Kodėl vieni vaikai serga dažniau nei kiti?
Kiekvieną rudenį ir žiemą ta pati istorija – vaikas pradeda lankyti darželį ar mokyklą, ir prasideda. Slogos, kosulys, karščiavimas, vėl sloga, vėl kosulys. Kai kurie tėvai juokauja, kad jų vaikai daugiau laiko praleidžia namie su skausmo malšintojais nei klasėje. O štai kaimynų vaikas lyg ir neserga, gal kartą per sezoną pašniurkščioja – ir viskas.
Ar tai tik genetika? Ne visai. Pediatrai pastebi, kad dažni peršalimai iki 6-8 kartų per metus yra normalu mažiems vaikams, ypač tiems, kurie lanko kolektyvą. Jų imuninė sistema dar tik mokosi atpažinti ir kovoti su virusais. Tačiau kai vaikas serga daugiau nei 10 kartų per metus, kai liga užsitęsia ilgiau nei dvi savaites, arba kai po kiekvieno peršalimo prasideda komplikacijos – verta susimąstyti.
Problema dažnai slypi ne tik pačiame organizme, bet ir aplinkoje, kurioje vaikas auga. Pernelyg sterilios sąlygos, netinkamas maitinimas, nepakankamas fizinis aktyvumas, stresas – visa tai silpnina gynybines jėgas. Gera žinia ta, kad daugelį šių veiksnių galime kontroliuoti.
Mityba kaip imuninės sistemos pamatas
Pediatrė Rasa Jankauskienė, turinti daugiau nei 20 metų patirtį, sako tiesiai: „Neįmanoma išauginti sveiko vaiko, jei jo lėkštėje kasdien atsiduria tik makaronai su dešra ir saldūs jogurtai.” Skamba griežtai, bet statistika byloja savaime – vaikai, kurių mityboje trūksta įvairovės, serga gerokai dažniau.
Imuninė sistema reikalauja konkrečių maisto medžiagų. Cinkas, selenas, vitaminas D, vitaminas C, omega-3 riebalų rūgštys – tai ne tik gražūs žodžiai iš reklamos. Tai realūs komponentai, be kurių organizmas tiesiog negali efektyviai kovoti su infekcijomis.
Praktiškai tai reiškia, kad vaikų meniu turėtų būti:
Įvairių spalvų daržovės ir vaisiai – kuo spalvingesnė lėkštė, tuo geriau. Morkos, brokoliai, paprikos, špinatai, uogos. Ne tik obuoliai ir bananai, nors ir jie naudingi.
Kokybiškas baltymas – ne tik mėsa, bet ir žuvis (ypač riebi jūrų žuvis bent kartą per savaitę), kiaušiniai, ankštiniai augalai. Baltymai yra imuninių ląstelių statybinė medžiaga.
Fermentuoti produktai – raugintos daržovės, kefyras, jogurtas su gyvomis bakterijomis. Apie 70% imuninės sistemos yra žarnyne, todėl sveika žarnyno mikroflora = stiprus imunitetas.
Riešutai ir sėklos – jei nėra alergijos, tai puikus cinko ir seleno šaltinis. Galima berti į košes, jogurtus, kepti sausainius.
Ir dar vienas svarbus dalykas – ribokite cukrų. Tyrimai rodo, kad didelis cukraus kiekis kraujyje laikinai slopina baltųjų kraujo kūnelių veiklą. Vadinasi, po saldumynų puotos vaikas tampa pažeidžiamesnis infekcijoms.
Vitaminas D – ne tik kaulams
Apie vitaminą D kalbama daug, bet daugelis tėvų vis dar nesupranta, kodėl jis toks svarbus būtent imunitetui. Paprasčiausiai tariant, be vitamino D imuninės ląstelės negali tinkamai „įsijungti” ir kovoti su patogenais.
Lietuvoje saulės šviesos nepakanka vitamino D gamybai nuo spalio iki balandžio. Vadinasi, pusę metų vaikai garantuotai gauna per mažai šio vitamino, jei jis nėra papildomai skiriamas. Net vasarą, jei vaikas išteptas apsauginiu kremu (o turėtų būti!), vitamino D sintezė odoje sumažėja.
Pediatrai rekomenduoja vaikams skirti 1000-2000 TV vitamino D per dieną rudens ir žiemos mėnesiais. Vasarą, jei vaikas daug laiko praleidžia lauke, dozę galima sumažinti iki 400-1000 TV. Tačiau prieš pradedant duoti papildus, verta pasitikrinti vitamino D kiekį kraujyje – analizė kainuoja apie 15 eurų ir parodo tikslų poreikį.
Svarbu rinktis kokybišką preparatą. Vitaminas D yra riebaluose tirpus, todėl geriausia jį duoti su maistu, kuriame yra riebalų, arba rinktis preparatus aliejinėje formoje. Ir dar – vitaminas D3 (cholekalciferolis) yra efektyvesnis nei D2.
Miegas – kai organizmas atsinaujina
Jei manote, kad miegas yra tik poilsis, klystate. Miego metu organizmas atlieka intensyvų „remonto” darbą, įskaitant imuninės sistemos stiprinimą. Tyrimai rodo, kad vaikai, kurie miega per mažai, suserga 3-4 kartus dažniau nei tie, kurie miega pakankamai.
Kiek valandų reikia? Tai priklauso nuo amžiaus:
– 1-2 metų vaikams – 11-14 valandų per parą (įskaitant dieninį miegą)
– 3-5 metų – 10-13 valandų
– 6-12 metų – 9-12 valandų
– Paaugliams – 8-10 valandų
Problema ta, kad šiuolaikiniai vaikai dažnai miega per mažai. Ekranai, intensyvus grafikas, vėlai grįžtantys iš darbo tėvai – visa tai stumia miego laiką vis vėliau. O rytą reikia keltis į darželį ar mokyklą.
Kaip pagerinti miego kokybę? Sukurkite vakarinį ritualą ir jo laikykitės. Vakarinė vonia, rami pasaka, užgesinta šviesa – tai signalai smegenim, kad artėja miego laikas. Miegamasis turėtų būti vėsus (apie 18-20 laipsnių), tamsus ir tylus. Jokių ekranų bent valandą prieš miegą – mėlyna šviesa slopina melatonino gamybą.
Judėjimas lauke – ne tik raumenims
Fizinis aktyvumas stiprina imunitetą keliais būdais. Pirma, jis pagerina kraujotaką, todėl imuninės ląstelės greičiau pasiekia reikiamas vietas. Antra, reguliarus judėjimas sumažina streso hormonų kiekį, o stresas, kaip žinome, silpnina imunitetą. Trečia, aktyvūs vaikai paprastai geriau miega ir turi geresnį apetitą.
Bet ne bet koks judėjimas vienodai naudingas. Pediatrai pabrėžia, kad vaikams reikia būti lauke, ne sporto salėje ar baseine (nors ir tai naudinga). Kodėl lauke? Nes ten vaikas susiduria su įvairiais mikroorganizmais, kurie treniruoja jo imuninę sistemą. Tai vadinama „higienos hipoteze” – pernelyg sterilioje aplinkoje užaugę vaikai turi silpnesnį imunitetą ir dažniau serga alergijomis.
Kiek laiko reikia praleisti lauke? Idealiai – bent 1-2 valandas per dieną, nepriklausomai nuo oro. Taip, net kai lyja ar šalta. Tiesiog reikia tinkamai apsirengti. Skandinavų šalyse vaikai miega lauke net esant minusui, ir tai laikoma visiškai normalu.
Dar vienas niuansas – leiskite vaikams būti „purvinais”. Žaisti smėlyje, raustis žemėje, liesti augalus, gyvūnus. Žinoma, po to reikia nuplauti rankas, bet nereikia dezinfekuoti kiekvieno kvadratinio centimetro. Mikroorganizmų įvairovė yra būtina imuninės sistemos brendimui.
Stresas ir emocinė gerovė
Apie tai kalbama retai, bet vaikai irgi patiria stresą. Ir tas stresas tiesiogiai veikia imunitetą. Kai organizmas yra streso būsenoje, jis gamina kortizolio hormoną, kuris slopina imuninę sistemą. Tai evoliucinis mechanizmas – organizmas „sprendžia”, kad dabar svarbiau bėgti nuo pavojaus nei kovoti su virusais.
Šiuolaikiniams vaikams stresą kelia daug dalykų: pernelyg intensyvus grafikas su daugybe būrelių, tėvų konfliktai, spaudimas mokykloje, socialiniai iššūkiai, ekranų perkrova. Kai kurie vaikai nuo trejų metų turi grafiką kaip verslo vadovai – darželis, anglų kalbos pamokos, šokiai, plaukimas, muzikos mokykla. Kada jiems tiesiog žaisti ir būti vaikais?
Pediatrė Jankauskienė pasakoja: „Pastebiu tendenciją – vaikai iš šeimų, kur yra daug streso, serga dažniau ir sunkiau. Tai gali būti ir vieno iš tėvų liga, ir finansinės problemos, ir nuolatiniai konfliktai. Vaikas viską jaučia, net jei jam tiesiogiai nesakoma.”
Ką daryti? Pirma, sumažinkite spaudimą. Vaikui nereikia lankyti penkių būrelių. Jam reikia laiko laisvai žaisti, nuobodžiauti, tiesiog būti. Antra, kurkite šiltą, saugią emocinę aplinką namuose. Trečia, mokykite vaiką valdyti emocijas – kalbėtis apie jausmus, atpažinti stresą, rasti būdų atsipalaiduoti.
Ir dar – ribokite ekranų laiką. Tyrimai rodo, kad per daug laiko prie ekranų koreliuoja su didesniu streso lygiu, prastesniu miegu ir silpnesniu imunitetu. Amerikos pediatrų akademija rekomenduoja ne daugiau nei 1 valandą per dieną 2-5 metų vaikams ir ne daugiau nei 2 valandas vyresniems.
Vakcinacija – ne tik apsauga nuo sunkių ligų
Kai kurie tėvai bijo, kad vakcinos „perkrauna” imuninę sistemą ir dėl to vaikas dažniau serga peršalimais. Tai mitas, kurį paneigė daugybė tyrimų. Priešingai – tinkamai vakcinuoti vaikai turi stipresnę imuninę sistemą.
Kodėl? Nes vakcinos treniruoja imunitetą atpažinti ir kovoti su patogenais, bet daro tai saugiai, be realios ligos rizikos. Tai tarsi pratybos armijai – kuo daugiau pratybų, tuo geriau pasiruošę realiai kovai.
Be to, kai vaikas yra apsaugotas nuo sunkių ligų (tarkime, gripo), jo organizmas negaišta išteklių kovai su jomis ir gali efektyviau kovoti su įprastais peršalimais. Tyrimai rodo, kad vaikai, kurie gauna metinę gripo vakciną, ne tik rečiau serga gripu, bet ir bendrai praleidžia mažiau dienų sergantys per sezoną.
Lietuvoje yra nemokama vakcinų programa, kuri dengia pagrindines ligas. Bet yra ir papildomų vakcinų, kurias verta apsvarstyti – pavyzdžiui, nuo rotaviruso, meningokoko, gripo. Taip, jos mokamos, bet kaina paprastai mažesnė nei išlaidos vaistams ir praleistas darbo dienas, kai vaikas serga.
Kai vaikas jau suserga – kaip elgtis teisingai
Net ir darant viską teisingai, vaikai vis tiek kartais suserga. Ir čia svarbu nepadaryti klaidų, kurios gali susilpninti imunitetą ilgalaikėje perspektyvoje.
Antibiotikai – tik kai tikrai reikia. Tai, turbūt, didžiausia problema šiuolaikinėje medicinoje. Daugelis tėvų (ir, deja, kai kurių gydytojų) vis dar mano, kad antibiotikai padeda nuo bet kokios infekcijos. Tačiau antibiotikai veikia tik bakterijas, o 90% peršalimų sukelia virusai. Duodami antibiotikus be reikalo, jūs ne tik nepadėsite vaikui pasveikti greičiau, bet ir pakenksit – antibiotikai naikina naudingąsias žarnyno bakterijas, kurios yra svarbios imunitetui.
Kada antibiotikai tikrai reikalingi? Kai yra patvirtinta bakterinė infekcija – streptokokinė angina, plaučių uždegimas, šlapimo takų infekcija. Bet ne paprastas peršalimas su slogomis ir kosuliu.
Karščiavimas – ne visada priešas. Daugelis tėvų iškart griebiasi karščiavimą mažinančių vaistų, kai tik termometras parodo 37,5. Bet karščiavimas yra imuninės sistemos atsakas į infekciją – pakilusi temperatūra padeda organizmo apsaugai kovoti su virusais ir bakterijomis. Žinoma, jei vaikas labai blogai jaučiasi, jei temperatūra kyla virš 39, jei anksčiau yra buvę febrilinius traukulių – tada reikia mažinti. Bet lengvas karščiavimas (iki 38,5) sveikam vaikui nėra pavojingas ir net naudingas.
Poilsis ir skysčiai. Skamba banaliai, bet tai tikrai veikia. Sergantis vaikas turi daug gerti – vandens, arbatos, sultinių. Skysčiai padeda organizmo išsivalyti, palengvina kosulį ir slogas. Ir vaikas turi ilsėtis – ne eiti į darželį ar mokyklą „truputį pasniurkščiuojant”. Taip jis ne tik pats ilgiau sergs, bet ir užkrės kitus.
Drėgnas oras. Sausi patalpos oras žiemą (dėl šildymo) apsunkina kvėpavimą ir lėtina pasveikimą. Idealus drėgmės lygis – 40-60%. Galima naudoti oro drėkintuvą arba tiesiog pakabinti šlapiųjų rankšluosčių ant radiatorių.
Kada sveikatos problemos rimtesnės nei atrodo
Kartais dažni peršalimai yra ne tik „normalus” dalykas, bet signalas apie gilesnes problemas. Verta pasikonsultuoti su imunologu, jei:
– Vaikas serga daugiau nei 10-12 kartų per metus
– Infekcijos dažnai virsta komplikacijomis (sinusitas, bronchitas, plaučių uždegimas)
– Vaikas blogai auga ir priaugą svorį
– Yra pasikartojančios rimtos infekcijos (plaučių uždegimas, meningitas)
– Antibiotikai neveikia arba veikia labai lėtai
– Šeimoje yra imunodeficitų istorija
Tokiais atvejais gali būti būtina išsamesnė diagnostika – imuninės sistemos tyrimas, alergijų testai, vitamino D ir kitų mikroelementų patikrinimas. Kartais paaiškėja, kad vaikas turi alergijų, kurios sukelia nuolatinį uždegimą ir silpnina imunitetą. Arba yra latentinė geležies stoka, kuri taip pat neigiamai veikia gynybines jėgas.
Gydytoja Jankauskienė pabrėžia: „Nereikia būti herojais ir kentėti. Jei jaučiate, kad kažkas ne taip, jei vaikas serga pernelyg dažnai ar sunkiai – ieškokite atsakymų. Šiuolaikinė medicina turi daug galimybių padėti.”
Sveikata kaip gyvenimo būdas, o ne atskirų veiksmų rinkinys
Grįžtant prie pradžios klausimo – kodėl vieni vaikai serga dažniau nei kiti? Atsakymas dažniausiai slypi ne vienoje priežastyje, o visumoje. Tai ne tik mityba, ne tik miegas, ne tik judėjimas. Tai viskas kartu, kasdieniai pasirinkimai, kurie formuoja vaiko sveikatą.
Gera žinia ta, kad daugelį šių dalykų galime kontroliuoti. Neprivalome gyventi sterilėje burbule, neprivalome pirkti brangių papildų ar užsisakyti egzotiškų superfoodų. Dažniausiai pakanka paprastų dalykų: įvairaus maisto, pakankamai miego, laiko lauke, šiltos šeimos atmosferos.
Ir dar vienas svarbus dalykas – nepulkite į kraštutinumus. Nebandykite įgyvendinti visų rekomendacijų iš karto ir tobulai. Tai sukels tik stresą jums ir vaikui, o stresas, kaip jau žinome, silpnina imunitetą. Pradėkite nuo vieno-dviejų dalykų, kurie jūsų šeimai atrodo lengviausiai įgyvendinami. Gal tai bus vitaminas D ir daugiau laiko lauke. Arba anksčiau gulti ir daugiau daržovių. Maži žingsniai ilgalaikėje perspektyvoje duoda geresnių rezultatų nei radikalūs pokyčiai, kurie išsikvėpuoja po savaitės.
Ir atminkite – vaikai serga. Tai normalu, tai net naudinga jų imuninės sistemos brendimui. Tikslas nėra išauginti vaiką, kuris niekada neserga (tai neįmanoma ir net nenaudinga). Tikslas – kad vaikas sergtų retai, lengvai ir greitai pasveiktų. Kad liga nebūtų nuolatinė šeimos gyvenimo dalis, bet retasis epizodas. Ir tai visiškai pasiekiama, jei kuriate tinkamas sąlygas vaiko imuninei sistemai stiprėti ir tobulėti.
