Žinok savo skaičius

 

Sužinok savo kraujo spaudimą, cholesterolio, gliukozės kiekį kraujyje, kūno masės indeksą ir liemens apimtį - ir tikrink tai reguliariai

Liemens apimtis

Tavo sveikatai turi įtakos tiek tavo kūno svoris,  tiek kūno formos. Vyrai dažnai turi perteklinius riebalus aplink juosmenį, o moterys  - ant klubų ir šlaunų. Antsvoris, esantis aplink  juosmenį (obuolio forma) yra rizikingesnis nei antsvoris - aplink klubus ir šlaunis (kriaušės forma). Paprastas būdas patikrinti, kiek riebalų turi,  išmatuok savo liemens apimtį.

 

Kodėl svarbu žinoti liemens apimtį?


Liemens matavimo duomenys naudojami asmenų rizikai susirgti lėtinėmis ligomis (kokiomis kaip širdies ir kraujagyslių ligos, cukrinis diabetas, kai kurios vėžio formos), kurios susijusios su gyvenimo būdu, nustatyti. Išmatavus liemens apimtį yra paprasta pasakyti, kiek riebalų žmogus turi ir kur jie yra išsidėstę.  

Toliau pateikiamos gairės, kurios remiasi Pasaulio sveikatos organizacijos ir kitų tarptautinių organizacijų nuorodomis.

Yra pavojus susirgti lėtinėmis ligomis, kai išmatuota juosmens apimtis suaugusiems:

Vyrams: daugiau nei 94 cm;

Moterims: daugiau nei 80cm

Labai padidėjusi rizika sirgti lėtinėmis ligomis, kai išmatuota juosmens apimtis suaugusiam:

Vyrams: daugiau nei 102 cm.

Moterims: daugiau nei 88 cm.

 

Atkreipk dėmesį, kad šie juosmens matavimo normatyvai yra tinkami  abiejų lyčių europiečiams. Kitų tautų, rasių ar etninių grupių juosmens matavimo normatyvai gali skirtis. Taip pat reikėtų pažymėti, kad juosmens apimties normatyvai vaikams nėra nustatyti.

Siekiant pasiekti ir išlaikyti sveiką svorį yra svarbu rasti pusiausvyrą tarp suvartojamos energijos (kilodžaulių), kurią gauname per maistą ir gėrimus, bei panaudojamos energijos (kilodžaulių) kurios netenkame per reguliarią fizinę veiklą. Paprasčiau tariant, visa tai kiek gauni, tiek turi ir sunaudoti. Norint numesti svorio reikia didinti fizinį aktyvumą ir sumažinti energijos (kilodžaulių) gavimą iš maisto ir gėrimų.

Aptark savo juosmens matavimo apimtį su gydytoju, jis tinkamai patars, kaip spręsti tavo svorio problemas.

 

Nutukimas gali būti vertinamas ir pagal kūno masės indeksą, apskaičiuojant jį pagal formulę iš asmens ūgio ir svorio.

 

Kūno masės indeksas (KMI)= Kūno svoris kilogramais/(ūgis metrais xūgis metrais)

KMI < 18 per mažas svoris

KMI 18-24,9 normalus svoris

KMI 25-29,9 antsvoris

KMI >30 nutukimas

 

Cholesterolis

 

Jei nežinai savo cholesterolio kiekio kraujyje, paprašyk gydytojo, kad atliktų kraujo tyrimus. Rekomenduojama visiems nuo 45 metų ir vyresniems reguliariai tikrinti kraujo lipidus (riebalų kiekį kraujyje). Pasitikrinti turėtų ir jaunesni nei 45 metų asmenys, kurie turi kitų širdies ir kraujagyslių rizikos veiksnių:  širdies ligų paveldėjimą, padidintą kraujo spaudimą ar rūkantys. Kaip dažnai bus pakartojami kraujo lipidų tyrimai ir ar bus paskirtas gydymas priklausys nuo tavo amžiaus, rizikos laipsnio ir gydytojo rekomendacijų.

 

Kas yra cholesterolis?

 

Cholesterolis ir trigliceridai yra į riebalus panašios medžiagos, randamos kraujyje. Cholesterolis į kraują patenka dviem būdais: iš kepenų, kuris pasigamino jūsų organizme, arba su maistu. Dar kraujyje yra trigliceridų, kurių didžiausią kiekį gauname su maistu (ypač riebiu), bet kitą dalį pagamina organizmas. Cholesterolis ir trigliceridai yra netirpus vandenyje, todėl krauju juos perneša baltymai. Kraujo plazmoje cholesterolis ir trigliceridai, surišti su baltymais (apolipoproteinais), suformuoja lipoproteinus. Jie yra dviejų tipų: mažo tankio lipoproteinai (MTL) - žinomi kaip „blogasis“ cholesterolis, nes perneša cholesterolį į ląsteles. Jei ląstelėse yra MTL cholesterolio perteklius, arterijų sienelėse gali pradėti formuotis  riebalinė plokštelė  ir padidinti jūsų riziką susirgti koronarine širdies liga. Didelio tankio lipoproteinai (DTL) - žinomi kaip „gerasis“ cholesterolis, nes jis padeda apsaugoti jus nuo koronarinės širdies ligos, o jūsų arterijas nuo aterosklerozinių plokštelių susidarymo. DTL dalelės pašalina cholesterolį iš ląstelių ir transportuoja jį į kepenis, iš kurių jis pašalinamas iš organizmo.

Neretai nustatomos paveldimos sunkios dislipidemijos. Tuomet kraujas būna labai riebus, tirštas. Odoje apie akis, alkūnių srityje atsiranda geltonų mazgelių - ksantomų.


Siūlomos tikslinės cholesterolio koncentracijos kraujyje normos:

- Bendro cholesterolio < 5 mmol/l
- MTL cholesterolio < 3  mmol / L
- DTL cholesterolio > 1,0 mmol / L
- Trigliceridai < 1,7 mmol / L

Būdai, kaip pagerinti savo cholesterolio kiekį kraujyje

Jei nori kontroliuoti savo cholesterolio kiekį kraujyje sveikai maitinkis (vartok maisto produktus, turinčius mažai sočiųjų riebalų). Tai taip pat gali tekti vartoti vaistus, kad sumažintumei cholesterolio kiekį iki reikiamo lygio. Jei turi kokių nors klausimų apie savo cholesterolio kiekį kraujyje, pasitark su gydytoju.

 Padidėjęs cukraus kiekis - ar jau diabetas

 

Padidėjęs cukraus kiekis kraujyje rodo medžiagų  apykaitos sutrikimą, kuris gali progresuoti iki cukraligės. Sveikam žmogui nevalgius cukraus kiekis kraujyje neturi viršyti 5,6 mmol/l. Jei sergate cukriniu diabetu, Jūsų HbA1C turi būti < 6,5 % (klauskite šeimos gydytojo), o cukraus kiekis kraujyje nevalgius < 6,0 mmol/l, po valgio < 7,5 mmol/l.

Kraujo spaudimas

 

Padidintas kraujo spaudimas gali nuvarginti tavo širdį ir pagreitinti koronarinės širdies ligos procesą. Gydant padidintą kraujo spaudimą galima sumažinti  riziką susirgti miokardo infarktu ir insultu, todėl svarbu reguliariai aptarti kraujo spaudimo kontrolę su savo gydytoju. 

 

Kaip taisyklingai matuoti kraujospūdį? Prieš tai patartina nerūkyti, negerti stiprios kavos, pailsėti bent 5, o dar geriau 10-15 minučių, nevartoti kraujospūdį veikiančių vaistų. Matuojama sėdint, padėjus dešinę ranką ant stalo (žastas širdies aukštyje).

 

Klasikinis kraujospūdžio matavimo aparatas susideda iš trijų dalių: manometro su padalomis, manžetės su kriauše orui pripūsti, fonendoskopo (juo išklausomi tekančio kraujo garsai arterijoje). Aparato manžetė turi būti tinkamo pločio (80 proc. žasto), ji apvyniojama aplink žastą (jos apatinis kraštas turi būti 1 - 2 cm virš alkūnės linkio) ir užfiksuojama.

  • Fonendoskopo galvutė dedama alkūnės linkyje virš arterijos.
  • Į manžetę pučiamas oras tol, kol arterijoje visiškai sustabdoma kraujo tėkmė (išnyksta pulsas). Tuomet spaudimas manžetėje viršija spaudimą arterijoje.
  • Toliau, lėtai iš manžetės oras išleidžiamas, stebint manometro parodymus ir klausantis fonendoskopu kraujo pulsavimo garsų.
  • Išgirdus pirmuosius garsus (kai arterijoje pradeda tekėti kraujas)  – manometro parodymas atitinka  sistolinį („viršutinį“) spaudimą, o ties riba, kai garsai visiškai išnyksta (kraujo srovė tampa normali) – diastolinį („apatinį“) spaudimą.

 

Namų sąlygomis patogiausi automatiniai aparatai, po mygtuko paspaudimo patys pripučiantys manžetę ir parodantys ekranėlyje ne tik kraujospūdį, bet ir pulso dažnį.
Kraujo spaudimas nėra pastovus dydis, jis kinta dėl įvairių veiksnių: pakeitus kūno padėtį, kvėpuojant, esant stiprioms emocijoms, sportuojant ar miegant.

 

Nėra "idealaus kraujo spaudimo, tačiau reikia prisilaikyti šių ribų:
- Normalus (optimalus) kraujo spaudimas: paprastai yra mažiau nei 120/80 mm Hg
- Aukštas normalus kraujo spaudimo: tarp 120/80 ir 140/90 mmHg,
- Padidintas kraujo spaudimas: 140/90 mmHg arba didesnis.

 

Jeigu tavo kraujospūdis yra 180/110 mmHg arba didesnis, vadinasi turi labai aukštą kraujospūdį, todėl vertėtų skubiai apsilankyti pas gydytoją ir aptarti, kaip sumažinti padidintą kraujo spaudimą

 

Siekiant sumažinti kraujo spaudimą, svarbu sumažinti savo per didelį kūno svorį, būti fiziškai aktyviai, apriboti alkoholio vartojimą ir naudoti mažiau druskos. Norint koreguoti kraujo spaudimą gali prirekti ir ilgalaikio gydymo vaistais.

Kas yra metabolinis sindromas?

Gydytojas, įvertinęs išvardytus požymius, gali diagnozuoti Jums metabolinį sindromą (būdingų požymių visumą). Tai sunkus rizikos veiksnys. Tačiau jį galima gydyti.

Metabolinis sindromas turi bent 3 iš išvardytų požymių:

 

Padidėjusi liemens apimtis > 102 cm vyrams, > 88 cm moterims

Padidėjusi trigliceridų koncentracija > 1,7 mmol/l

Sumažėjusi DTL-Ch koncentracija < 1,03 mmol/l vyrams ir <1,3 mmol/l moterims

Padidėjęs arterinis kraujo spaudimas > 130/85 mmHg

Padidėjusi gliukozės koncentracija nevalgius > 5,6 mmol/l