Nerūkyk

Kiekvienas puikiai žino, kad rūkymas kenkia. Tačiau kartais lengviau patikėti įvairiausiais mitais, nei pripažinti faktą, kad laikas atsikratyti šio žalingo įpročio.

Mes jums atskleisime kelis mitus ir pateiksime faktus apie rūkymą ir metimą. 

I. Visa tiesa apie sveikatą ir rūkymą

Mitas: rūkymas mažina stresą bei padeda pasijusti ramiam ir atsipalaidavusiam.
Faktas: Iš tikrųjų tabako komponentai neatpalaiduoja, bet paprasčiausiai slopina svarbiausius centrinės nervų sistemos sritis. Tačiau pripratęs prie cigaretės žmogus nebegali be jos atsipalaiduoti. Susidaro užburtas ratas: streso atsiradimas ir jo įveikimas priklauso nuo rūkymo.
Nustoję rūkyti iš karto pajusite, kad tapote ramesnis ir linksmesnis. Tyrimais įrodyta, kad niekad nebandę rūkyti ar šį žalingą įprotį metusieji jaučiasi mažiau prislėgti, ramesni bei patiria mažiau streso. Be to, ilgainiui nikotinas blokuoja smegenų ląsteles ir sumažina galimybę patirti malonumą.

Mitas: Aš turbūt nesusirgsiu rūkymo sukeliamomis ligomis.
Faktas: Beveik pusę visų rūkančiųjų anksčiau ar vėliau pražudo rūkymas. Tai tik laiko klausimas.

Mitas: Tai, kad aš rūkau aplinkiniams nekenkia, o pasyvus rūkymas nėra problema.
Faktas: Pasyvus rūkymas yra reali problema. Kuomet rūkančiojo įkvėptus ir iškvėptus rūkalų dūmus įkvepia nerūkantis žmogus, jo tikimybė susirgti plaučių vėžiu išauga 20-30 proc. Iškvėptuose dūmuose yra kancerogenų ir kitų toksinių medžiagų, todėl pasyvus rūkymas taip pat kelia pavojų sveikatai. Pasyvus rūkimas taip pat yra kvėpavimo takų sutrikimų, vidurinės ausies infekcijų bei vaikų astmos priepuolių priežastis. Nerūkančiųjų, kurie susiduria su rūkalų dūmais namie, tikimybė susirgti širdies ligomis ir plaučiu vėžiu išauga 25 proc.

Mitas: Rūkymas nekenkia mano išvaizdai.
Faktas: Rūkymas sendina odą ją išsausindamas bei šalindamas svarbiausius mineralus ir deguonį. Kuo daugiau žmogus rūko, tuo didesnė tikimybė, jog jo oda susiraukšlės anksčiau, nes rūkymas skatina enzimo, kuris odoje skaido kolageną, gamybą. Rūkantieji 40-mečiai turi tiek pat kiek pat raukšlių kaip ir nerūkantieji, sulaukę 60 metų. Rūkymas taip pat skatina dantų dėmių atsiradimą bei daro juos geltonus.

Mitas: Rūkymas padeda išlikti lieknam ir sportiškam.
Faktas: Pirma, aplink pilna rūkančių storulių, antra, cigarete slopindami alkio jausmą didinate gastrito ir dvylikapirštės žarnos opos atsiradimo riziką.
Tiesa, jog daugelis žmonių metę rūkyti priauga svorio, tačiau rūkymas yra kur kas kenksmingesnis nei nedidelis antsvoris. Jūsų KMI (kūno masės indeksas ) turi būti 35 arba daugiau, kad tai būtų taip pat žalinga kaip ir rūkymas. Rūkymas tikrai nepadarys jūsų sportiško, atvirkščiai, jis sumažina kūno fizines galimybes ir ištvermę dėl sumenkusio deguonies kiekio ir verčia širdį dirbti žymiai sunkiau. Be to, jei rūkote ir sportuojate, nuolat jausite išsekimą ir užsiimdami fizine veikla, ir po jos. 

Mitas:Aš rūkau tik cigarus, todėl man negresia joks pavojus.
Faktas: Cigarai ir pypkės yra tokia pati žalinga rūkymo rūšis, nes žmogus įkvepia dūmų.

Mitas: rūkymas man nekenkia, nes aš rūkau tik kaljaną.
Faktas: Tabako dūmų įkvėpimas bet kokia forma yra labai pavojingas. Jame didelė koncentracija toksinų bei vėžį sukeliančių medžiagų.

Mitas: Žolelių cigaretėse nėra tabako ir nikotino, taigi jos nepavojingos.
Faktas: Tokios cigaretės toli gražu nėra nepavojingos. Žolelės, iš kurių jos pagamintos, yra kenksmingos, kai uždegamos. Remiantis JAV Federalinės prekybos komisijos (Federal trade commission) ataskaita, žolelių cigaretės išskiria tokius pačius toksinus, kurie randami ir tabako dūmuose, įskaitant dervas ir anglies monoksidą.

Mitas: „Lengvų“ cigarečių rūkymas apsaugos mano sveikatą.
Faktas: „Lengvos“ cigaretės tokios pat pavojingos kaip bet kurios kitos stipresnės. Rūkydami „lengvesnes“ cigaretes rūkaliai įtraukia daugiau dūmų bei pirštais užkemša specialias skylutes, esančias ant filtro, kurios skirtos dūmams išsklaidyti, todėl „lengvųjų“ poveikis sveikatai lieka toks pat kaip ir „stipriųjų“.

Mitas: Aš reguliariai sportuoju bei sveikai maitinuosi, taigi galiu rūkyti.
Faktas: Valgyti vaisius, daržoves, be abejonės, sveika, o net ir nedidelis fizinis aktyvumas naudingas. Bet šie apsaugantys veiksniai, palyginti su rūkymo keliama žala, yra menki. Jei esi rūkalius, sportas ir sveika mityba neapsaugos nuo grėsmės susirgti vėžiu ar kitomis su rūkymu susijusiomis ligomis.

Mitas: Rūkymas man nekenkia, nes rūkau suktinukes.
Faktas: Suktinės cigaretės yra tokios pat nesveikos kaip ir fabrike pagamintos.

Mitas: Aš rūkau tik kartais, todėl tai nekelia sveikatai jokios grėsmės.
Faktas: Nepastovus rūkimas taip pat yra pavojingas. Plaučių vėžio tikimybė padidėja dvigubai, širdies smūgio - 50 proc. Žmonės surūkantys nuo vienos iki keturių cigarečių per dieną, daug labiau rizikuoja mirti nuo plaučių vėžio ar širdies ligų nei nerūkantieji. Netgi nepastovūs rūkaliai, kurie niekada nerūkė kasdien, daug labiau rizikuoja susirgti įvairiomis vėžio formomis, ypač šlapimo pūslės vėžiu.

Mitas: Nesvarbu, kad rūkymas skatina raukšlių atsiradimą. Aš visuomet galėsiu rinktis veido „pakėlimą“ ar patempimą.
Faktas: Veido „pakėlimas“ nėra išeitis, kaip, beje, ir daugelis kitų plastinių operacijų. Įrodyta, kad jos ne tokios efektyvios rūkančioms moterims. Rūkymas sutrikdo žaizdų gijimą, dėl to operacijos rezultatai gali ir nesuteikti norimo efekto.

Mitas: Rūkymas suteikia seksualumo.
Faktas: Rūkantys vyrai du kartus dažniau kenčia nuo impotencijos nei nerūkantieji. Apie 120 tūkstančių britų, sulaukę 30-40 metų amžiaus, skundėsi potencijos sutrikimais, kuriems įtakos turėjo šis žalingas įprotis. Rūkančioms moterims sunkiau pastoti. Šansai pastoti per ciklą sumažėja iki 40 proc.

Mitas: Pradėjus rūkyti paauglystėje nebus ilgalaikių padarinių, jei mesi iki trisdešimties.
Faktas: Rūkimas paauglystėje stabdo plaučių formavimąsi. Tu augi, o tavo plaučiai - ne. Mergaičių kvėpavimo organai formuojasi iki 18 metų ir jei ji pradeda rūkyti anksti, jos plaučiai tinkamai nesusiformuos. Berniukams yra dar blogiau, nes jų plaučiai formuojasi iki 24 metų ir bet koks pradėjimas rūkyti jauname amžiuje turi išliekamųjų reiškinių.

Mitas: Metus rūkyti plaučiai išsivalys savaime.
Faktas: Metęs rūkyti iki 30-ties, gali tikėtis, kad plaučių būklė pagerės. Metus rūkyti iki trisdešimties beveik 90 proc. sumažėja tikimybė susirgti su rūkymu susijusiomis plaučių ligomis. Vyresniems žmonėms pagerėjimas negalimas, tačiau metimas rūkyti pristabdys tolesnius veiksnius.

Mitas: Rūkaliams kosulys yra normalu.
Faktas: Vadinamasis „rūkalių kosulys“ dažniausiai yra pirmas ženklas, kad plaučiams kyla labai rimtų problemų. Turite nueiti pas gydytoją ir atlikti plaučių tyrimą.

II. Visa tiesa apie metimą rūkyti

Mitas: Geriausia pasikliauti valia norint mesti rūkyti.
Faktas: Pasikliauti vien valios pastangomis - mažiausiai sėkmingas būdas. Nikotino pakeitimo terapija ir receptiniai vaistai padidina šansus atsikratyti žalingo įpročio. Vartodami vaistus ir gaudami pagalbą sėkmės tikimybę padidinate keturgubai.

Mitas: Aš rūkau taip ilgai, jog nėra prasmės mesti.
Faktas: Nesvarbu, kiek ilgai rūkote, tačiau mesti verta. Daugelis nusibrėžia tikslą, kad kitąmet mesiu rūkyti. Tačiau ranka pati tiesiasi cigaretės. Tokį pažadą duodate ir kitąmet, tačiau istorija kartojasi. Įrodyta, kad toks atidėliojimas iki 40-ties tikėtina, kad gyvenimo trukmę sumažina beveik trimis mėnesiais. Žmonės, metę rūkyti iki 50 metų, dvigubai sumažina riziką mirti nuo rūkymo sukeliamų ligų per ateinančius 15 metų lyginant su ir toliau rūkančiaisiais.

Mitas: Man jau emfizema, todėl metimas rūkyti neturės jokios reikšmės, nes žala jau padaryta.
Faktas: Nors metimas rūkyti neišgydys emfizemos, tačiau tai gali sustabdyti ligos progresavimą ir tie, kurie meta rūkyti dar jauni, gali tikėtis, kad jų plaučių funkcija pagerės.

Mitas: Aš galiu surūkyti vieną cigaretę ir toliau laikytis nerūkymo programos.
Faktas: Jei tik tai būtų tiesa. Nelaimei, tyrimai rodo, kad viena cigaretė veda prie kitos ir net to nepastebint reguliariai rūkoma vėl.

Mitas: Aš niekada nesugebėsiu kovoti su nikotino badu.
Faktas: Nikotino bado simptomai, į kuriuos įeina ir nuotaikų pokyčiai, susikaupimo problemos bei apetito padidėjimas gali būti kontroliuojami nikotino pleistrais, kramtomąja guma bei kitais vaistais.

III. Tiesa apie priklausomybę nikotinui
Mitas: Nikotino pakeitimo produktai yra žalingi, nes juos vartojant į kraują patenka nikotino.
Faktas: Nikotinas nesukelia vėžio. Dervos, anglies monoksidas ir 4 tūkst. kitų toksinių chemikalų, randamų cigaretėse, o ne nikotinas daro žalą sveikatai.

Mitas: Aš priprasiu prie nikotino pleistrų.
Faktas: Nikotinas iš specialių pleistrų yra absorbuojamas žymiai lėčiau nei iš cigaretės ir nėra įrodymų, kad žmonės gali prie jų priprasti.

Mitas: Pavojinga naudoti daugiau nei vieną nikotino pakaitalą vienu metu.
Faktas: Naudojant daugiau nei vieną produktą sėkmės tikimybė išauga. Ypač jei prieš tai bandėte vien tik nikotino pakeitimo terapijos produktą, pavyzdžiui, pleistrą. Pleistras sukuria nikotino foną, tuo tarpu purškikliai į nosį, inhaliatoriai, kramtomoji guma, po liežuviu tirpstančios tabletės yra priemonės staigiam nikotino poreikiui numalšinti. Todėl jų visuma duoda teigiamą rezultatą.

Mitas: Mane buvo ištikęs širdies smūgis, todėl negaliu naudoti produktų, kurie padeda mesti rūkyti.
Faktas: Nikotino pakeitimo terapija yra tinkama daugeliui žmonių. Tačiau dėl nikotino savybės kelti kraujo spaudimą bei tankinti širdies dūžius žmonės, kurie turi širdies problemų, nikotino pleistrus turėtų vartoti atsargiai. Prieš vartojimą jie būtinai turi pasitarti su gydytojais.

Mitas: Aš sergu diabetu, todėl negaliu naudoti priemonių, padedančių mesti rūkyti.
Faktas: Nikotino pakeitimo terapija tinkam beveik visiems žmonėms, bet reikėtų pasitarti su gydytojais. Pasirinkus terapiją reikėtų atidžiau stebėti cukraus kiekį kraujyje. 

Mitas: Medikamentai yra nesaugūs. Juos vartojantieji gali susirgti depresija.
Faktas: Daugeliui žmonių šie vaistai visiškai saugūs, jei vartojami tinkamai. Norėdami sužinoti, ar toks gydymas jums tinka, pasitarkite su gydytoju.

Mitas: Bus geriau, jei pleistrą perkirpsit pusiau.
Faktas: Visi nikotino pakeitimo terapijai skirti pleistrai išskiria numatytą jo kiekį, kad apsaugotų jus nuo nikotino poreikio bei jo trūkumo simptomų, kai metate rūkyti. Pleistruose nikotino dozės varijuoja nuo 25 iki 15 miligramų. Taigi kiekvienas gali pasirinkti pagal poreikius.

Mitas: Naudodamas nikotino pleistrus rūkyti nebenorėsiu.
Faktas: Nikotino pleistrai sumažina nikotino poreikį bei atsitraukimo simptomus, bet visiškai jų nenuslopina. Metant rūkyti jums vis tiek prireiks daug valios.

Mitas: Aš galiu taupyti pinigus naudodamas nikotino pakeitimo produktus, retkarčiais, kai jaučiu ypatingą norą rūkyti.
Faktas: Nebandykite taupyti pinigų žiūrėdami, kiek ilgai ištversite be kramtomosios gumos, inhaliatoriaus ar pusiau perkirpto pleistro. Nereguliarus šių priemonių vartojimas sudaro sąlygas žalingo įpročio sugrįžimui ir net paaštrėjimui, nes organizmas nuolatos reikalaus išlaikyti pastovų nikotino kiekį. Labai svarbu baigti pilną kursą, kad įsitikintumėte visišku nikotino poreikio atsikratymu. Geriausiems rezultatams pasiekti reikia tam tikrą numatytą laiką tinkamai vartoti tinkamų nikotino pakeitimo terapijos produktų.

Mitas: Nikotino terapija per brangi.
Faktas: Nikotino pakeitimo terapija daugeliui rūkalių kainuoja pigiau nei rūkymas.

IV. Mitai apie rūkymą ir nėštumą.
Mitas: Rūkiau, kai nežinojau, kad esu nėščia, todėl galiu ir toliau rūkyti.
Faktas: Niekada nevėlu mesti rūkyti. Kiekviena cigaretė verčia jūsų kūdikio širdį plakti greičiau, taigi jums sustojus jūs ir jūsų vaikas iš karto pajus skirtumus. Rūkymas paskutiniais nėštumo mėnesiais ypač kenkia kūdikio raidai ir sveikatai.

Mitas: Mano mama rūkė ir man viskas gerai, taigi ir aš galiu rūkyti.
Faktas: Rūkymas yra dažniausias ir vienas labiausiai vaisių žalojančių kenksmingų faktorių. Liūdna, kai būsimos mamos nežino, jog rūkydamos kenkia ne tik jai, bet ir jos būsimam kūdikiui. Rūkydama nėščioji įkvepia nikotino ir anglies monoksido, kurie pro placentą pasiekia vaisių. Vaisiaus organizmui jie trukdo pasisavinti deguonį ir maisto medžiagas bei taip lėtina vaiko augimą. Jei nieko blogo nenutiko jums, kai būdama nėščia rūkė jūsų mama, visiškai nereiškia, kad jūsų vaikas bus toks pat laimės kūdikis.

Mitas: Metimo metu patiriamas stresas blogiau nei tolesnis rūkymas.
Faktas: Rūkymas yra kur kas labiau pavojingas jūsų ir jūsų kūdikio sveikatai nei stresas, patiriamas metant rūkyti. Be to, nerūkančiųjų streso lygis paprastai būna žemesnis. Mesti rūkyti, kai esate nėščia, yra svarbiausias žingsnis, kurį turite žengti savo vaiko sveikatos labui.

Mitas: Taikyti nikotino pakeitimo terapiją nėštumo metu taip pat pavojinga kaip ir rūkyti.
Faktas:
Nikotinas naudojamas nikotino pakeitimo terapijoje yra mažiau kenksmingas nei chemikalai cigaretėse. Taigi tai yra geresnis pasirinkimas, nei toliau rūkyti. Yra keletas variantų, kurie yra saugūs nėščiosioms. Būsimoms mamoms skiriami pleistrai, kramtomoji guma, inhaliatoriai, nosies purškalai ir panašai. Tačiau prieš vartodamos minėtus preparatus pasitarkite su gydytoju. 
Mitas: Gimda sudaro apsaugo vaiką nuo kenksmingų medžiagų.
Faktas: Kai rūkote, dūmai iš plaučių patenka į kraują, kuriuo dalinatės su vaiku. Kraujas pro placentą bei virkštelę patenka kūdikiui. Anglies monoksidas cigaretėse sumažina deguonies tiekimą, kurio reikia vaiko augimui ir tai gali pakenkti jo raidai.

Mitas: Rūkymas palengvins gimdymą, nes kūdikis bus mažesnis.
Faktas: Mažas kūdikio svoris susijęs su rimtomis ligomis. Kūno mažumas taip pat neturi įtakos gimdymui, nes galvos dydis yra toks pats. Rūkymas didina persileidimo bei priešlaikinio gimdymo tikimybę. Rūkalių motinų vaikai yra silpnesni, dažnai jau įsčiose arba gimdami pradeda dusti, o gimę turi būti ilgiau ir atidžiau slaugomi. Mažo svorio gimę naujagimiai suaugę dažniau serga cukriniu diabetu, širdies ir kraujagyslių ligomis, skundžiasi įvairiais psichiniais sutrikimais. Pasyvaus rūkymo atveju vaisius taip pat nukenčia, nors ir mažiau, bet net ir šiuo atveju nikotino aptinkama vaisiaus vandenyse.


Pasaulinė sveikatos apsaugos organizacija 1987 m. paskelbė gegužės 31-ąją Pasauline diena be tabako. Šią dieną visi rūkantieji skatinami bent vieną dieną nerūkyti.

 

Nėra lengva mesti rūkyti. Kai kurie meta rūkyti tik kai suserga, kiti, kai sužino savo riziką. Verta paminėti, kad rūkaliai yra ne tik tie žmonės, kurie rūko, bet ir tie, kurie būna šalia rūkančių. Pasyvus rūkymas padidina riziką sirgti širdies ir kraujagyslių iki 25-30 procentų.

Džiugu, kad niekada nevėlu mesti rūkyti. Metant rūkyti, kaip ir užsiimant bet kokia nauja veikla, reikia pagalbos, įpratimo ir noro padėti sau.

Patarimai, kaip Tau mesti rūkyti:

  • Pagalvok, kada ir kodėl tu rūkai
  • Sudaryk sąrašą priežasčių, kodėl norėtum mesti rūkyti
  • Nustatyk datą 2-3 savaičių bėgyje, kada mesi rūkyti
  • Prašyk paramos iš draugų ir šeimos
  • Pasirink būdą, kuris tau tinka geriausiai
  • Išmesk pelenines, žiebtuvėlius ar cigarečių pakelius
  • Suplanuok, kaip susidorosi su potraukiu ir abstinencijos simptomais
  • Apdovanok save pinigais, kuriuos sutaupei metus rūkyti
  • Galvok apie save, kaip apie nerūkančią nuo to momento, kai tik mesi rūkyti
  • Ieškok naujų būdų, kaip galėtumei atsipalaiduoti, pavyzdžiui, giliai kvėpuok, skaityk ar mankštinkis
  • Užsiimk malonia fizine veikla ir mėgaukis sveika mityba
  • Mažink potraukį. Jis trunka tik kelias minutes. Gali su juo kovoti mintyse jį „išjungiant“
  • Venk  turėti "bent vieną" cigaretę po to, kai metei rūkyti. Taip dauguma žmonių vėl pradeda rūkyti 
  • Būk tikra, ir galvok tik apie tai, kad esi nerūkanti
     

Jei nepavyksta to padaryti dabar, nepasiduok. Pagalvok apie tai, ką išmokai iš savo bandymo mesti rūkyti ir planuok mesti rūkyti sekantį kartą.