Kodėl taip lengva patikėti netikromis naujienomis?
Prisimenu, kaip prieš keletą metų mano mama pasidalino Facebook’e straipsniu apie tai, kad mikrobanginės krosnelės spinduliuotė sukelia vėžį. Ji buvo tikrai susirūpinusi ir net norėjo išmesti savo krosnelę. Kai paklausiau, ar perskaitė visą straipsnį, paaiškėjo, kad ne – tiesiog antraštė atrodė įspūdinga, o šalia buvo nuotrauka su balta chalatu vilkinčiu žmogumi.
Tai puikus pavyzdys, kaip veikia mūsų smegenys susidūrusios su informacija internete. Mes natūraliai linkę patikėti tuo, kas atrodo įspūdinga, kas sukelia stiprų emocinį atsaką arba kas patvirtina tai, ką jau manome esant tiesa. Psichologai tai vadina patvirtinimo šališkumu – mes ieškome informacijos, kuri patvirtintų mūsų įsitikinimus, ir ignoruojame tai, kas jiems prieštarauja.
Socialiniai tinklai šią problemą tik stiprina. Algoritmai rodo mums turinį, kuris mums patiks, su kuriuo sąveikausime. O su kuo mes labiausiai sąveikaujaujame? Su tuo, kas mus šokiruoja, piktina ar džiugina. Deja, tikroji informacija dažnai būna nuobodi, pilka, sudėtinga. Todėl klaidinančios naujienos plinta žymiai greičiau nei patikrintos žinios.
Stabtelėk prieš paspausdamas „Dalintis”
Pirmasis ir paprasčiausias patarimas – sustok. Tiesiog sustok ir įkvėpk. Kai matai naujieną, kuri sukelia stiprų emocinį atsaką (pyktį, baimę, susižavėjimą), tai jau pirmasis signalas, kad reikia būti atsargiam.
Klaidinančių naujienų kūrėjai puikiai žino, kaip veikia mūsų emocijos. Jie tyčia kuria antraštes, kurios provokuoja. „ŠOKAS: Vyriausybė slapta…”, „Gydytojai nepatiki, ką ši moteris padarė…”, „Tai pakeis viską, ką žinojote apie…”. Matote šabloną?
Kai jaučiate stiprų norą iš karto pasidalinti informacija, užduokite sau kelis paprastus klausimus:
– Ar perskaitėte visą straipsnį, ar tik antraštę?
– Ar šis teiginys atrodo per gražus (ar per baisus), kad būtų tiesa?
– Kodėl šis įrašas sukelia tokį stiprų jausmą?
Vienas mano draugas žurnalistas turi taisyklę – jei naujiena sukelia norą iš karto ja pasidalinti, jis laukia bent 10 minučių ir per tą laiką bando patikrinti informaciją. Dažniausiai per tas 10 minučių arba randa įrodymų, kad naujiena klaidinga, arba emocinis impulsas nurimsta ir jis apskritai nebenori ja dalintis.
Šaltinio tikrinimas – ne tik ekspertams
Gerai, taigi sustojote ir nusprendėte patikrinti informaciją. Bet kaip tai padaryti? Pirmiausia pažiūrėkite į patį šaltinį. Kas publikavo šią naujieną?
Jei tai žinomas naujienų portalas, tai dar nereiškia, kad informacija 100% teisinga, bet bent jau yra didesnė tikimybė, kad ji buvo patikrinta. Jei tai svetainė, kurios niekada negirdėjote, pamėginkite:
Pažiūrėti į svetainės adresą. Klaidinančios naujienos dažnai naudoja adresus, kurie panašūs į tikrų naujienų portalų, bet šiek tiek pakeisti. Pavyzdžiui, vietoj „delfi.lt” gali būti „delfi-naujienos.lt” ar kažkas panašaus. Taip pat atkreipkite dėmesį į keistus domenų plėtinius – .com.co, .lo ir panašiai.
Suraskite „Apie mus” skiltį. Rimti naujienų portalai visada turi informaciją apie save, savo redaktorius, kontaktus. Jei svetainėje nėra jokios informacijos apie tai, kas ją valdo, tai didelis raudonas vėliavėlis.
Patikrinkite, ar svetainė publikuoja tik vienos tematikos sensacijas. Jei visos naujienos yra apie sąmokslo teorijas, stebuklus ar šokiruojančius atradimus – greičiausiai tai ne patikimas šaltinis.
Nuotraukos ir vaizdo įrašai – ne įrodymas
Gyvename laikais, kai technologijos leidžia sukurti beveik bet kokį vaizdą ar vaizdo įrašą. „Deepfake” technologija dabar prieinama net eiliniams vartotojams. Bet net nereikia sudėtingų technologijų – sena nuotrauka, panaudota naujame kontekste, gali būti ne mažiau klaidinanti.
Prieš kelerius metus per potvynius Lietuvoje socialiniuose tinkluose plito dramatiškas vaizdo įrašas su užtvindytomis gatvėmis. Tik vėliau paaiškėjo, kad tai kadrai iš visai kitos šalies, nuo prieš keletą metų įvykusio potvynio. Žmonės dalindamiesi tuo vaizdo įrašu norėjo atkreipti dėmesį į problemą, bet netyčia skleidė klaidinančią informaciją.
Kaip patikrinti vaizdinę medžiagą? Yra keli paprasti būdai:
Google „reverse image search” funkcija leidžia įkelti nuotrauką ir sužinoti, kur dar ji buvo naudota internete. Dažnai taip galite rasti originalų šaltinį ir sužinoti tikrąjį kontekstą. Tiesiog eikite į images.google.com, paspauskite ant fotoaparato ikonėlės ir įkelkite nuotrauką.
Atkreipkite dėmesį į smulkmenas. Ar nuotraukoje matomi ženklai, užrašai, automobilių numeriai atitinka tai, ką teigia naujiena? Kartais klaidinančiose naujienose naudojamos nuotraukos iš visai kitų šalių, ir tai galima pastebėti pagal tokius detales.
Vaizdo įrašuose žiūrėkite į foną, garsus, kalbos akcentą. Ar visa tai dera su tuo, ką teigia įrašo aprašymas?
Ekspertų nuomonės ir „tyrimai” – kaip atskirti tikrus nuo netikrų
„Mokslininkai įrodė…”, „Tyrimai rodo…”, „Ekspertai teigia…” – tokie teiginiai skamba įtikinamai, tiesa? Problema ta, kad dažnai šie „mokslininkai” ir „ekspertai” arba neegzistuoja, arba jų žodžiai išplėšti iš konteksto, arba tai apskritai ne tos srities specialistai.
Prieš keletą metų mačiau straipsnį, kuriame „dantų gydytojas” davė patarimus, kaip gydyti vėžį natūraliais būdais. Net jei tas dantų gydytojas tikrai egzistuoja, jis nėra onkologas ir neturėtų teikti tokių patarimų. Bet daugeliui žmonių užtenka žodžio „gydytojas”, kad patikėtų.
Kai matote nuorodą į tyrimus ar ekspertus, pamėginkite:
Surasti tikrąjį tyrimo šaltinį. Jei straipsnyje teigiama, kad „tyrimai rodo”, turėtų būti nuoroda į tą tyrimą. Jei nuorodos nėra – tai įtartina. Jei nuoroda yra, paspauskit ir pažiūrėkit, ar tai tikrai rimtas mokslinis tyrimas, ar tik kažkieno tinklaraštis.
Patikrinti eksperto kvalifikaciją. Įveskite eksperto vardą į Google ir pažiūrėkite, ar jis tikrai yra tos srities specialistas. Kartais „ekspertai” turi daktaro laipsnį, bet visai kitoje srityje nei ta, apie kurią kalba.
Būti atsargiems su vieninteliais tyrimais. Mokslas veikia ne taip, kad vienas tyrimas kažką įrodo. Reikia daug tyrimų, kurie patvirtina tą patį rezultatą. Jei straipsnis remiasi tik vienu tyrimu, ypač jei tas tyrimas prieštarauja visam kitam mokslui toje srityje – greičiausiai čia kažkas ne taip.
Patikrinimo įrankiai ir svetainės, kurie padės
Nebūtinai viską tikrinti patiems – yra puikių įrankių ir organizacijų, kurios tuo užsiima profesionaliai. Lietuvoje veikia keli „fact-checking” projektai, kurie tikrina populiarias naujienas ir nurodo, kas yra tiesa, o kas ne.
„Delfi Faktai”, „15min Faktai tikrintojai”, „Melo detektorius” – tai Lietuvos projektai, kurie reguliariai tikrina socialiniuose tinkluose plintančias naujienas. Jei abejojate kokia nors informacija, pirmiausia patikrinkite, ar šie projektai jau nėra jos patikrinę.
Tarptautiniu mastu veikia „Snopes.com”, „FactCheck.org”, „PolitiFact” ir kiti. Nors jie daugiausia tikrina anglakalbę informaciją, dažnai klaidinančios naujienos keliauja per šalis, tad gali būti, kad tai, kas dabar plinta Lietuvoje, prieš savaitę jau buvo paneigta užsienyje.
Yra ir techninių įrankių. Naršyklės plėtiniai kaip „NewsGuard” įvertina naujienų svetainių patikimumą. „InVID” padeda tikrinti vaizdo įrašus. Nors šie įrankiai nėra tobuli, jie gali būti naudingi kaip papildoma apsauga.
Bet svarbiausia – nepasitikėkite vien įrankiais. Jie yra pagalbininkai, o ne sprendimas. Kritinis mąstymas ir sveiko proto naudojimas vis dar yra geriausia apsauga nuo klaidinančios informacijos.
Kai informacija atrodo per daug gera (ar per daug bloga)
Yra tokia sena žurnalistų patarlė: „Jei kažkas atrodo per gražu, kad būtų tiesa, greičiausiai taip ir yra”. Tai puikiai tinka ir klaidinančioms naujienoms.
Klaidinančios naujienos dažnai žada paprastus sprendimus sudėtingoms problemoms. „Šis paprastas triukas išgydys diabetą”, „Vyriausybė slepia šį būdą praturtėti”, „Mokslininkai rado paprastą sprendimą klimato kaitai”. Realybėje sudėtingos problemos retai turi paprastus sprendimus.
Ta pati logika veikia ir su baisiais dalykais. „Vyriausybė planuoja uždrausti…”, „Naujas įstatymas atims jūsų teises į…”, „Slaptame susitikime nuspręsta…”. Tokios naujienos žaidžia su mūsų baime ir dažnai yra arba visiškai išgalvotos, arba labai iškreiptos.
Kai susiduriate su tokia informacija, paklauskite savęs:
– Ar tai neatrodo per paprasta?
– Kodėl niekas kitas apie tai nekalba?
– Kas naudojasi tuo, kad žmonės tuo patikėtų?
Paskutinis klausimas ypač svarbus. Dažnai klaidinančios naujienos turi tikslą – parduoti produktą, pritraukti lankytojus į svetainę (ir uždirbti iš reklamų), skatinti tam tikrą politinę nuomonę ar tiesiog sėti chaosą ir nepasitikėjimą.
Kaip tapti atsakingu informacijos dalintoju
Galiausiai noriu pabrėžti – mes visi esame atsakingi už tai, ką dalinamės socialiniuose tinkluose. Kaskart, kai pasidalinate informacija, jūs tampate jos platintoju. Jei ta informacija klaidinga, jūs prisidedate prie jos plitimo.
Suprantu, kad kartais norisi pasidalinti kažkuo įdomiu ar šokiruojančiu. Bet prieš tai verta skirti bent kelias minutes patikrinimui. Jei neturite laiko patikrinti – gal geriau apskritai nedalintis?
Štai kelios paprastos taisyklės, kurios padės būti atsakingu:
Jei abejojate – nedalinkitės. Geriau praleisti vieną tikrą naujieną, nei pasidalinti dešimčia klaidingų.
Jei pasidalinote kažkuo, o vėliau sužinojote, kad tai buvo netiesa – ištaisykite. Parašykite naują įrašą, kad buvote suklaidinti, ištrinkite senąjį. Tai nėra gėda – gėda yra žinoti, kad platinate melą, ir nieko nedaryti.
Švelniai pataisykite kitus. Jei matote, kad draugas ar šeimos narys dalijasi klaidinga informacija, pamėginkite švelniai atkreipti dėmesį. Ne puolant ar kaltinant, o pasiūlydami patikrinti informaciją kartu. Dažnai žmonės dalijasi klaidinga informacija ne iš piktos valios, o tiesiog nepagalvoję.
Mokykite kitus. Ypač vyresnius šeimos narius, kurie galbūt nėra tokie įgudę atpažinti klaidinančią informaciją internete. Pasidalinkite šiuo straipsniu su jais, parodykite, kaip tikrinti informaciją, paaiškinkite, kodėl tai svarbu.
Kodėl verta stengtis, nors tai ir atrodo sunku
Žinau, kad visa tai gali skambėti kaip daug darbo. Ir tai tikrai yra daugiau darbo, nei tiesiog slinkti per Facebook’ą ir dalintis tuo, kas atrodo įdomu. Bet pasekmės yra rimtos.
Klaidinančios naujienos nėra nekalta pramoga. Jos gali paveikti žmonių sveikatą (kai žmonės atsisako vakcinų ar gydymo dėl netikros informacijos), demokratiją (kai žmonės balsuoja remdamiesi melu), net gyvybes (prisiminkite COVID-19 pandemiją ir visą klaidinančią informaciją, kuri plito apie gydymą ir prevenciją).
Bet yra ir gerų naujienų. Tyrimai rodo, kad žmonės, kurie išmoksta atpažinti klaidinančią informaciją, tampa atsparesni jai. Tai tarsi raumenų treniravimas – kuo dažniau praktikuojate kritinį mąstymą, tuo lengviau jis tampa.
Be to, jūsų pavyzdys gali įkvėpti kitus. Kai jūsų draugai mato, kad jūs atidžiai renkate informaciją, kad netikite viskuo, ką matote internete, jie taip pat gali pradėti elgtis panašiai. Tai tarsi teigiamas virusas – tik šį kartą plinta ne melas, o atsakingas požiūris į informaciją.
Socialiniai tinklai niekur nedings. Informacijos srautas tik didės. Bet mes galime išmokti jame plaukti saugiau. Tai nėra apie tobulumą – visi kartais suklysta. Tai apie pastangas, apie norą būti šiek tiek atsargesniems, šiek tiek kritiškesniems, šiek tiek atsakingesniems.
Pradėkite nuo mažų dalykų. Kitą kartą, kai matysite šokiruojančią antraštę, tiesiog sustokite ir įkvėpkite. Paskirkite 30 sekundžių pažiūrėti į šaltinį. Paklauskit savęs, ar tai atrodo realu. Tai jau bus žingsnis teisinga kryptimi. O su laiku šie veiksmai taps įpročiu, ir jums nereikės net galvoti – tiesiog automatiškai būsite atsargesni. Ir kas žino, galbūt jūsų pavyzdys padės ir kitiems tapti atspariems informaciniam triukšmui, kuriame visi gyvename.
