Jūsų draugas prisiekia, kad homeopatija išgelbėjo jam gyvybę. Kaip reaguoti?
Pirma ir svarbiausia – nekaltinkite ir netyčiokitės. Niekas nemėgsta jaustis kvailai, ir jei pradėsite agresyviai aiškinti, kad jie klysta, jie tik labiau įsitvirtins savo nuomonėje. Tai vadinama patvirtinimo šališkumu, ir mes visi jį turime.
Vietoj to, užduokite klausimus. „Įdomu, o kur tu tai skaitei?” „Ar yra tyrimų, kurie tai patvirtina?” „Kaip tai veikia?” Dažnai žmonės patys pradeda abejoti, kai turi atsakyti į tokius klausimus.
Galite pasidalinti savo patirtimi: „Žinai, ir aš kartą skaičiau kažką panašaus, bet paskui radau, kad…” Tai mažiau konfrontacinis būdas.
Ir kartais tiesiog reikia paleisti. Jei žmogus tikrai nori tikėti kažkuo, jūs greičiausiai jo neperkalbėsite vienu pokalbiu. Bet galite būti ten, kai jis bus pasiruošęs išgirsti kitą nuomonę.
Praktiniai įrankiai ir metodai faktų tikrinimui
Gerai, pereikime prie konkrečių įrankių, kuriuos galite naudoti kasdien. Nereikia būti IT specialistu ar mokslininku – šie metodai paprasti ir veiksmingi.
Atvirkštinė paveikslėlių paieška – matote nuotrauką „iki ir po”, kuri atrodo per gera, kad būtų tiesa? Įkelkite ją į Google Images paieškos sistemą ir pažiūrėkite, ar ta pati nuotrauka naudojama kituose kontekstuose. Dažnai tie patys paveikslėliai naudojami skirtingoms „stebuklingoms” istorijoms.
Faktų tikrinimo svetainės – yra specializuotų svetainių, kurios tiesiog tikrina populiarias naujienas ir mitus. Įveskite tą teiginį, kurį skaitėte, ir greičiausiai rasite, ar tai tiesa.
Patikrinkite datą – kartais seni straipsniai vėl pradeda cirkuliuoti socialiniuose tinkluose. Naujiena apie „naują” gydymo metodą gali būti iš 2010 metų ir jau seniai paneigta.
Perskaitykite ne tik antraštę – žinau, žinau, visi esame kalti dėl to. Bet dažnai antraštė yra sensacinga, o pats straipsnis daug nuosaikesnis. O kartais antraštė tiesiog neatitinka straipsnio turinio.
Dar vienas puikus triukas – ieškokite, kas sako priešingai. Radote straipsnį, kuris teigia, kad kava sukelia vėžį? Paieškokite „kava nesukelia vėžio” arba „kava ir vėžys tyrimai”. Pamatysite abi puses ir galėsite geriau įvertinti situaciją.
Kai informacija tampa pavojinga: kada reikia susirūpinti
Ne visa klaidinanti informacija vienodai pavojinga. Jei kas nors tiki, kad nešiojimas vario apyrankės pagerina sveikatą – na, greičiausiai tai nepakenks (išskyrus jūsų piniginę). Bet yra situacijų, kai klaidinanti informacija gali būti tikrai pavojinga.
Kai žmonės atsisako įrodytų gydymo metodų ir renkasi alternatyvas be jokio mokslinio pagrindimo – tai rimta. Yra tragiškų istorijų apie žmones, kurie atsisakė chemoterapijos ir bandė gydyti vėžį žolelėmis ar specialiomis dietomis. Dažniausiai tai baigiasi blogai.
Kai klaidinanti informacija susijusi su vaikų sveikata – tai dar pavojingiau. Antivakcinistų judėjimas yra puikus (ar greičiau – siaubingas) pavyzdys, kaip netikra informacija gali sukelti realias epidemijas ligų, kurios buvo beveik išnaikintos.
Kai žmonės nutraukia vaistus perskaitę internete, kad tie vaistai „nuodingi” – tai gali būti gyvybiškai pavojinga. Taip, visi vaistai turi šalutinį poveikį, bet dažniausiai rizika neimti vaistų yra daug didesnė nei juos vartoti.
Jei matote, kad artimas žmogus priima tokius sprendimus, būtinai pabandykite įsikišti. Taip, tai gali būti nemalonu, bet geriau trumpalaikis nepatogumas nei ilgalaikės pasekmės.
Sveika skepticizmo ir atviro proto pusiausvyra
Ir štai čia noriu pasakyti kažką svarbaus. Taip, šiame straipsnyje daug kalbėjau apie tai, kaip būti skeptiškam ir netikėti viskuo, ką skaitote internete. Bet yra ir kita pusė – nereikia tapti ciniku, kuris atmeta viską, kas neatitinka dabartinių žinių.
Medicina nuolat tobulėja. Tai, kas vakar atrodė neįmanoma, šiandien gali būti standartinė procedūra. Prieš šimtą metų idėja, kad bakterijos sukelia ligas, atrodė keista. Prieš penkiasdešimt metų niekas netikėjo, kad galima persodinti širdį.
Taigi, kaip rasti pusiausvyrą? Būkite atvirti naujoms idėjoms, bet reikalaukite įrodymų. Jei kas nors teigia, kad atrado naują gydymo būdą – puiku! Bet kur tyrimai? Ar tai patikrinta? Ar kiti mokslininkai gali pakartoti rezultatus?
Nebijokite klausti ir abejoti, bet darykite tai konstruktyviai. Sveikas skepticizmas nereiškia visko atmetimo – tai reiškia kritinį mąstymą ir noro suprasti, kaip dalykai iš tikrųjų veikia.
Ir štai ko tikrai nereikėtų daryti – nereikėtų jaustis kvailai, jei kartais patikite netikra informacija. Mes visi tai darome. Svarbu ne tai, kad niekada nesuklysite, o tai, kad mokysitės iš tų klaidų ir tobulėsite atpažindami klaidinančią informaciją.
Galiausiai, prisiminkite: jūsų sveikata yra per brangi, kad ja rizikuotumėte remdamiesi abejotina informacija iš interneto. Būkite smalsūs, klausinėkite, mokykitės – bet visada konsultuokitės su kvalifikuotais specialistais prieš priimdami svarbius sprendimus. Ir jei kažkas atrodo per gera, kad būtų tiesa – greičiausiai taip ir yra. Bet kartu išlikite atviri, nes pasaulis pilnas nuostabių atradimų, kurie laukia, kol mes juos suprasime ir įvertinsime tinkamai. Štai tokia pusiausvyra ir yra raktas į sveikesnį ir išmanesnį gyvenimą šiame informacijos perpildytame pasaulyje!
